D. Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus, Europai teks vaikščioti plonu ledu

Per JAV rinkimų kampaniją D. Trumpas skundėsi, kad ES yra „mini Kinija“, kritikavo JAV prekybos santykius su Bendrija ir grasino naujais tarifais. Jo grasinimai įvesti muitus Amerikos draugams negalėtų būti išsakyti netinkamesniu metu. Daugelyje G 7 šalių ekonomikos augimas stagnuoja, valstybės sunkiai kovoja su infliacija, o muitai būtų itin žalingi nuo prekybos priklausomiems sektoriams.

Savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas pranešė, kad naujus muitus JAV esą pradės taikyti nuo pirmadienio – kai tik jis oficialiai bus inauguruotas. Tačiau nei informacijos, kokio dydžio bus nauji tarifai, nei kokiai produkcijai tiksliai jie bus taikomi, nėra. Net ir nėra aišku, kurias šalis palies nauji JAV muitai.

Kol kas Europa dar tik ieško atsakymo, kaip tiksliai reikėtų atsakyti į D. Trumpo galimas prekybos karo salves. Anthony Gardneris, buvęs JAV ambasadorius ES, neseniai paragino europiečius suplanuoti atsakomuosius muitus JAV prekėms.

Kiti ragina elgtis kitaip ir sudaryti naujajai administracijai patrauklius sandorius, žadant įsigyti daugiau JAV ginklų ir suskystintų gamtinių dujų. Be to, ES turi ir kitų ginklų kišenėje – gali atšaukti savo pradėtus tyrimus prieš Amerikos technologijų milžines. Tačiau ir pačioje Bendrijoje dar reikia susitarti, kaip reaguoti į D. Trumpo administracijos keliamus iššūkius.

Pernelyg griežtas Europos atsakas į JAV prekybos politiką gali turėti didelę geopolitinę kainą. Stephenas Miranas, būsimasis D. Trumpo ekonomikos patarėjų tarybos pirmininkas, pasisakė už tai, kad JAV pagrasintų nutraukti paramą gynybai ir saugumui, jei JAV sąjungininkės imsis atsakomųjų veiksmų prieš naujus JAV muitus. Tuo metu, kai žemyne vis labiau agresyvėja Rusija, Europai kaip niekada sudėtinga laviruoti ir atrasti teisingą atsaką.

Išrinktasis JAV prezidentas nėra tipiškas lyderis, tad pirmiausia siekiama iššifruoti tikruosius jo ketinimus. Gali būti, kad D. Trumpas iš esmės planuoja išlaikyti dabartinę Amerikos poziciją tarptautiniuose santykiuose ir tiesiog naudoja netradicinę taktiką, kad gautų geresnes galimybes patekti į rinkas ir stipresnius, labiau subalansuotus aljansus. Tokiu atveju susitaikymas, diplomatija, vizitai, dovanos ir žingsniai, kuriais siekiama įvykdyti jo prašymus, gali būti protingas atsakas.

Peteris Rickettsas, buvęs JK patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sako, kad D. Trumpas „vis dar yra rinkimų kampanijos etape“ – „trikdymo, provokacijų, destabilizacijos“, ir kad jo pastabos kol kas neturėtų kelti įtampos. 

Sąjungininkų vyriausybių vadovai žino, kad niekaip nereaguodami į provokatyvius D. Trumpo pareiškimus leis jam nustatyti debatų sąlygas ginčytinais klausimais, o Europa pasirodys silpna. Tačiau jie taip pat pripažįsta, kad negali reikšti pasipiktinimo dėl kiekvieno jiems nepatogaus pareiškimo.

Kai kurie D. Trumpo sąjungininkai įspėja nesileisti nustumiamiems į šalį dėl pačių keisčiausių išrinktojo prezidento komentarų. Tačiau jie primygtinai tvirtina, jog būtina rasti būdą, kaip tiesiogiai bendrauti su D. Trumpu.

