Lenkija atmeta bendro karinio poligono su Lietuva abipus sienos idėją
Papildytas paskutinis skyrius
Lietuvos valdžios atstovai, kalbėdami apie Kapčiamiesčio poligono steigimą, pabrėžia, kad šis projektas šalia Suvalkų koridoriaus yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda ketvirtadienį Suvalkuose žurnalistams pareiškė, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę.
„Lenkija tuo visiškai nesuinteresuota“, – sakė P. Bejda.
Viceministras pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
„Atidžiai stebime situaciją ir prašome išlaikyti nemažą atstumą nuo mūsų sienos“, – teigė jis.
Pareigūnai: lenkai galės treniruotis Kapčiamiestyje
Lenkijai atmetus bendro karinio poligono su Lietuva idėją, šalies pareigūnai sako, kad dvišalis bendradarbiavimas gynybos srityje bus tęsiamas kitomis formomis, kaimynai pratyboms galės naudotis planuojamu įsteigti Kapčiamiesčio poligonu.
„Mano supratimu, klausimas Lenkijai buvo pasiūlytas spontaniškai, ne kažin ko tikintis. Lenkija galės pasinaudoti puikiausiai mūsų poligonu Kapčiamiesčio“, – BNS penktadienį sakė Rimantas Sinkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, socialdemokratas.
„Mes jau toli pažengę, jie būtų nuo pradžių vėl viską (pradėję derinti dėl poligono – BNS), vėl viskas atsidėtų. Aš manau, kad čia natūraliai valstybė paskaičiavo, kad jai geriau naudotis pastatytu poligonu negu bendrai statyti“, – kalbėjo jis.
R. Sinkevičius tikino, kad bus priimtas karinio mobilumo paketas ir supaprastintas karinių dalinių judėjimas tarp valstybių – „atsiras karinis Šengenas“.
„Čia visai viskas šalia, tai kam čia reikia tą poligoną tarpvalstybinį padaryti. Žinot, kada yra bendras, tai kaip ir potencialiai kuriama tokia konfliktinė situacija“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Kaip versle – jeigu du broliai padaro verslą, abu turi po lygias dalis, (...) labai retai, kada neatsiranda konflikto. Ar mums čia šito reikia? Ar mums čia reikia tam tikro derinimų, procesų ilginimo? Turėsime savo (poligoną – BNS)“, – paaiškino jis.
Lietuvos Vyriausybė parengė planus steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse, netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų, strategiškai svarbiame Suvalkų koridoriuje.
Lietuvos valdžios atstovai teigė, kad šis projektas yra svarbus stiprinant NATO rytinio flango gynybą, ir pasiūlė Lenkijai kartu statyti bei naudoti šį poligoną.
Iki šiol, anot R. Sinkevičiaus, nebuvo kilę nesutarimų su kaimynine valstybe dėl poligono lokacijos.
Lenkijos gynybos viceministras ketvirtadienį Suvalkuose žurnalistams pareiškė, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę.
Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta derybos, siekiant užtikrinti, jog poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo Lenkijos sienos, iš dalies dėl vietos gyventojų protestų Seinų krašte.
Paklaustas apie Lenkijos viceministro pasisakymus, Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sakė nemanantis, kad tai gali indikuoti kaimyninės valstybės atsitraukimą nuo bendros gynybos planų.
„Manau, kad nuo bendros gynybos tai tikrai neatsitrauks, nes esame NATO sąjungininkai ir reikalui esant mes tikrai tikimės ir Lenkijos paramos“, – BNS sakė D. Matulionis.
„Ne kartą su lenkais kalbėta, ir prezidentas kalbėjo su prezidentu (Karoliu – BNS) Nawrockiu (Karoliu Navrockiu), ir mūsų krašto apsaugos ministras kalbėjo – visada buvo pozityvus požiūris ir išlieka, aš įsivaizduoju. Kol kas nenorėčiau komentuoti vieno tokio epizodinio pasisakymo, nes iš tiesų tie kontaktai buvo“, – tvirtino jis.
L. Kasčiūnas: diplomatinis pralaimėjimas
Lenkijai atmetus bendro karinio poligono su Lietuva idėją, Laurynas Kasčiūnas, opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, sako, kad ši žinia rodo Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą.
„Iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad Varšuva nepageidauja bendro poligono su Lietuva ir norėtų, jog jis būtų patrauktas toliau nuo valstybinės sienos, rodo didelį Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
Anot politiko, Lietuvos valdžia „jau seniai nebemoka derinti veiksmų ar veikti diplomatiškai“.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
„Idėjos ir svarstymai viešinami nepasitarus su sąjungininkais, neatliekami būtini namų darbai, o pareiškimai skamba į visas puses – dažnai valstybės vadovai ir ministrai viešumoje vieni kitiems prieštarauja. Chaosas ir nekompetencija dominuoja tarpvalstybiniuose santykiuose“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Konservatorių lyderis pabrėžė, kad žinia iš Varšuvos yra palanki ir populistams, kurie dabar nepraleis progos tuo pasinaudoti.
Nepaisant to, L. Kasčiūnas tikino, kad TS-LKD frakcija Seime parems poligono įstatymą.
Ministras: planai su Lenkija dėl poligono nesikeičia
Robertas Kaunas, krašto apsaugos ministras, sako, kad pirminis planas dėl poligono nesikeičia, o žinią vadina skambiomis antraštėmis.
„Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ teigė jis.
„Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?“, – klausė ministras.
Sausį Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas užsiminė, kad Varšuva galėtų prašyti galimybės bendrai naudotis Kapčiamiesčio kariniu poligonu, kurį ketinama steigti vos už 500 m nuo Lenkijos sienos.
Savo ruožtu R. Kaunas po susitikimo su ministru teigė sutaręs bendradarbiauti su Lenkija steigiant Kapčiamiesčio poligoną.
Penktadienį išplatintame komentare Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, kad visos partnerystės su Lenkija formos išlieka atviros ir realios ateityje, o Lenkijos gynybos ministras išreiškė susidomėjimą rengti karius Kapčiamiesčio poligone bei pasiūlė savo šalies karo inžinierių pagalbą jį įrengiant.
Anot ministerijos, Varšuvoje sausį diskutuota „ne apie bendro poligono steigimą, o apie kitas bendradarbiavimo formas steigiant Kapčiamiesčio poligoną.“
„Lietuva kaip ir iki šiol kvies Lenkiją bei kitus NATO sąjungininkus vykdyti bendras pratybas šalies teritorijoje, o Suvalkų koridoriaus gynyba išlieka bendras Lietuvos, Lenkijos ir viso NATO Aljanso uždavinys“, – teigia KAM.
Reaguodama į pranešimus Lietuvoje, Lenkijos Gynybos ministerija skelbia, jog Lenkija neplanuoja prie sienos su Lietuva statyti poligono, tačiau remia sąjungininkų, taip pat ir Lietuvos, planus.
„Lenkijos kariuomenė šiandien turi pakankamą skaičių poligonų, kuriuose vyksta nacionaliniai mokymai ir mokymai su sąjungininkų kariuomenėmis“, – teigiama Lenkijos Gynybos ministerijos pranešime.
Tačiau Varšuva teigia, jog Lietuvai galėtų padėti Lenkijos infrastruktūros specialistai, be to, Lenkijos kariuomenė ateityje, gavusi kvietimą, dalyvautų Lietuvos poligone vykstančiose pratybose.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui, tam dar pritarti turės Seimas.
Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai priėmus Valstybės gynimo tarybai.
Šis sprendimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14.600 hektarų, jame vienu metu galėtų treniruotis 3.500–4.000 karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
REKOMENDUOJAME
