Ant asfalto sliekų nėra

Šį ketvirtadienį, sausio 30 d., bus skelbiama praėjusių metų BVP būklė. Ekonomistai prognozuoja, kad ekonomikos augimas gali siekti apie 2,5%. Šiems metams pranašaujamas apie 3% BVP augimas.

Lietuvos BVP augimo tempas buvo vienas spartesnių Europoje, pagal savo ūkio plėtros dinamiką pernai išsiskyrėme tiek iš Baltijos šalių, tiek ir platesniame euro zonos kontekste.

Toks BVP augimas Lietuvos atveju yra vertinamas kaip nuosaikus, subalansuotas, nes jis, pasak ekspertų, užtikrina darbą, investicijas ir vartojimą, neperkraunant ekonomikos ir neprovokuojant infliacijos. Tokiu tempu ekonomika gali augti nesukeldama didelės staigių sukrėtimų ar recesijų rizikos, leisdama tolygiai vystytis visoms ekonomikos sritims.

Viena tokių sričių – Lietuvos pramonė – 2024-uosius palydėjo neblogais rezultatais: palyginti su 2023 m. sausiu–gruodžiu, visa pramonė didėjo 4%, apdirbamoji gamyba – 4,8%, o gamyba, neskaičiuojant naftos produktų, – 6,1%.

Atsigavimo pagreitį palaipsniui įgavo ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai.

Pasak Indrės Genytės-Pikčienės, Šiaulių banko vyr. ekonomistės,  energingą atšokimą pademonstravo energetikai imlios šakos, atsitiesė ir cikliškai jautresnės medienos ir baldų pramonės gamybos apimčių metinio pokyčio kreivės. Tai puikus eksportuojančių įmonių rezultatas, turint omenyje, su kokiomis problemomis susiduria kertinė eksporto partnerė Vokietija ir gerokai vangesnės Estija su Latvija.

Kad mūsų gamintojams pavyksta atrasti nišų, reiškia, kad dar esame konkurencingi ir lankstūs. Šio pranašumo būtina su laiku neprarasti.

Pagaliau atsigavimo požymių pasirodė euro zonoje, jos pramonės sektoriuje – čia paprastai nukreipti mūsų šalies eksportuotojų maršrutai, todėl šios zonos šalių ekonomikų sveikata svarbi ir Lietuvos gamintojams.

Metų pradžios duomenys, parodę sugrįžimą į augimo stadiją po dviejų mėnesių susitraukimo, yra švelniai padrąsinantys, vertina PMI indeksus sudarantys „S&P Global“ ir „Hamburg Commercial Bank“ analitikai.

„Pramonės sektoriaus stabdis sušvelnėjo, o paslaugų sektoriaus toliau kukliai auga. Vokietija atliko pagrindinį vaidmenį gerėjant euro zonos ekonomikai, čia sudėtinis indeksas grįžo į plėtros teritoriją. Prancūzijos ekonomika išlieka susitraukimo stadijoje“, – komentuoja Cyrusas de la Rubia, „Hamburg Commercial Bank“ vyriausiasis ekonomistas.

Tiesa, pastebima, kad euro zonos pramonės verslai vis dar sparčiai atleidžia žmones, nauji užsakymai tebekrenta.

PMI indeksai išvedami apklausiant apie 5.000 euro zonos pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas, prognozuojantis Lietuvos BVP šiemet augsiant 3%, pažymi, kad ES kontekste išsiskiriame plataus spektro augimu.

Pasak jo, Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, augimą praeitais metais pademonstravo visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai: žemės ūkis, pramonė, statyba, prekyba, transportas bei aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriai.

Visgi, pagrindinis ekonomikos variklis buvo namų ūkių vartojimas, kurį skatino sparčiai tebeaugantys atlyginimai, smarkiai sumažėjusi infliacija, mažėjančios palūkanų normos ir žemas nedarbo lygis.  

Sparčiai didėjusios valdžios sektoriaus išlaidos taip pat svariai prisidėjo prie ekonomikos augimo, tačiau didėjantis biudžeto deficitas kelia vis daugiau pagrįstų klausimų apie viešųjų finansų tvarumą, ypač turint omenyje ambicingus krašto apsaugos finansavimo tikslus.

Žvelgiant į kiek tolesnę ateitį, Ž. Maurico nuomone, sėkmė nemaža dalimi priklausys nuo fiskalinės politikos ir galimų mokesčių pakeitimų – jei nepavyks subalansuoti biudžeto ir teks imtis „diržų veržimosi“ politikos, Lietuvos ekonomika 2026 m. gali stabtelti.    

Gana optimistiškai mūsų šalies ekonomikos perspektyvas vertina Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasidžiaugti turime kuo: vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, infliacija buvo viena mažiausių ES, užimtumas pakilo į aukščiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios, todėl visus metus mūsų šalies vartotojų lūkesčių rodiklis buvo arti rekordinių aukštumų ir didžiausias ES.

„Net užkietėję pesimistai, nuolat ieškantys sliekų ant asfalto, sunkiai randa kuo skųstis ir kur badyti pirštais“, – teigia N. Mačiulis.

Todėl, pasak jo, kol kas nėra akivaizdžių priežasčių, dėl kurių šios teigiamos tendencijos galėtų išsikvėpti, tikėtina, kad ant šios klestėjimo bangos plauksime ir šiemet.

Į gerų žinių skrynutę galima įdėti ir viltis, siejamas su tolesniu palūkanų mažinimu: ekonomistai mano, kad ECB šiemet bazines palūkanas sumažins dar 4 kartus, dėl to trijų mėnesių EURIBOR vasarą turėtų sumažėti iki 2%.  

Tad atrodo, kad žvalgytis sliekų ant asfalto – išties bergždžias užsiėmimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)