Krenta pasitikėjimas valdančiaisiais, G. Nausėdos reitingas nusirito į žemumas
Naujas skyrius „G. Nausėda žada išvadas“
Apklausos duomenimis, Vyriausybe pasitiki tik 11,9% Lietuvos gyventojų, o nepasitiki – 46,5%. Lapkritį šie rodikliai siekė atitinkamai 16,8% ir 41,8%. Pasak „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, paskutinį kartą toks žemas pasitikėjimo lygis fiksuotas 2012 metų sausį, ekonominės krizės metu, kai Vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius. Vis dėlto dabartinį nuosmukį sociologas sieja ne su ekonominėmis problemomis, o su naujais veidais premjerės Ingos Ruginienės suformuotoje Vyriausybėje.
Tradiciškai tarp kitų institucijų daugiausia gyventojų pasitikėjimo sulaukia ugniagesiai – jais pasitiki 91,3% apklaustųjų (lapkritį – 92%). Policija pasitiki 64,6% (66,1%), kariuomene – 60,1% (60,7%), „Sodra“ – 55,2% (58,2%) respondentų. Mažiausias pasitikėjimas, kaip įprasta, tenka politinėms partijoms, Seimui ir Vyriausybei. Tuo metu pasitikėjimas žiniasklaida šiek tiek sustiprėjo – ją teigiamai vertina 32,9% gyventojų (lapkritį – 28,4%), neigiamai – 30,9% (34,2%). Teismais pasitiki 24,8% apklaustųjų, nepasitiki – 30%.
Partijų reitinge su nedidele persvara pirmą vietą išlaiko opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius gruodį balsuotų 12,9% rinkėjų (lapkritį – 13,7%). Valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 11,4% (12%), trečioje vietoje išlieka „Nemuno aušra“ – 10%. Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ rinktųsi 8,2% (9,3%), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 7,2% (7,4%), Liberalų sąjūdį – 6,6% (5,3%).
Kitas partijas palaikytų 3,4% respondentų, 12,2% teigė nebalsuotų, o net 28,1% dar nežino, už ką balsuotų. Pasak V. Gaidžio, pastebimas augantis palaikymas mažesnėms politinėms jėgoms, ypač Nacionaliniam susivienijimui, kuris, sociologo vertinimu, galėtų peržengti rinkimų barjerą, jei būtų įtrauktas į pasirinkimų sąrašą.
Tuo pat metu ryškiai krito ir prezidento Gitano Nausėdos reitingas. Gruodį jį palankiai vertino 38,2% gyventojų, nepalankiai – 42,6%. Lapkritį šie skaičiai siekė atitinkamai 45,2% ir 32,3%. Tai pirmas kartas per daugiau nei 20 metų, kai Lietuvos prezidentą neigiamai vertina daugiau žmonių nei teigiamai. Dėl to G. Nausėda iš pirmos vietos populiariausių politikų reitinge nukrito į ketvirtą.
„Vilmorus“ vadovas tokią situaciją lygina su Rolando Pakso prezidentavimo laikotarpiu, kai 2004 metais prezidentas taip pat turėjo neigiamą balansą. Pasak sociologo, G. Nausėdos reitingo kritimas yra procesas, prasidėjęs vasarą ir susijęs su užsitęsusiu Vyriausybės formavimu, vėlesnėmis protesto akcijomis ir bendra politine atmosfera. Prezidentą labiausiai neigiamai vertina TS-LKD ir „Nemuno aušros“ rinkėjai, o palankiausiai – socialdemokratų elektoratas.
Populiariausiu politiku Lietuvoje tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis – jį palankiai vertina 47%, nepalankiai – 33% gyventojų. Antroje vietoje – „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga, trečioje – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu nemėgstamiausio politiko titulą išlaiko „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kurį nepalankiai vertina 56,1% gyventojų. Antroje vietoje pagal neigiamą vertinimą – premjerė Inga Ruginienė, kurios nepalankus vertinimas siekia 49,1%.
Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Lietuvos ryto“ užsakymu buvo atlikta gruodžio 12–30 dienomis. Joje dalyvavo 1.000 pilnamečių Lietuvos gyventojų, maksimali apklausos paklaida – 3,1%.
G. Nausėda žada išvadas
G. Nausėda sako manantis, kad jo reitingai krito dėl aktyvaus dalyvavimo vidaus politikoje, tačiau žada pasidaryti išvadas ir „kai ką“ daryti kitaip.
„Jeigu užsienio politikoje mes tikrai turime mažiau skirčių ir daugiau mažiau sutariame dėl jos krypčių, tai vidaus politikoje tų kontroversijų pastaruoju metu buvo nemažai“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė norėjęs būti aktyvus formuojant Vyriausybę ir pripažino, kad I. Ruginienės kabineto formavimas pernai rudenį buvo labai sunkus ir lėmė protestus.
„Aš manau, kad žmonės visada teisūs. Ir jeigu yra toks vertinimas, reiškia turime pasitempti, turiu pagalvoti, ką galėčiau daryti kitaip. Ir manau, kad viena iš tokių išvadų būtų – reikia tikrai operatyviai ir labai aiškiai dėstyti nuomonę visais, kad ir kokiais skausmingais bebūtų, visuomenės gyvenimo klausimais. Patinka nuomonė, nepatinka, bet ji turi būti pasakyta ir pasakyta nelaukiant“, – kalbėjo šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat sakė nemanantis, kad demonstravo ypatingą palankumą socialdemokratams, o kritikuoti valdančiuosius kartais vengia dėl geopolitinės situacijos.
REKOMENDUOJAME
