Europos augimo strategija

Publikuota: 2015-09-23
Christiano Hartmanno („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Christiano Hartmanno („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ekonomistas

Dabar, kai jau beveik pradėta vykdyti trečiosios paskolos Graikijai programa, Europos lyderiams laikas pagalvoti apie ateitį. Neturime omenyje, kad reikia susitelkti į Graikijos paskolos grąžinimo grafiką per artimiausius keletą mėnesių, veikiau siūlome imtis plačių ekonomikos reformų programos, aprėpiančios ir augimą skatinančias su pasiūla susijusias reformas, ir su paklausa susijusias priemones, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir kurti naujas darbo vietas.

Mažos naftos kainos, konkurencingesnis euro kursas ir Europos centrinio banko apgalvotas viso komplekto finansinės padėties stabilizavimo politikos priemonių taikymas (o ką jau kalbėti apie tą faktą, kad buvo išvengta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos – „Grexit“ – scenarijaus) bent jau kol kas sukuria palankias sąlygas įvykdyti šias plataus užmojo reformas. Netgi politinė aplinka gali būti ne tokia nesėkminga, kaip dažnai manoma: nepaisant nerimą keliančių Europos Sąjungai nepalankių nuotaikų, tvyrančių daugelyje Europos šalių – ypač tų, kurias skaudžiausiai palietė krizė, – juntamas europiečių troškimas išsiveržti iš sekinančios ekonomikos (ir politikos) krizės.

Neseniai atliktas „McKinsey“ tyrimas atskleidė ne tik tai, kad europiečiai trokšta gyvybingesnės ekonomikos, didesnių pajamų ir geresnių viešųjų (ypač sveikatos priežiūros ir švietimo) paslaugų, bet ir yra pasirengę ieškoti kompromisų, įskaitant ilgesnes darbo valandas ir mažesnę socialinę apsaugą, kad visa tai turėtų. Net 91% iš 16.000 respondentų nurodė, kad jie pritartų status quo permainoms, net jeigu dėl to ir tektų ką nors paaukoti.

O status quo būtina skubiai keisti. Esant dabartinei padėčiai, Europos ekonominis rezultatas, tenkantis vienam gyventojui, išlieka gerokai žemesnis, nei buvo 2008-aisiais. Daugelyje Europos valstybių bendroji valstybės skola viršija ribą (60% BVP), nustatytą Stabilumo ir augimo pakte. Griežti reguliavimo apribojimai lėmė minimaliojo darbo užmokesčio defliaciją aštuoniose šalyse ne trumpiau kaip dvejus metus nuo 2008-ųjų. Ir niekaip nepavyksta įveikti aukšto nedarbo lygio.

Korporacijoms maudantis piniguose, vyriausybėms stengiantis pažaboti deficitą, apkarpant išlaidas ir didinant mokesčius, o namų ūkiams mažiau išleidžiant būsto statybai, paklausa išlieka itin maža, o neapibrėžtumas didelis. Tad nenuostabu, kad mažėja investicijos ir nekuriama naujų darbo vietų.

Ilgainiui Europa susidurs su dideliais demografiniais sunkumais. Iki 2050 m. Europos Sąjungos darbo jėga gali sumažėti maždaug 12%, arba apie 42 mln., darbuotojų. Tai stipriai pakenks ES augimo galimybėms, nebent šį praradimą pajėgs atsverti išaugęs darbo našumas, ilgesnis buvimas darbo rinkoje arba didesnis imigracijos lygis.

Tyrimų centre „McKinsey Global Institute“ nustatėme 11 priemonių grupių, kurios, jeigu būtų įgyvendintos visoje Europoje, padidintų darbo našumą, sutelktų darbo jėgą ir vėl padarytų patrauklias investicijas, kurios yra svarbiausias ateities garantas. Šios rekomendacijos pagrįstos ne teorinėmis mokslinėmis fantazijomis, bet politikos kryptimis, kurios jau yra naudingos bet vienai Europos valstybei.

Žinoma, nuodugnias ir galbūt politiškai nepopuliarias reformas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Tačiau patrauklių alternatyvų stoka turėtų būti tas reikiamas veiksnys, kuris privers visas ES valstybes nares – ne tik tas, kurios gavo pagalbą prasidėjus krizei, – imtis permainų.