„Kalbėjausi su įvairiais užsienio lyderiais ir beveik visais atvejais mano patarimas buvo tas pats: sėskite į lėktuvą“, – sako Gordonas Sondlandas, buvęs JAV ambasadorius ES. „Keliaukite į Mar-a-Lago. Nesivežkite daug patarėjų. Susėskite su prezidentu D. Trumpu ir pradėkite kalbėtis apie dalykus, kuriuos galite padaryti šiandien ar rytoj – ne po 20 metų.“

Danielis Drezneris, JAV Tuftso universiteto tarptautinės politikos profesorius, pažymi, kad tokia derybų strategija, jei ir veikia su sąjungininkais, nebūtinai veiks su varžovais.

„Didelė klaida, kurią D. Trumpas padarė per pirmąją kadenciją ir darys per antrąją, yra jo įsitikinimas, jog dėl to, kad gali įbauginti sąjungininkus, sugebės išsireikalauti panašių nuolaidų iš tokių šalių kaip Kinija ar Rusija“, – teigia D. Drezneris.

[infogram id="022ad830-285f-43e9-92d8-6714bbc2d510" prefix="Xgw" format="interactive" title="JAV prezidento rinkimai 2024: svarbiausios tezės - Donaldas Trumpas"]

Keista krizė 

Kai kurių analitikų nuomone, ilgainiui D. Trumpo strategija gali pakenkti pačiai JAV galiai. Šalies aljansų tinklas ir parama teisinei valstybei ilgą laiką buvo JAV stiprybės šaltinis. Jeigu D. Trumpas planuoja atsisakyti palaikymo Taivanui ar Ukrainai, tuomet JAV partneriai ir sąjungininkai bus priversti imtis strategiškesnio, bet kartu griežtesnio ir ilgalaikiškesnio atsako į JAV veiksmus.

„Tai reiškia, kad Europai reikia investuoti daugiau išteklių į gynybą. Taip pat būtina rasti alternatyvų JAV galiai ir partnerystei. Jei D. Trumpo administracija skelbia naują tarptautinę tvarką, tuomet iššūkiui įveikti Europai reikės kur kas daugiau nei skubių vizitų į Baltuosius rūmus. Prireiks šalto proto, pasiruošimo blogiausiam ir aiškaus supratimo, kas motyvuoja JAV prezidentą“, – teigia Leslie Vinjamuri, idėjų kalvės „Chatham House“ Amerikos ekspertė.  

Markas Leonardas, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ direktorius, teigia, kad transatlantiniai santykiai yra gilioje krizėje. 

„Krizė vystosi taip keistai, kad niekas negali iki galo nuspręsti, kaip reikėtų elgtis“, – „Politico“ cituoja M. Leonardą.

Situacija dar sudėtingesnė dėl karo Ukrainoje. Rusija šiuo metu kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, tačiau Kyjivas tikisi, kad netikėtas pačios Rusijos teritorijos užėmimas Kursko srityje gali sustiprinti ir Ukrainos derybines pozicijas.

Kyjivui daugiausia nerimo kelia tai, kad greitas taikos susitarimas, apie kurį dar rinkimų kampanijos metu kalbėjo D. Trumpas, Ukrainai nebus naudingas ir neatneš ilgalaikės taikos.

Dauguma ES vadovų, išskyrus Vengriją ir Slovakiją, sutinka, kad nėra prasmės spausti V. Zelenskį kalbėtis, o karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas iki šiol neparodė, kad norėtų tai daryti.

Didžiausią baimę ES diplomatams kelia scenarijus, pagal kurį D. Trumpas būtų linkęs vesti dvišales derybas su V. Putinu ignoruodamas visos Europos interesus. Daugiausia nerimo yra dėl Amerikos pasiryžimo užtikrinti saugumo garantijas Kyjivui ir neleisti Rusijai ilguoju laikotarpiu pakartoti agresijos ne tik prieš Ukrainą, bet ir plėsti karo.

„Be JAV dalyvavimo, saugumo garantijos neįmanomos“, – teigia V. Zelenskis. Anot jo, tik Ukrainos narystė NATO užtikrintų ilgalaikę taiką.

Tačiau ir Europa turės svarbų vaidmenį. Išrinktasis JAV prezidentas tiek V. Zelenskiui, tiek E. Macronui užsiminė, kad europiečiai bus atsakingi už būsimų paliaubų Ukrainoje priežiūrą ir užtikrinimą, teigia apie pokalbius informuoti pareigūnai.

Tačiau būsimasis D. Trumpo pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas, kuris sausio pradžioje turėjo vykti į Kyjivą ir kelias kitas Europos sostines, atidėjo pažintinę kelionę iki sausio 20 d., tai yra po D. Trumpo inauguracijos.

ES diplomatai nurodo, jog tai buvo pirmas geras ženklas, kad D. Trumpas, regis, nutolo nuo savo pradinio tikslo užbaigti karą per 24 valandas, teigdamas, kad „šeši mėnesiai“ yra realesnis laikotarpis.

Svarbiausi klausimai, koks galėtų būti būsimų derybų formatas ir kas galėtų sėsti prie derybų stalo, kol kas lieka neatsakyti. Kelių ES diplomatų teigimu, tai gali pradėti keistis, kai ES užsienio reikalų ministrai sausio 27 d., po D. Trumpo inauguracijos, susirinks į pirmąsias šių metų derybas.

Nors bendraudami su D. Trumpo aplinka europiečiai primygtinai tvirtino, jog tolesnė JAV karinė pagalba yra būtina, kad Kyjivui būtų suteikta stipresnė derybinė pozicija, ES diplomatai teigia, kad jiems vis dar neaišku, ar Ramšteino formatas bus išlaikytas vadovaujant JAV, ar Europa perims vadeles.

„Kalbant apie taiką, D. Trumpas gali būti tas, kuris juda į priekį sprendimo link, bet nemanau, kad tai reiškia nusigręžimą nuo Ukrainos“, – sako gerus santykius su D. Trumpu palaikanti Italijos premjerė Giorgia Meloni.

Vokietijoje artėjant pirmalaikiams rinkimams ir tęsiantis chaosui Prancūzijos politikoje, tikimasi, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas atliks pagrindinį vaidmenį kuriant Europos koaliciją, kuri remtų Ukrainą per ateinančius šešis šalies pirmininkavimo ES mėnesius.

„Kol kas europiečiai turėtų ir toliau aiškinti JAV, kad versti ukrainiečius pradėti derybas yra kelias į nesėkmę, o JAV atrodys silpnos, jei rezultatas bus naudingesnis Rusijai nei Ukrainai ir jos Vakarų partneriams“, – „Euractiv“ teigia Marie Dumoulin, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ analitikė.

Spaudimo taktika 

Pasak jos, europiečiai turėtų aiškiai parodyti, kad JAV yra suinteresuotos ne pradėti šias derybas su priešiškai nusiteikusiais europiečiais ir ukrainiečiais, o turėti iš tikrųjų bendrą Vakarų poziciją.

„Tiesa, svarbu ne tik būti prie derybų stalo, bet ir turėti idėją, kodėl prie jo esi ir ką nori pasiekti per derybas“, – sako M. Dumoulin.

Europai teks namų darbus atlikti ir gynybos srityje. JAV prezidento Joe Bideno kadencijos metu sąjungininkų gynybos biudžetai toliau augo. Nepaisant to, per prezidento rinkimų kampaniją D. Trumpas dar kartą išreiškė savo skepticizmą dėl Aljanso.

Jis tvirtino, kad skatins rusus daryti „ką tik jie nori“ su visomis NATO narėmis, kurios neapmoka savo sąskaitų. D. Trumpas aiškiai pareiškė norįs, kad išlaidos būtų didinamos, ir sausio 7 d. spaudos konferencijoje tvirtino, kad 5% BVP turėtų būti naujas NATO išlaidų gynybai tikslas. Nors kai kurioms valstybėms nepavyks pasiekti ir dabar nustatytos 2% BVP kartelės.

D. Trumpo reikalavimai suaktyvino NATO politiką. Pranešama, kad sąjungininkų užsienio reikalų ministrai jau aptarė naują tarpinį 2,5% išlaidų tikslą, o 3% įvardijo kaiop atskaitos tašką, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m. Tai atitinka Lenkijos ir Baltijos valstybių išlaidų didinimo trajektoriją, tačiau kol kas vis dar yra nepasiekiama tokioms šalims kaip Italija ir Ispanija.

Netgi didžiausioms Europos valstybėms – Vokietijai ir Prancūzijai – būtų sunku pasiekti šį rodiklį, atsižvelgiant į biudžeto spaudimą ir Vokietijos atveju teisinius deficito išlaidų apribojimus.

D. Trumpo reikalavimas skirti 5% BVP gynybai taip pat gali būti derybinis žaidimas, jis gali sutikti ir su mažesniu finansavimu. Tačiau būsimas JAV prezidentas greičiausiai norės konkretaus skaičiaus ir terminų. Per 2018 m. liepą vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje jis buvo arti to, kad paskelbtų apie Amerikos pasitraukimą iš Aljanso. D. Trumpas galėtų padaryti tą patį 2025 m., jei matys, kad nenorima dalytis finansine našta.

Trumpuoju laikotarpiu sąjungininkų galimybės yra ribotos. Dauguma valstybių narių neturi politinių ir ekonominių galimybių iškart padidinti gynybos biudžeto dideliu mastu. Alternatyvos, tokios kaip ES fiskalinių taisyklių sušvelninimas, siekiant padidinti gynybos biudžetus didinant skolinimąsi, arba didesnio ES lygmens gynybos finansavimo sukūrimas, vargu ar sulauks pritarimo. Tam trukdo ES narių nesutarimai ir Europos centrinio banko pasipriešinimas.

Ilgalaikėje perspektyvoje pajėgumų trūkumas ir priklausomybė nuo Amerikos strateginio vadovavimo reiškia, kad europiečiai neturi tinkamos alternatyvos, kuria galėtų remtis, jei D. Trumpas įsakytų JAV pasitraukti arba sumažinti savo įsipareigojimus. ES, nepaisant visų kalbų apie „strateginį savarankiškumą“, dar nėra tokia institucija, be to, jai nepriklauso kelios didelės NATO sąjungininkės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Kanadą, Norvegiją ir Turkiją.

Europa kol kas įstrigusi gynybinės priklausomybės santykiuose.

Briuselyje ir didžiausiose ES sostinėse pareigūnai deda viltis, kad pažįstami D. Trumpo administracijos pareigūnai, tokie kaip kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Marco Rubio, D. Trumpo pasiuntinys Ukrainoje K. Kelloggas ir kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjus Mike'as Waltzas, sušvelnins prezidento poziciją svarbiausiais užsienio politikos ir prekybos klausimais, kurie turės įtakos žemynui.

„Jo komanda yra kur kas ramesnė ir gana protinga. Tai, ką D. Trumpas sako savo žmonėms, kad planuoja daryti, nėra tai, ką girdite spaudos konferencijose, tačiau papildomų sunkumų kelia tai, kaip elgtis su Elonu Musku ir jo asmeniniu kišimusi į Europos politiką. E. Muskas yra tikrai didelė problema“, – „Financial Times“ cituoja vieną iš ES pareigūnų.

Vis dėlto P. Rickettsas sako esąs „labai skeptiškas, kad E. Musko ir D. Trumpo meilė tęsis ilgai. Tai dvi didžiulės egoistiškos, narcisistinės asmenybės“. Tokioje aplinkoje Europai teks veikti labai išmintingai. Didysis testas prasidės jau visai netrukus sausio 20 d. D. Trumpui oficialiai užėmus Baltuosius rūmus.