NT burbulas subliūkš taip ir neišsipūtęs?

Publikuota: 2015-11-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
SEB banko prezidento patarėjas

Keista kalbėti apie burbulą, kai nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tebėra 25–30% mažesnės nei ekonomikos perkaitimo laikais. Pastaraisiais metais būsto rinka karštligiškai ieškojo teigiamų ir tvarių signalų, kurie leistų jai galingai spurtuoti, bet nerado...

Beliko tenkintis psichologiniais arba reguliavimo aplinkos veiksniais, kurie nesuteikia patikimo pagrindo augti. Vienas iš tokių veiksnių buvo praėjusių metų pradžioje kilusi trumpalaikė euro įvedimo euforija, kuri užgeso taip ir nesukėlusi gaisro rinkoje. Rinkos dalyviai atsitokėjo ir nusprendė, kad pats euras nepajėgus turto nei pabranginti, nei atpiginti – viskas priklauso nuo fundamentalių ekonominių sąlygų. Visgi NT plėtotojai ir statybų bendrovės priėmė euro signalą rimtai, puolė statyti naują būstą ir didinti jo pasiūlą, susigundžiusios uždirbti iš kylančių kainų.

Entuziazmas buvo bepradedąs blėsti, tačiau čia padėjo Lietuvos banko iniciatyva griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatus nuo šių metų lapkričio 1 d. Nors numatomos naujovės (maksimalios būsto paskolos trukmės sutrumpinimas nuo 40 iki 30 m., griežtesnis reikalavimas dėl maksimalaus leidžiamo įsiskolinimo, maksimali kredito gavėjo paskolos mokėjimo ir palūkanų įmokų suma, palyginti su pajamomis) pakeitimai tikrai neužkerta kelio gauti būsto paskolą daugeliui žmonių, dalis potencialių NT pirkėjų suskubo skolintis dėl šventos ramybės... NT pardavėjai trynė rankomis ir skaičiavo vieną po kito puikius apyvartos atžvilgiu mėnesius.

Nemanau, kad dėl skolinimo politikos pokyčių smarkiai sumažės bendra kreditavimo sandorių apimtis, tačiau laiko požiūriu jie „sukrito“ laikotarpiu iki naujos Atsakingojo skolinimo nuostatų redakcijos įsigaliojimo. Atitinkamai galima laukti tam tikro kreditavimo atoslūgio po lapkričio 1 d. Savo ruožtu tai nepraeis be pėdsakų ir NT sektoriaus aktyvumui.

Šiuo metu teigiamų makroekonominių tendencijų, t. y. nedarbo lygio mažėjimo, vidutinio darbo užmokesčio didėjimo, rekordiškai mažų palūkanų normų pakanka NT rinkos stabilumui palaikyti. Kita vertus, būsto pasiūlos perteklius niekur nedingo ir prireiks nemažai laiko, kol jis „išsivaikščios“. Be to, dalį potencialių skolininkų gąsdina tai, kad ECB anksčiau ar vėliau pradės kelti bazines palūkanų normas, nors šiuo metu palūkanų fiksavimo sąlygos yra tokios patrauklios, kokios vargu ar bebus įžvelgiamoje ateityje.

Atviras lieka ir klausimas dėl tolesnio neapmokestinamojo NT dydžio mažinimo. Dėl politinio ciklo ypatumų mažai tikėtina, kad neapmokestinamojo NT kartelė bus nuleista 2016 m. ar 2017 m., tačiau tokį sprendimą nuo 2018 m. pradžios jau galima įsivaizduoti. Šiuo metu NT mokestis yra „pakabintas“ kažkur pusiaukelėje tarp prabangos ir visuotinumo standarto, todėl papildomų biudžeto įplaukų ieškotojai veikiausiai į tai atkreips dėmesį. Taigi, tikėjimas nuolatiniu NT kainų kilimu ekonomikai augant yra perdėtas. Šiuo metu statybų sektorius yra vienas iš pagrindinių indėlininkų į BVP plėtrą, tačiau reikėtų ieškoti jam pamainos arba bent pagalbininko. Geriausia, jeigu tai būtų eksporto pramonė.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 127 mln. eurų neplanuotų pajamų  1

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–gegužės mėnesiais siekė 4,224 mlrd. Eur – 3,1% (127,3 mln.

Verslo aplinka
2019.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau