Sorosas: JK pasitraukimas prilygsta 2007 m. finansų krizei
Jis kalba, kad „Brexit“, kartu su vis augančia migrantų krize, sukūrė „katastrofišką scenarijų“, kuris atneš rimtus padarinius JK ir pasaulio ekonomikai.
„Įtampa tarp ES šalių narių pasiekė lūžio tašką. Ne tik dėl pabėgėlių, bet ir santykių tarp šalių skolininkių ir skolintojų euro zonoje“, - mano investuotojas.
Anot jo, greičiausiai britams prieiga prie vieningos ES rinkos bus ganėtinai paprasta, tačiau tai vis tiek neigiamai paveiks šalies eksportą. Tačiau dar labiau tai gali atsiliepti finansų sektoriui, kai bankai ir kitos finansų bendrovės nuspręs perkelti savo operacijas ir personalą į euro zonos valstybes per artimiausius kelerius metus. Tai būtų skausminga Londonui ir neigiamai atsilieptų jo NT rinkai.
Suskaldyta Europa
Pono Soroso teigimu, JK pasitraukimas suteiks daugiau galių opozicinėms partijoms kitose šalyse, kurios stengiasi mobilizuoti piliečius pasitraukimui nuo gilesnės ES integracijos. Tai jau girdima tokiose šalyse kaip Prancūzija, Nyderlandai ar Austrija.
„Šis procesas yra kupinas netikrumo ir politinės rizikos, nes tai, kas pastatyta ant kortos, niekada nebuvo tik realūs ar įsivaizduojami privalumai JK, o viso ES projekto išlikimas. „Brexit“ sukurs didesnes galimybes kitoms antieuropietiškoms jėgoms“, - „Project Syndicate“ komentare rašo investuotojas.
Ar išliks JK
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad JK dėl įvykusio referendumo dar labiau susiskaldė viduje ir jos plotas gali susitraukti. Škotija jau pranešė apie tai, kad ji balsavo už pasilikimą bendrijoje ir sieks, kad tokia valia būtų įgyvendinta. Škotai nori surengti jau antrą referendumą dėl nepriklausomybės nuo JK ir netgi prašo ES pagalbos. Šiaurės Airija taip pat brudza, referendume ir ji aiškiai nubalsavo už pasilikimą ES. Taigi, iš aukštų pareigūnų jau pasigirsta raginimai šiam regionui jungtis prie Airijos.
„Visa Europa, įskaitant JK, išgyvens vieningos rinkos ir bendrų vertybių praradimą, kuriuos ES sukūrė apsisaugojimui. Šiuo metu ES tikrai iširo ir nustojo tenkinti savo piliečių poreikius bei siekius. Einama prie netvarkingos dezintegracijos, kuri Europą galėtų palikti prastesnėje situacijoje nei ji buvo prieš susikuriant ES“, - mano p. Sorosas.
Tačiau kartu jis ir kalba, kad šalys turėtų nepaliaujamai stengtis išlaikyti nustatytas vertybes ir principus, ant kurių buvo pastatyta ES. Anot investuotojo, kartu valstybės gali rekonstruoti bendriją.
„Esu įsitikinęs, kad dėl „Brexit“ padarinių per artimiausias savaites ir mėnesius prie mūsų prisijungs vis daugiau žmonių“, - apie lūkesčius gausinti proeuropietiškas jėgas rašo investuotojas.
Ponas Sorosas išgarsėjo 1992 m. rugsėjo 16 d. vadinamąjį Juodąjį trečiadienį, kai jis, būdamas įsitikinęs, kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, pasiskolintus svarus išsikeitė į kitas ES valiutas –Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus. Galiausiai jis privertė JK centrinį banką išimti svarą iš Europos valiutos sistemos ir jį devalvuoti. Taip investuotojas uždirbo apie 1 mlrd. USD ir buvo pramintas tuo, kuris palaužė Anglijos banką.