Pavyzdžiui, nors gyvenimo trukmė Europoje nuo aštuntojo dešimtmečio pailgėjo devyneriais metais, faktinis senatvės pensijos amžius sutrumpėjo šešeriais metais, taigi darbo rinkoje liko tik 35% 55–74 metų žmonių. Čia kelią rodo Švedija, kuri senatvės pensijos amžių sieja su gyvenimo trukme ir taip padidina našią „sidabrinę“ darbo jėgą. Senatvės pensijos amžiaus ilginimas buvo įtrauktas ir į Graikijos, Portugalijos bei Ispanijos ekonomikos atkūrimo paketus.

Panašiai Belgijos Flandrijos regionas ir Skandinavija parodo, kaip vyriausybės galėtų sumaniau nukreipti viešųjų pirkimų veiklą, orientuodamos privačiojo sektoriaus tyrimus ir plėtrą į technologijų naujoves. Danija ir Vokietija irgi dalijasi geru pavyzdžiu, kaip užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką.

Kalbant apie paklausą, metas rasti išeitį iš aklavietės diskusijose apie tai, ar suteikti paskatą ir kaip tai padaryti. Vienas iš mūsų siūlomų taikytinų variantų yra įvertinti viešąsias investicijas tada, kai jos nuvertėja, o ne kai formuojamas kapitalas, taip kasmet išlaisvinant iki 140 mlrd. Eur (157 mlrd. USD). Tai ne triukas – tai apčiuopiamas skirtumas tarp einamųjų ir kapitalo sąskaitų, kuris laikytinas viešųjų finansų pagrindu.

Mūsų siūloma visapusiška visoje Europos Sąjungoje įgyvendinta programa galėtų pašalinti gamybos atotrūkį ir per artimiausią dešimtmetį grąžinti žemynui tvarų vidutinį 2–3 % augimo tempą, paskatinant 250–550 mlrd. Eur investicijas per metus ir sukuriant daugiau nei 20 mln. naujų darbo vietų. Šie skaičiai nėra tik graži svajonė. Programoje trys ketvirtadaliai su pasiūla susijusių augimo veiksnių priklauso nacionalinių vyriausybių kompetencijai. Ir visus šiuos pasiūlymus išties įmanoma įgyvendinti dabartinėje ES sistemoje.

Svarbiausia žingsnis po žingsnio įdiegti abiejų rūšių priemones. Kol kas įmanoma tik skatinti paklausą, nepritaikant pagrindinių struktūrų. Ir, kaip jau matėme Graikijoje, struktūrinių reformų vykdymas neatsižvelgiant į paklausos paskatas gali lemti defliacinį nuosmukį arba dar blogiau ir taip nuslopinti visuomenės norą toliau ryžtingai žengti reformų keliu.

Nepaisant pastaruosius kelerius metus vyraujančio pesimizmo, Europa dar tikrai neišsikvėpė. Ji vis dar sukuria 25% pasaulinio BVP ir joje vis dar įsikūrusios svarbiausios pasaulio įmonės, pirmaujančios vertinant pagal pagrindinius socialinius ir ekonominius rodiklius, pavyzdžiui, čia paminėtinas Badeno-Viurtembergo prekybos konkurencingumas, Londono galimybės, susijusios su paslaugų teikimu, Ronos Alpių regiono pasaulinio lygio transporto infrastruktūra ir Danijos energijos naudojimo efektyvumas.

Vis dėlto jau daugelį metų Europa kovoja su sunkumais, nors kitų šalių ekonomika jau atsigauna. Jeigu Europa nori atgauti savo įtaką ir išsaugoti taip branginamą socialinę ir politinę sanglaudą, ji turi išspręsti ilgalaikius investicijų, augimo ir užimtumo klausimus.

Dabartinės ekonomikos sąlygos suteikia politinę galimybę sukurti turtingesnę ateitį, todėl Europos politikai tiesiog privalo ja pasinaudoti.

Hansas-Helmutas Kotzas yra Harvardo universiteto kviestinis ekonomikos profesorius ir Gėtės universiteto finansinių studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seimas žengė žingsnį link akcizų rūkalams padidinimo

Nenumatytame Seimo posėdyje penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms,...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Įsigaliojo ES muitai amerikietiškai produkcijai

Penktadienį įsigaliojo ES muitai, kuriuos Europa įvedė kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumpo agresyvią...

Verslo aplinka
2018.06.22
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 6

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau