„Unishop“ kreditoriai siekia susigrąžinti pinigus: kreipėsi ir į teismą, ir į FNTT

Apie besikeičiančią V. Jusevičiaus verslų padėtį pastaraisiais mėnesiais signalizavo viešai prieinama informacija apie prekybos kosmetika ir grožio prekėmis įmonių „Unishop“ ir grupės bendrovės „Bigbrand“ nevykdomus įsipareigojimus valstybei – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“. Tai, kad situacija itin sudėtinga ir įmonės yra atsidūrusios ant bankroto ribos, gruodį VŽ patvirtino ir pats V. Jusevičius. Tuomet jis skaičiavo, kad kreditoriai reikalauja grąžinti 10 mln. Eur, bet per mėnesį sumos dar išaugo.

VŽ žiniomis, gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismas gavo 18-os privačių kreditorių kreipimąsi, kuriame prašoma iš „Unishop“ vadovo solidariai priteisti 2,72 mln. Eur skolą ir 5% dydžio metines palūkanas. Taip pat prašoma areštuoti „Unishop“ priklausančio NT, kito kilnojamojo turto bei bankuose esančių piniginių lėšų, kurių vertė būtų 2,72 mln. Eur, iki visiško teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo.

Kreditoriai ne tik abejoja V. Jusevičiaus viešojoje erdvėje išsakytais teiginiais apie pastangas suvaldyti staigiai prastėjančią verslo būklę, bet ir pateikia informacijos, rodančios galimai sąmoningą verslininko siekį klaidinti kreditorius, teikti neteisingą informaciją apie įmonių finansinę padėtį. Kreditoriams kyla įtarimų, kad itin reikšmingos skolintų pinigų sumos galėjo būti išvestos iš įmonių.

„Man susidarė įspūdis, kad pagrįstai FNTT jais susidomėjo, manau, „Unishop“ ir įmonės vienintelis akcininkas sąmoningai darė nusikaltimą“, – VŽ teigia vienas iš kreditorių, nenorėjęs viešinti savo pavardės.  

Praėjusią vasarą FNTT krėsta bendrovė kol kas įtarimų nesulaukė, tačiau, kaip VŽ informavo institucija, dar vyksta tyrimas dėl galimo sukčiavimo.

Galimybės atgauti pinigus

Teismui ieškinį pateikę kreditoriai vengia viešumo, VŽ teigdami, kad jaučiasi apkvailinti ir nenori dar labiau apsijuokti dėl tokios nevykusios investicijos. Visgi jie su VŽ pasidalijo teismui pateikto ieškinio turiniu. Taip pat informavo, kad, įtardami nusikalstamą veiką, sausio 16 d. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią FNTT su prašymu juos pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais.

Pirmadienį VŽ pasiteiravus apie tyrimo eigą ir kreditorių prašymą, FNTT atsakė, kad, siekiant nepakenkti vykstančiam tyrimui, daugiau detalių ar informacijos apie tyrimo eigą, proceso dalyvius pateikti negali.

Daiva Filonovienė, jiems atstovaujanti kontoros „Noor“ advokatė, neabejoja, kad kreditoriai laimės bylą. 

Visgi, šiuo atveju, anot jos, svarbesnė ne pergalė, o paskolintų lėšų išieškojimo tikimybė – dėl slepiamų duomenų neįmanoma nustatyti, nei kur dingo kreditorių paskolinti pinigai, nei kur iš tiesų yra „Unishop“ ir „Bigbrand“ prekės, ar kiek jų dar yra likę.

Dėl slepiamų duomenų neįmanoma nustatyti, kur dingo kreditorių paskolinti pinigai.

„Įvertinti lėšų atgavimo perspektyvas sunku, nes „Unishop“ neteikia aktualių duomenų nei apie turtą, nei apie įsipareigojimus. Mums kyla pagrįstų įtarimų, kad įmonės savininkas kurį laiką slėpė tikrąją jos finansinę padėtį ir galbūt klastojo finansinius dokumentus. Planuojame aktyviai veikti, kad maksimaliai padidintume lėšų atgavimo tikimybę. Sieksime, kad būtų įvertinti veiksmai ir tų asmenų, kuriems buvo pervestos investuotojų lėšos, – mūsų įsitikinimu, tokie asmenys taip pat turi būti patraukti atsakomybėn“, – komentuoja advokatė.  

Taip pat skaitykite VŽ nuomonę: „Subyrėjo šimtamilijoninio verslo simuliakras“

Visi susivieniję kreditoriai pinigus „Unishop“ pagal sutartis pervedė 2024 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Kreditoriai atkreipė dėmesį, kad netrukus po to „Unishop“ finansinė padėtis ėmė staigiai prastėti. Iš jiems pateiktų ataskaitų aiškėja, kad iki 2024 m. rugpjūčio pelningai dirbusi įmonė rugsėjį patyrė daugiau nei 600.000 Eur nuostolį, o spalio pabaigoje nuostolis jau viršijo 2 mln. Eur. Nuo spalio pradėjo staigiai augti ir bendrovės skola „Sodrai“. 

Ieškinyje nurodoma, kad antrinė „Unishop“ įmonė „Bigbrand“, kurios turtas įtrauktas į „Unishop“ balansą (sudaro daugiau nei 4 mln. Eur), kartoja „Unishop“ trajektoriją, nes šios bendrovės įsipareigojimai „Sodrai“ ir VMI praėjusių metų rudenį staigiai išaugo, o įmonės nuostolis spalį viršijo 2 mln. Eur.

Teikdami ieškinį kreditoriai pažymi, kad „Unishop“ ir jo vienintelio akcininko V. Jusevičiaus veikla kelia įtarimų dėl sąmoningo investuotojų, patarėjų ir kreditorių klaidinimo, informacijos slėpimo ir falsifikavimo bei galimai nusikalstamos veikos.

Įtarimų sukėlę faktai

Kreditoriams kelia įtarimų, jų nuomone, neskaidrūs didelės apimties sandoriai, vykdyti tarp „Unishop“ ir antrinės įmonės „Bigbrand“ 2024 m. rugsėjį ir spalį. 

Pristatydamas įmonės veiklą V. Jusevičius visuomet pabrėždavo, kad „Unishop“ užsiima didmenine prekyba, o „Bigbrand“ vykdo prekybą su smulkiais užsakovais tiesiai iš sandėlio. Tai reiškia, kad „Bigbrand“ veiklos modeliui palaikyti privalu turėti didelius kiekius prekių sandėlyje, o jos parduodamos vykdant daug smulkios apimties pardavimo sandorių, už kuriuos pirkėjai atsiskaito iš karto arba net iš anksto. 

Tačiau, analizuodami „Bigbrand“ 2025 m. rugsėjo 30 d. balansą, kreditoriai pastebėjo, kad „Bigbrand“ rugsėjį pardavė prekių pagrindinei įmonei „Unishop“ už 6,3 mln. Eur (t. y. apie 50% rugsėjo pradžioje turėto prekių likučio). Už šias prekes, jų žiniomis, „Unishop“ su antrine įmone nėra atsiskaičiusi.

Kreditoriai atkreipia dėmesį, kad „Bigbrand“ pirkėjų skolos iš išorinių pirkėjų iki 2024 m. rugsėjo pradžios nesiekdavo 1 mln. Eur per mėnesį, tačiau praėjusį rugsėjį pirkėjų skolos staiga šoko iki 9 mln. Eur. 

„Tokie pokyčiai indikuoja, kad, pradedant 2024 m., rugsėju buvo kardinaliai pakeista komercinė „Bigbrand“ veikla, orientuojantis į didelės dalies sandėlio pardavimą pavieniais sandoriais su atidėtu mokėjimu. Kyla įtarimas, kad buvo pradėtas neteisėtas įmonių prekių perkėlimas išorinėms bendrovėms, taip siekiant pabloginti įmonių kreditorių galimybes atgauti skolas panaudojant bendrovių turimas prekes“, – nurodoma ieškinyje.

Kreditoriai teigia, kad ne kartą kreipėsi į V. Jusevičių ir prašė pateikti papildomos informacijos, kuri leistų įvertinti abiejų įmonių iš išorinių pirkėjų gautinas skolas, kurios 2024 m. spalio 31 d. balanse, vertinant abi bendroves, sudarė 15 mln. Eur. Beje, V. Jusevičius VŽ teigė, kad nuolat informavo kreditorius apie įmonių padėtį.

V. Jusevičius, kaip tvirtina kreditoriai, atsisakė pateikti papildomos informacijos apie skolininkus: neatskleidė, kam konkrečiai pardavė prekes ir kokios galimybės iš jų atgauti skolas. Toks nenoras atskleisti informaciją kreditoriams sukėlė įtarimų, kad prekės buvo parduodamos susijusioms šalims, tokiu būdu siekiant pasisavinti didelės vertės turtą iš bendrovių.

Kreditoriai išsiaiškino, kad „Unishop“ trumpalaikiai įsipareigojimai (skolos, kurias reikia gražinti per metus) 2024 m. spalio pabaigoje viršijo 25 mln. Eur, nors paskolų sutartyse numatytas įsipareigojimas neviršyti 15 mln. Eur finansinių įsipareigojimų sumos. Tokios apimties įsipareigojimų prisiėmimas per trumpą laikotarpį yra sunkiai suvokiamas ir negali būti paaiškinamas vien verslo interesais, tvirtina kreditoriai.

Jie išsiaiškino, kad įmonė skirtingu metu teikė skirtingus finansinės atskaitomybės duomenis už tą patį laikotarpį. Viename finansinės atskaitomybės už pirmus tris praėjusių metų ketvirčius dokumentų rinkinyje nurodomo „Unishop“ turto vertė siekė 31,6 mln. Eur, kitame – jau 34,3 mln. Eur. Viename rinkinyje atsargų vertė nurodoma 15,9 mln. Eur, kitame – 16,3 mln. Eur ir pan. 

Kreditoriai daro prielaidą, kad „Unishop“ tikslingai nenurodė tikrosios finansinės padėties kreditoriams ir siekė juos klaidinti, bandydama parodyti, kad įmonės turto vertė nemažėja.

Kreditoriai taip pat nurodo, kad daugiau nei 11 mln. Eur ataskaitose deklaruojamo „Unishop“ turto sudaro de facto nemokios antrinės bendrovės „Bigbrand“ akcijos ir iš jos gautinos sumos.

Daugiau nei 25 mln. Eur siekianti trumpalaikių įsipareigojimų suma rodo, kad V. Jusevičius praėjusių metų antrojoje pusėje itin intensyviai skolinosi iš privačių asmenų.

Ragina jungtis prie ieškinio 

Ieškinį pateikę kreditoriai ragina visus potencialiai nukentėjusius investuotojus jungtis prie ieškinio ir kooperuotis, ginant pažeistas teises.

Šiuo metu „Noor“, į kurią dalis kreditorių kreipėsi dar lapkritį, atstovauja 13-ai fizinių ir 5-iems juridiniams asmenims. D. Filonovienės teigimu, ne visi asmenys yra aktyvūs verslininkai, tarp fizinių asmenų yra skirtingų profesijų ir skirtingo amžiaus asmenų.   

Anonimiškai su VŽ bendravusio verslų savininko žiniomis, V. Jusevičiumi yra patikėję nemažai reikšmingų šalies verslininkų, kurie dabar jaučiasi apgauti, praėjusiais metais V. Jusevičius bandė ir iš jo pasiskolinti pinigų.

„Jis desperatiškai siekė pasiskolinti už 5% palūkanų, tai man pasirodė įtartina. Jis sugebėjo išpūsti apyvartas arba norėdamas greičiau daug pasiskolinti, arba užsiiminėjo piktybiniu aferizmu“, – teigia pašnekovas.

„Žinome, kad įmonės savininkas pernai labai intensyviai skolinosi iš įvairių šaltinių, gali būti, kad ne visi kreditoriai turi pakankamai informacijos apie susiklosčiusią situaciją, tad jungimasis sustiprintų jų pozicijas. Be to, suvienytos pastangos gali duoti daugiau rezultatų – kartu reiškiant reikalavimus efektyviau naudojami resursai, operatyviau dalinamasi informacija, priimami labiau pagrįsti sprendimai“, – komentuoja D. Filonovienė.  

Kreditoriams pateiktas siūlymas, investuotojų vertinimu, nebuvo nei konkretus, nei įgyvendinamas – siūlytos buvo ne „Unishop“ ar jos antrinės bendrovės, o trečiojo asmens turimos prekės. Be to, investuotojų tos prekės nė neturėjo pasiekti – buvo siūloma, kad jomis ne Lietuvoje prekiautų dar kitas asmuo. Tokia schema neatrodė nei patikima, nei realiai įgyvendinama, akcentuoja D. Filonovienė.  

„Džiaugiamės, kad FNTT ėmėsi ikiteisminio tyrimo. Tikimės, kad būtent šiame tyrime bus išsiaiškinta visa „Unishop“ veiklos schema ir tai, kur iš įmonės iškeliavo lėšos, – kreditoriams šiuo metu nėra prieinami net šių įmonių sąskaitų duomenys. Sieksime aktyviai dalyvauti tyrime, teiksime visą žinomą informaciją ir tikėsimės, kad nusikalstamos veikos bus išaiškintos, o kaltininkai – deramai nubausti“, – teigia D. Filonovienė.

Ieško išeities

V. Jusevičius interviu VŽ teigė suprantąs, kad noro atsiimti pinigus dabar nesustabdys, nors vieni kreditoriai solidariai žiūri į situaciją, kiti nenori girdėti nieko, tik datą, kada bus grąžinti pinigai.

Su komanda jis sugalvojo sprendimą, kuris skamba taip: įmonė susitarė su ilgamečiu partneriu, kuris sutinka pateikti produktų už 11 mln. Eur mainais į tuos įsipareigojimus. 

Kreditoriai gauna produktus, V. Jusevičiaus know-how, kaip juos realizuoti per tam tikrą laiką. 

„Taigi jie iš karto gautų apčiuopiamą turtą, o ne po dvejų ar trejų metų bylų maratono“, – teigė V. Jusevičius.

Taip pat skaitykite: „FNTT akiratyje atsidūręs didmenininkas: kreditorių reikalavimai viršija 10 mln. Eur ir auga, bet siūlau sprendimą“ ir „Orion Securities“ apie FNTT akiratyje atsidūrusios įmonės situaciją: nemokumo procesas neišvengiamas“.