Europos augimo strategija

Publikuota: 2015-09-23
Christiano Hartmanno („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Christiano Hartmanno („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ekonomistas

Dabar, kai jau beveik pradėta vykdyti trečiosios paskolos Graikijai programa, Europos lyderiams laikas pagalvoti apie ateitį. Neturime omenyje, kad reikia susitelkti į Graikijos paskolos grąžinimo grafiką per artimiausius keletą mėnesių, veikiau siūlome imtis plačių ekonomikos reformų programos, aprėpiančios ir augimą skatinančias su pasiūla susijusias reformas, ir su paklausa susijusias priemones, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir kurti naujas darbo vietas.

Mažos naftos kainos, konkurencingesnis euro kursas ir Europos centrinio banko apgalvotas viso komplekto finansinės padėties stabilizavimo politikos priemonių taikymas (o ką jau kalbėti apie tą faktą, kad buvo išvengta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos – „Grexit“ – scenarijaus) bent jau kol kas sukuria palankias sąlygas įvykdyti šias plataus užmojo reformas. Netgi politinė aplinka gali būti ne tokia nesėkminga, kaip dažnai manoma: nepaisant nerimą keliančių Europos Sąjungai nepalankių nuotaikų, tvyrančių daugelyje Europos šalių – ypač tų, kurias skaudžiausiai palietė krizė, – juntamas europiečių troškimas išsiveržti iš sekinančios ekonomikos (ir politikos) krizės.

Neseniai atliktas „McKinsey“ tyrimas atskleidė ne tik tai, kad europiečiai trokšta gyvybingesnės ekonomikos, didesnių pajamų ir geresnių viešųjų (ypač sveikatos priežiūros ir švietimo) paslaugų, bet ir yra pasirengę ieškoti kompromisų, įskaitant ilgesnes darbo valandas ir mažesnę socialinę apsaugą, kad visa tai turėtų. Net 91% iš 16.000 respondentų nurodė, kad jie pritartų status quo permainoms, net jeigu dėl to ir tektų ką nors paaukoti.

O status quo būtina skubiai keisti. Esant dabartinei padėčiai, Europos ekonominis rezultatas, tenkantis vienam gyventojui, išlieka gerokai žemesnis, nei buvo 2008-aisiais. Daugelyje Europos valstybių bendroji valstybės skola viršija ribą (60% BVP), nustatytą Stabilumo ir augimo pakte. Griežti reguliavimo apribojimai lėmė minimaliojo darbo užmokesčio defliaciją aštuoniose šalyse ne trumpiau kaip dvejus metus nuo 2008-ųjų. Ir niekaip nepavyksta įveikti aukšto nedarbo lygio.

Korporacijoms maudantis piniguose, vyriausybėms stengiantis pažaboti deficitą, apkarpant išlaidas ir didinant mokesčius, o namų ūkiams mažiau išleidžiant būsto statybai, paklausa išlieka itin maža, o neapibrėžtumas didelis. Tad nenuostabu, kad mažėja investicijos ir nekuriama naujų darbo vietų.

Ilgainiui Europa susidurs su dideliais demografiniais sunkumais. Iki 2050 m. Europos Sąjungos darbo jėga gali sumažėti maždaug 12%, arba apie 42 mln., darbuotojų. Tai stipriai pakenks ES augimo galimybėms, nebent šį praradimą pajėgs atsverti išaugęs darbo našumas, ilgesnis buvimas darbo rinkoje arba didesnis imigracijos lygis.

Tyrimų centre „McKinsey Global Institute“ nustatėme 11 priemonių grupių, kurios, jeigu būtų įgyvendintos visoje Europoje, padidintų darbo našumą, sutelktų darbo jėgą ir vėl padarytų patrauklias investicijas, kurios yra svarbiausias ateities garantas. Šios rekomendacijos pagrįstos ne teorinėmis mokslinėmis fantazijomis, bet politikos kryptimis, kurios jau yra naudingos bet vienai Europos valstybei.

Žinoma, nuodugnias ir galbūt politiškai nepopuliarias reformas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Tačiau patrauklių alternatyvų stoka turėtų būti tas reikiamas veiksnys, kuris privers visas ES valstybes nares – ne tik tas, kurios gavo pagalbą prasidėjus krizei, – imtis permainų.

Pavyzdžiui, nors gyvenimo trukmė Europoje nuo aštuntojo dešimtmečio pailgėjo devyneriais metais, faktinis senatvės pensijos amžius sutrumpėjo šešeriais metais, taigi darbo rinkoje liko tik 35% 55–74 metų žmonių. Čia kelią rodo Švedija, kuri senatvės pensijos amžių sieja su gyvenimo trukme ir taip padidina našią „sidabrinę“ darbo jėgą. Senatvės pensijos amžiaus ilginimas buvo įtrauktas ir į Graikijos, Portugalijos bei Ispanijos ekonomikos atkūrimo paketus.

Panašiai Belgijos Flandrijos regionas ir Skandinavija parodo, kaip vyriausybės galėtų sumaniau nukreipti viešųjų pirkimų veiklą, orientuodamos privačiojo sektoriaus tyrimus ir plėtrą į technologijų naujoves. Danija ir Vokietija irgi dalijasi geru pavyzdžiu, kaip užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką.

Kalbant apie paklausą, metas rasti išeitį iš aklavietės diskusijose apie tai, ar suteikti paskatą ir kaip tai padaryti. Vienas iš mūsų siūlomų taikytinų variantų yra įvertinti viešąsias investicijas tada, kai jos nuvertėja, o ne kai formuojamas kapitalas, taip kasmet išlaisvinant iki 140 mlrd. Eur (157 mlrd. USD). Tai ne triukas – tai apčiuopiamas skirtumas tarp einamųjų ir kapitalo sąskaitų, kuris laikytinas viešųjų finansų pagrindu.

Mūsų siūloma visapusiška visoje Europos Sąjungoje įgyvendinta programa galėtų pašalinti gamybos atotrūkį ir per artimiausią dešimtmetį grąžinti žemynui tvarų vidutinį 2–3 % augimo tempą, paskatinant 250–550 mlrd. Eur investicijas per metus ir sukuriant daugiau nei 20 mln. naujų darbo vietų. Šie skaičiai nėra tik graži svajonė. Programoje trys ketvirtadaliai su pasiūla susijusių augimo veiksnių priklauso nacionalinių vyriausybių kompetencijai. Ir visus šiuos pasiūlymus išties įmanoma įgyvendinti dabartinėje ES sistemoje.

Svarbiausia žingsnis po žingsnio įdiegti abiejų rūšių priemones. Kol kas įmanoma tik skatinti paklausą, nepritaikant pagrindinių struktūrų. Ir, kaip jau matėme Graikijoje, struktūrinių reformų vykdymas neatsižvelgiant į paklausos paskatas gali lemti defliacinį nuosmukį arba dar blogiau ir taip nuslopinti visuomenės norą toliau ryžtingai žengti reformų keliu.

Nepaisant pastaruosius kelerius metus vyraujančio pesimizmo, Europa dar tikrai neišsikvėpė. Ji vis dar sukuria 25% pasaulinio BVP ir joje vis dar įsikūrusios svarbiausios pasaulio įmonės, pirmaujančios vertinant pagal pagrindinius socialinius ir ekonominius rodiklius, pavyzdžiui, čia paminėtinas Badeno-Viurtembergo prekybos konkurencingumas, Londono galimybės, susijusios su paslaugų teikimu, Ronos Alpių regiono pasaulinio lygio transporto infrastruktūra ir Danijos energijos naudojimo efektyvumas.

Vis dėlto jau daugelį metų Europa kovoja su sunkumais, nors kitų šalių ekonomika jau atsigauna. Jeigu Europa nori atgauti savo įtaką ir išsaugoti taip branginamą socialinę ir politinę sanglaudą, ji turi išspręsti ilgalaikius investicijų, augimo ir užimtumo klausimus.

Dabartinės ekonomikos sąlygos suteikia politinę galimybę sukurti turtingesnę ateitį, todėl Europos politikai tiesiog privalo ja pasinaudoti.

Hansas-Helmutas Kotzas yra Harvardo universiteto kviestinis ekonomikos profesorius ir Gėtės universiteto finansinių studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Licencijas prekiauti degalais išduos Kainų komisija 1

Vyriausybė siūlo, kad licencijas prekiauti nefasuotais naftos produktais išdavinėtų ne savivaldybės, bet...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau