Pasaulis pagal Trumpą

Po inauguracijos D. Trumpas taps vyriausiu prisaikdintu prezidentu JAV istorijoje – jam bus 78 metai ir 220 dienų. Jis yra antrasis prezidentas, kuriam pavyko sugrįžti į postą po pralaimėjimo rinkimuose ir pertraukos.

Rinkiminė D. Trumpo retorika buvo spalvinga, rėksminga ir vietomis net agresyvoka. Amerikiečiams buvo pažadėtas sotesnis ir laimingesnis gyvenimas, pirmiausia – be imigrantų. „Amerikos didybei“ atkurti būsimasis prezidentas pasikinkė muitų tarifus, kuriais pagrasino nubausti ne tik Kiniją, bet ir Europos Sąjungą.

Kliuvo ir NATO, ypač – valstybėms, per menkai prisidedančioms prie Aljanso biudžeto. Iš čia atsirado grasinimas patraukti Amerikos lėšas ir pajėgas jei ne iš NATO, tai iš Europos tikrai.  

Ir, ko gero, drąsiausias D. Trumpo planas-užmojis buvo pažadas nutraukti karą Ukrainoje per 24 valandas.

Tačiau dar net neperžengęs Baltųjų rūmų slenksčio išrinktasis prezidentas sudrebino pasaulį kalbomis visiškai kita, dar negirdėta tema. Antrąją 2025-ųjų savaitę jis pribloškė Vakarus savo pareiškimu apie norą prie JAV prijungti Grenlandiją, Kanadą ir Panamos kanalą.

„Tikėjomės kai kurių dalykų. Planavome kai kuriuos dalykus. Bet nieko tokio beprotiško“, – „Financial Times“ (FT) sako vienas aukštas ES pareigūnas, kalbėdamas apie Grenlandiją.

Vis dėlto analitikai netiki, kad D. Trumpas įsiverš į Panamą arba Grenlandiją ar aneksuos Kanadą. Jų vertinimu, jis tikriausiai griebiasi tokios retorikos, norėdamas persiderėti dėl šalies santykių su pagrindinėmis kaimynėmis.

„Dauguma šių žodžių – tai pasipūtimas ir blevyzgojimas, – JAV visuomeniniam radijui NPR sako Danas Hamiltonas, Brookingso instituto užsienio politikos ekspertas. – Tai išbandyta ir tikra D. Trumpo taktika – tarsi dezorientuoti derybų partnerį, įstumti į nekomfortišką situaciją, norint pasiekti geresnį susitarimą dėl tikrųjų savo tikslų.“

D. Trumpo žvanginimą naujais tarifais Europos Sąjungai ekspertai vertina kaip itin netinkamu metu išsakytą grasinimą. Daugelyje G 7 šalių ekonomikos augimas stagnuoja, valstybės sunkiai kovoja su infliacija, o muitai būtų itin žalingi nuo prekybos priklausomiems sektoriams.

Kol kas Europa dar tik ieško atsakymo, kaip tiksliai reikėtų atsakyti į D. Trumpo galimas prekybos karo žiežirbas. Buvęs JAV ambasadorius ES Anthony Gardneris neseniai paragino europiečius suplanuoti atsakomuosius muitus JAV prekėms.

Skamba ir kitokie siūlymai, pavyzdžiui, sudaryti naujajai administracijai patrauklius sandorius, žadant įsigyti daugiau JAV ginklų ir suskystintų gamtinių dujų. Be to, Bendrija turi ir kitų ginklų kišenėje – gali atšaukti savo pradėtus tyrimus prieš Amerikos technologijų milžines.  

Kiek iš tiesų realūs yra D. Trumpo ketinimai, galima tik spėlioti arba palaukti (ne)veiksmų. Tačiau Peteris Rickettsas, buvęs Jungtinės Karalystės (JK) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sako, kad D. Trumpas „vis dar yra rinkimų kampanijos etape“ – „trikdymo, provokacijų, destabilizacijos“, ir kad jo pastabos kol kas neturėtų kelti įtampos. Juolab nevertėtų pulti piktintis kiekvienu išrinktojo JAV prezidento pareiškimu.

D. Trumpo pirmojo valdymo metais ES valstybės pateko po šaltomis JAV vadovo atsukto dušo srovėmis – tuomet europiečiai gavo geros pylos už tai, kad jų išlaidos gynybai yra pernelyg menkos, ypač – stambiųjų NATO narių. Regis, kritika pasiteisino ir valstybės narės ėmė rimčiau žvelgti į savo narystę Aljanse.

Kaip parodė vėlesni įvykiai – 2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, – Vakarų šalių gynybos stiprinimas bent jau per daug nepavėlavo. Tačiau D. Trumpas rinkimų kalbose vėl pasikinkė NATO bei išlaidų arkliuką ir nušuoliavo toliau – šįsyk grasindamas neginti sąjungininkių nedraugiškų šalių, jei jas užpultų agresorius.  

Kai kurių analitikų nuomone, ilgainiui tokia D. Trumpo strategija gali pakenkti pačiai JAV galiai. Šalies aljansų tinklas ir parama teisinei valstybei ilgą laiką buvo JAV stiprybės šaltinis. Jeigu D. Trumpas planuoja atsisakyti palaikymo Taivanui ar Ukrainai, tuomet JAV partneriai ir sąjungininkai bus priversti imtis strategiškesnio, bet kartu griežtesnio ir ilgalaikiškesnio atsako į JAV veiksmus.

Politologai pažymi, kad transatlantiniai santykiai dabar yra gilioje krizėje ir niekas negali iki galo nuspręsti, kaip reikėtų elgtis.

Europiečiams lyg ir laikas suvokti, kad reikia kuo daugiau išteklių skirti gynybai. Ir ne tik dėl D. Trumpo spaudimo. Pranešama, kad sąjungininkų užsienio reikalų ministrai jau aptarė naują tarpinį 2,5% išlaidų tikslą, o 3% įvardijo kaip atskaitos tašką, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m. Tai atitinka Lenkijos ir Baltijos valstybių išlaidų didinimo trajektoriją, tačiau kol kas vis dar yra nepasiekiama tokioms šalims kaip Italija ir Ispanija. Atsižvelgiant į biudžeto spaudimą ir ir teisinius deficito išlaidų apribojimus tokie skaičiai sudaro sunkumų net Vokietijai ir Prancūzijai.

Tiesa, išrinktojo JAV prezidento ir tokie siekiai netenkina – šių metų pradžioje jis jau teigė, kad 5% BVP turėtų būti naujas NATO išlaidų gynybai tikslas.  

Narstydami D. Trumpo mintis ir ketinimus, apžvalgininkai tikina, kad naujausias jo reikalavimas taip pat gali būti derybinis žaidimas, jis gali sutikti ir su mažesniu finansavimu.

Tačiau nekvestionuojama viena – bet kokiu atveju Europa privalo daugiau lėšų investuoti į savo gynybą. Juolab kad agresyvusis Rusijos diktatorius nė neketina slėpti imperinių ambicijų plėsti savo valdas tolyn į Europą. Todėl ES turėtų rasti alternatyvų JAV galiai ir partnerystei – jei D. Trumpo administracija ne tik skelbia, bet ir pasiryžusi įvesti naują tarptautinę tvarką.

Tokiame neaiškios JAV būsimosios politikos fone itin svarbus karo Ukrainoje aspektas. Kol kas rusai stumiasi tolyn, užgrobdami vis naujus kilometrus svetimos žemės. Apie kone akimirksniu užbaigtą karą nebekalba ir pats D. Trumpas – realybė pasirodė kur kas rūstesnė ir sudėtingesnė nei lengvabūdiški pažadai. Dabar jis nusibrėžė naujas datas, teigdamas, kad „šeši mėnesiai“ yra realesnis laikotarpis.

Pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie derybas, apie galimybę sudaryti taikos susitarimą ir pan. Čia slypi krūva nežinomųjų: Kyjivui daugiausia nerimo kelia tai, kad greitas taikos susitarimas Ukrainai nebus naudingas ir neatneš ilgalaikės taikos.

ES diplomatams didžiausią galvos skausmą kelia scenarijus, pagal kurį D. Trumpas būtų linkęs vesti dvišales derybas su V. Putinu ignoruodamas visos Europos interesus. Beje, Kremliaus šeimininkas šiomis dienomis jau yra prasitaręs, kad derybose jam „nereikia nei Briuselio, nei Jungtinės Karalystės“.

Nerimaujama, ar Amerika išvis pasiryžusi užtikrinti saugumo garantijas Kyjivui ir neleisti Rusijai ilguoju laikotarpiu pakartoti agresijos ne tik prieš Ukrainą, bet ir plėsti karo.

„Kalbant apie taiką, D. Trumpas gali būti tas, kuris juda į priekį sprendimo link, bet nemanau, kad tai reiškia nusigręžimą nuo Ukrainos“, – sako gerus santykius su naujuoju JAV vadovu palaikanti Italijos premjerė Giorgia Meloni.

„Kol kas europiečiai turėtų ir toliau aiškinti JAV, kad versti ukrainiečius pradėti derybas yra kelias į nesėkmę, o JAV atrodys silpnos, jei rezultatas bus naudingesnis Rusijai nei Ukrainai ir jos Vakarų partneriams“, – „Euractiv“ teigia Marie Dumoulin, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ analitikė.

Vis garsiau prabylama, kad būsimieji JAV politikos sprendimai gali priklausyti ne tik nuo paties D. Trumpo. Politiniuose kuluaruose kalbama, kad neretai jo sprendimą nulemia asmens, su kuriuo jis paskutiniu bendravo, nuomonė. Todėl itin svarbu, kokia bus šio prezidento administracija.

Yra vilčių, kad kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Marco Rubio, D. Trumpo pasiuntinys Ukrainoje K. Kelloggas ir kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjus Mike'as Waltzas sušvelnins prezidento poziciją svarbiausiais užsienio politikos ir prekybos klausimais, kurie turės įtakos Europos žemynui.

Kalbama, kad D. Trumpo komanda yra kur kas ramesnė ir gana protinga. Išskyrus asmenį, kuris labai priartėjo prie prezidento ir tapo jo dešiniąja ranka, – omenyje turimas Elonas Muskas, įvardijamas kaip tikrai didelė problema.

Šis turtingiausias pasaulio žmogaus, skyręs 259 mln. USD D. Trumpo rinkimų kampanijai, ėmė agresyviai kištis į Europos politiką. Jis ragino surengti naujus rinkimus Jungtinėje Karalystėje ir įkalinti premjerą Keirą Starmerį. Anot FT, su bendražygiais E. Muskas aptarinėjo, kaip sukurti paramą alternatyviems politiniams judėjimams kaip kraštutinių dešiniųjų partija „Reformuokime JK“.  Kartu jis viešai reikalavo, kad pastarosios lyderis Nigelas Farage'as atsistatydintų, nes „neturi to, ko reikia“ vadovauti partijai.

Pripėdavo E. Muskas ir Vokietijoje – jo įsikišimas gali padėti šios šalies kraštutinių dešiniųjų partijai AfD, pasisakančiai prieš pagalbą Ukrainai, rinkimuose sulaukti dar tvirtesnio palaikymo.  

Vis dėlto išlieka viltis, kad E. Muskui gali tekti suvaldyti savo aroganciją, nes pats D. Trumpas vargu ar norės likti „naujojo karaliaus“ spindulių pavėsyje.

Kol kas JAV prezidento Joe Bideno dėka Vakarai gali kiek atsikvėpti: jo administracija paskutinėmis savo kadencijos dienomis suteikė Kongresui galimybę blokuoti galimus D. Trumpo bandymus susilpninti ar panaikinti sankcijas Rusijai. O to, beje, ypač įnirtingai siekia Rusijos diktatorius.

Pagal priemones, apie kurias praėjusią savaitę paskelbė JAV Iždo departamentas, maždaug 100 svarbių subjektų iš finansų, energetikos ir gynybos sektorių įtraukiami į naują sąrašą pagal neįprastą sankcijų įstatymą, kuris numato, kad Kongresui turi būti suteikta 30 dienų apsvarstyti bet kokį išbraukimą iš sąrašo, rašo FT. Į sąrašą įtraukti subjektai nuo karo pramonės įmonių, pvz., Taktinių raketų korporacija, iki Maskvos biržos.

Naujieji įgaliojimai suteiks įstatymų leidėjams galimybę užkirsti kelią bet kokiems naujojo Baltųjų rūmų šeimininko bandymams pakeisti J. Bideno administracijos pastangas susilpninti Rusijos karo mašiną.

Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas, interviu Vokietijos portalui „Der Spiegel“ teigė, kad D. Trumpas nenorės tapti tuo, kuris prarado Ukrainą, kad jis demonstruos stiprybę derybose su Rusijos diktatoriumi ir nenorės būti pralaimėtoju.

Galbūt tai – pranašiški žodžiai, teikiantys vilčių ir agresoriaus siaubiamai Ukrainai, ir visai Europai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)