Atgal prie lovio

Tarp įsimintiniausių 2023-iųjų Lietuvos įvykių buvo minimas masinis nesąžiningų politikų demaskavimas: tais metais vos pradėjusią dirbti naujos kadencijos savivaldą pasivijo iš praeities kilęs skandalas – dėl galimo piktnaudžiavimo lėšomis, skirtomis kanceliarinėms savivaldybių tarybų narių išlaidoms. Ši visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva, pavadinta „Skaidrinam“, sukėlė teisėsaugos susidomėjimą.

Įtarimai pareikšti Jonavos merui, Savivaldybių asociacijos prezidentui, vienam socialdemokratų lyderių Mindaugui Sinkevičiui. Kauno apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo pasinaudojant jam skirtomis savivaldos išmokomis. Politikui taip pat skirta bauda ir draudimas daugiau nei trejus metus eiti pareigas valstybės institucijose, tarp jų – ir būti meru.

Taip M. Sinkevičiui nuplaukė ne tik galimybė tapti Seimo nariu, bet ir jam prognozuotas premjero postas.

Teismas kaltu pripažino ir buvusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską.

Vadinamasis „čekiukų skandalas“ iš švietimo, mokslo ir sporto ministro posto išvertė anksčiau Kauno miesto taryboje dirbusią konservatorę Jurgitą Šiugždinienę.

„Čekiukų“ bylose yra nuteisti ir teisiami įtakingi įvairių partijų politikai, 2019–2023 m. ėję tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas. Ypač gausiai buvo „kolekcionuojami“ čekiai už degalus, kuriuos pirko kas tik nori ir kokiais nori kiekiais. Atrodė, kad politikai lenktyniavo, kas parodys daugiau išmonės falsifikuojant išlaidas.

Šioje valdiškų pinigų pasisavinimo istorijoje – plačiausia šalies geografija ir didžiulis būrys politikų: čia figūruoja Prienų, Birštono, Marijampolės, Neringos, Ukmergės Mažeikių, Vilniaus, Druskininkų  ir kitų miestų tarybų nariai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko ikiteisminius tyrimus dėl 32 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo. Įtarimų yra sulaukę Marijampolės savivaldybės meras socialdemokratas Povilas Isoda ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

Šie politikų žygiai neliko be atsako visuomenėje: beveik pusės šalies gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo dėl galimai neskaidrių išmokų krito.

Tačiau dalis „Skaidrinam“ iniciatyvos akiratyje atsidūrusių politikų, kuriems pavyko išvengti Temidės svarstyklių, kandidatavo į Seimą: iš 22 pretendentų darbą parlamente pradėjo 7. Daugiausia – keturi jų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose.

Dabar būrelis parlamentarų nusprendė savotiškai „reabilituoti“ valdiškų pinigų mėgėjus – galbūt įsijungė ypatingos empatijos jausmas ilgesniam laikui nuo valdiško lovio atitrauktoms personoms, o gal tiesiog žvelgiama į ateities galimybes – maža ką, o jei pats „suklupsi“... Valdžios vis tiek norisi.

Tad nusprendė jie pataisyti Baudžiamąjį kodeksą (BK) – pataisų projektą pasirašė 20 Seimo narių iš kiekvienos Seimo frakcijos. Tarp jų yra ir su „čekiukais“ susijusioje civilinėje byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo teisiamas parlamentaras socialdemokratas Ramūnas Vyžintas. Pusė pasirašiusiųjų yra LSDP frakcijos nariai. BK pataisas registravo socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

Ko gi norėtų šie valdžios tarnai?

Nori, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, jei teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas ar atlikdamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei nuteisiamas nusikaltimą padaręs meras, tai tik mero pareigų jis ir negalėtų kurį laiką eiti.

Kitaip tariant, jei meras buvo netikęs, kišo ranką į valdišką iždą, anų pareigų kurį laiką jis nebegalėtų eiti. Tačiau kaip švarus pilietis galėtų gauti kitas valdiškas pareigas. Gal, pavyzdžiui, prezidento?

Dabar taikomas gerokai platesnis viešųjų teisių atėmimas – uždraudžiama tam tikrą laiką būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

„Tokie politikų veiksmai, kai bandoma gelbėti kolegų ar artimųjų kailį, nūdienos politikoje ypač madingi“, – komentuodamas iniciatyvą savo „Facebook“ paskyroje rašo advokatas Algimantas Šindeikis.

Be to, pasigirdo kritikos, kad taip politikai bando gelbėti kolegas, kurie šiuo metu yra teisiami.

Ewelina Dobrowolska, buvusi teisingumo ministrė, feisbuko paskyroje tokią grupės parlamentarų iniciatyvą pavadino spjūviu prokuratūrai, STT ir savivaldos piktnaudžiavimą atskleidusiai žiniasklaidai.

Paprastai kiekvieną (atskleistą) nusižengimą lydi tam tikra bausmė. Ar ji adekvati padarytam nusikaltimui, sprendžia teismas. Politinės korupcijos, valdiškų pinigų pasisavinimo atveju svarbus dar vienas aspektas – pasitikėjimas. 

Rankas susitepę politikai dabar nušalinami keleriems metams, bet norėtų ir trumpiau, ir tik konkrečioms pareigoms – toms, kur jau pripėdavo. Kitus kelius norėtų matyti atvirus. 

Tik kažin ar Lietuvos piliečiai labai norėtų, kad už rankos nutverti ilgapirščiai, įžūliai klastoję dokumentus ir vogę mokesčių mokėtojų pinigus, vėl kada nors grįžtų prie trokštamo neregėtų galimybių lovio.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)