Aukštųjų mokyklų reitinge pirmauja VU ir Vilniaus kolegija
Naujas skyrius „Švietimo ministras: vien tik egzaminų vertinimas neparodo ugdymo kokybės“
Įvertinus darbdavių nuomonę, įsidarbinimą, geriausių abiturientų pasirinkimus bei kitus rodiklius, Vilniaus universitetas pirmavo maždaug pusėje, tai yra 41-oje studijų kryptyje. Toliau rikiavosi Vytauto Didžiojo universitetas (lyderiavo 12 krypčių), „Vilnius Tech“ (11), Kauno technologijos universitetas (8), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (6), Vilniaus dailės akademija (5), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (3), Lietuvos sporto universitetas (2) ir Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija bei Klaipėdos universitetas (po 1).
Tarp kolegijų, Vilniaus kolegija pirmavo 21-joje iš 51 profesinio bakalauro studijų krypties, Kauno kolegija – 14, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – penkiose, Kauno technikos kolegija – trijose, Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – po dvi, o Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – po vieną.
Vilniaus universitetas pirmavo ir pagal magistrantūros studijų krypčių parengimą – buvo geriausias apie pusėje arba 40-yje jų. Toliau buvo Vytauto Didžiojo universitetas – 11 krypčių, „Vilnius tech“ bei Kauno technologijos universitetas – po devynias kryptis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija – po tris, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas – po dvi, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi buvo vienoje studijų kryptyje.
Savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis
Žurnalo „Reitingai“ autoriai, vertindami moksleivių pasiekimus, teigia, kad savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis.
Situacija, anot jų, šiek tiek geriau atrodo dėl savivaldybių gimnazijų, atsirenkančių visus ar dalį moksleivių.
Pasak reitingų autorių, šie metai tapo lūžio tašku ir, jei tendencijos nesikeis, po 2–4 metų matysime dar prastesnę padėtį. Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams, – rusų kalba.
Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudarytame dalykiniame reitinge matematikos dalyke geriausios yra KTU gimnazija, Vilniaus licėjus ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, pagal lietuvių kalbą – LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Istoriją geriausiai laikė Klaipėdos licėjaus, Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleiviai, biologiją – Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai.
Pagal IT reitingą pirmavo KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija ir LSMU gimnazija, chemijos – Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus ir Šiaulių J. Janonio gimnazija.
Fizikos geriausiai išmoko KTU gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus licėjus, anglų kalbos – Vilniaus licėjus, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija, geografijos – Vilniaus licėjus, Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir Kauno jėzuitų gimnazija.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždarytos 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1.199 iki 822. Tuo metu privačių mokyklų per dešimtmetį padaugėjo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93.
Prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7% visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5%, šiuo metu – per 8%. „Reitingai“ prognozuoja, kad po 2–3 metų šis skaičius perlips 10%.
Švietimo ministras: vien tik egzaminų vertinimas neparodo ugdymo kokybės
Gintautas Jakštas, švietimo, mokslo ir sporto ministras, sako, kad vien tik brandos egzaminų vertinimas neparodo mokyklų ugdymo kokybės.
„Jeigu matuosime tik brandos egzaminus ir galutinį tašką, tai tikrai neparodo ugdymo kokybės. Suprantame, kad yra mokyklos, atsirenkančios mokinius, ir tai, kad finale galbūt pasiekia geresnius rezultatus, tai tikrai nerodo, kad kažkuri mokykla buvo geresnė“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Jakštas.
Švietimo ministras taip komentavo ugdymo įstaigų reitingą, kurį trečiadienį pristatę žurnalo „Reitingai“ autoriai teigė, kad savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis mokyklomis.
„Kai mes bandome pamatuoti tik imant dvyliktos klasės rezultatą, kai mokinys mokėsi dvylika metų bendrajam ugdyme, dar kokius trejus–ketverius ikimokykliniam ugdyme, ir sakom kad ten, kur paskutinius dvejus metus praleido, parodo, kas geriau išugdo, – tai tikrai ne, turime matyti visą mokinio kelią iki egzamino“, – kalbėjo G. Jakštas.
