Valstybės kontrolei kritikuojant valstybės rezervo sudarymą, Vyriausybė žada pokyčius, socdemų lyderis – tyrimą
Papildyta Savivaldybių asociacijos prezidento komentaru
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą.
„Mes negalime aklai kaupti atsargų tikėdamiesi, kad jos kada nors tiks. Kiekvienas rezervui skirtas euras turi būti panaudotas ten, kur rizika didžiausia. Tik tada, kai valstybės rezervas ir savivaldybių veiksmai atitiks realius gynybos ir saugumo planus, galėsime pasitikėti valstybės pasirengimu“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų.
„Audito įžvalgose matomos per ne vienerius metus susikaupusios spragos, kurių sprendimui jau imtasi veiksmų. Tarp jų – numatytas aiškus koordinavimas, patikėtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniam krizių valdymo centrui, ir per artimiausią pusmetį suplanuoti darbai, kaip efektyvinti sistemą“, – teigia Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.
Anot Vyriausybės, šį pusmetį bus patikslinti rezervo sudarymo principai ir kriterijai bei valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kad rezervas būtų tiesiogiai susietas su didžiausią riziką keliančiais pavojais ir realiais išteklių poreikiais.
Pasak Valstybės kontrolės, dabar numatyta, kad iškilus grėsmei valstybės saugumui, pirmąsias tris dienas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, tačiau auditas parodė, kad jos šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.
Valstybės kontrolieriai pabrėžia, kad tvarka, kai maisto atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, grindžiama mažesnėmis sąnaudomis, bet kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.
Be to, auditas parodė, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių rezervo užduočių 2021–2024 metais nebuvo įvykdytos, todėl 2024 metais nepanaudota 37% asignavimų, o iš jų 25% panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.
Auditoriai taip pat teigia, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir nedecentralizavus, todėl kilus pavojui dalis atsargų gali būti užteršta, prarasta arba tapti neprieinama.
Auditas, be kita ko, parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas ir kaip turėtų pristatyti atsargas žmonėms, todėl jos gali nepasiekti gavėjų arba būti atgabentos pavėluotai. Valstybinio lygio mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas“ taip pat atskleidė, kad logistikos paslaugos turi būti centralizuotos, teigiama pranešime.
M. Sinkevičius: tai nusikalstamas aplaidumas
Valstybės kontrolei pareiškus, kad valstybės rezervas sudaromas ir tvarkomas netinkamai, valdančiųjų lyderis pareiškė, kad tai nusikalstamas aplaidumas bei žada pradėti tyrimą dėl jo valdymo.
Anot Socialdemokratų partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, auditorių tyrimas parodė, kad valstybė negalėtų pasirūpinti savo piliečiais iškilus krizei.
„Auditas rodo, kad valstybė neturėtų kaip pasirūpinti savo žmonėmis. Didžioji dalis būtinųjų atsargų nebuvo sukaupta. Jokio realaus maisto rezervo. Neapibrėžti kiekiai. Neaiškūs terminai. Neparengta logistika. Tai ne šiaip klaida. Tai nusikalstamas aplaidumas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo M. Sinkevičius.
„Valstybės rezervas bus pildomas pagal realias grėsmes, o ne popierinius scenarijus. Bus aišku, kas atsakingas, kas ką daro ir kas prisiima atsakomybę už tai, kas įvyko, – pridūrė politikas. – Ir ne mažiau svarbu, pradėsime tyrimą, kodėl šis aplaidumas buvo toleruojamas metų metus – atsakomybė nebebus abstrakti.“
Socialdemokratų lyderis akcentavo, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą valstybė turėjo ruoštis blogiausiam scenarijui.
„Karas Ukrainoje turėjo tapti tuo momentu, kai visa valstybės sistema privalėjo pradėti veikti kaip skruzdėlynas – susitelkti, planuoti, apgalvoti kiekvieną žingsnį ir ruoštis net pačiam blogiausiam scenarijui. Tačiau tai neįvyko. Valstybės rezervas, vienas kertinių mūsų saugumo elementų, metų metus buvo paliktas likimo valiai“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigia, kad 2020–2024 metų konservatorių Vyriausybė aplaidžiai rūpinosi rezervu.
„Valstybės kontrolės auditas atskleidė itin prastą rūpinimąsi valstybės rezervu – dar vieną konservatorių Vyriausybės palikimą, kurį dabar tenka tvarkyti šiam Ministrų kabinetui. (...) Auditas parodė, kad ypač 2021–2024 metų valstybės rezervu buvo rūpinamasi „pro pirštus“. Tuometinė valdžia ir pagrindinė valstybės rezervo atsargų tvarkytoja neįvykdė didžiosios dalies nustatytų atsargų kaupimo užduočių“, – feisbuke rašė I. Ruginienė.
Socialdemokratų lyderiai sako, kad maistas valstybės rezervui nuo šiol bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai bus perduotas nepasiturintiems. Dabar atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis.
A. Klišonis: maisto rezervui laikyti trūksta lėšų, tinkamų patalpų
Tuo metu Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog savivaldai maisto rezervui laikyti trūksta finansavimo ir tinkamų patalpų.
„Problemų dėl jo (maisto atsargų sandėliavimo) yra keletas. Viena iš tų problemų yra finansiniai dalykai – ne visuomet yra gaunami finansai maisto atsargų kaupimui. Kita problema yra tinkamas patalpų turėjimas (maisto) laikymui“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Klišonis.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
BNS dar 2022 metais rašė, jog tuometinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuva turi užpildytą valstybinį maisto rezervą.
2022 metų pavasarį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, susijusius su rezervo išplėtimu, ir leido jį kaupti ne tik valstybės valdomose, bet ir privačiose įmonėse su tam tikromis garantijomis. Tikėtasi, kad tai išplės ir paįvairins rezervą.
Kiek sutarčių ir su kokiais tiekėjais pasirašoma, neskelbiama, nes tai riboto naudojimo informacija.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas yra sakęs, kad sutarčių skaičius netenkina, todėl ketinama imtis tam tikrų pakeitimų.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, rezervo sąraše yra makaronai, kruopos, daržovių ir mėsos konservai, miltai, geriamasis vanduo ir kiti produktai. Anksčiau daug metų dalį rezervo – grūdus, druską ir cukrų – kaupė bendrovė „Jonavos grūdai“, tačiau nuo 2023 metų rudens ji to nebedaro.
REKOMENDUOJAME
