Lietuvos vilkikų, nepervažiavusių į aikšteles, vairuotojams Minskas grasina sankcijomis
Papildyta K. Budrio komentaru.
„Lietuvos sunkvežimiai, likę Baltarusijoje, kurių išvykimas į Lietuvą nuo lapkričio 10 dienos yra draudžiamas, kol Lietuva neatidarys sienos su Baltarusija, buvo perkelti į saugias vietas“, – Baltarusijos valstybinei naujienų agentūrai „Belta“ pranešė Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas.
„Belta“ skelbia, kad 1.045 sunkvežimiai jau perkelti į aikšteles prie sienos su Lietuva: 102 – prie Kamenyj Log, 166 – prie Benekainių, 348 – prie Kotlovkos ir 429 – prie Berestavicos, o jų vairuotojams leidžiama išvykti iš Baltarusijos.
Anot „Belta“, daugiau nei 220 Lietuvos vilkikų, iš kurių 140 stovi keliuose netoli pasienio punktų, vairuotojams, nesilaikantiems įpareigojimo nuvykti į paskirtas vietas, bus taikomos maksimalios administracinės sankcijos.
Autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka pirmadienį nurodė, kad už kiekvieną stovintį Lietuvos sunkvežimį bus imamas 120 Eur mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinos bus konfiskuotos.
Premjerė: nesiderame
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva nesiderės su Minsku ir sieną atidarys tik gavusi jos patvirtinimą, kad hibridinės atakos nesikartos.
„Galiu pasakyti, kad diplomatiniai kanalai visi yra įveiklinti spręsti situaciją. Siena su Baltarusija nėra šiaip sau uždaryta, o uždaryta dėl hibridinės atakos. Kai tik turėsime patikinimą iš Baltarusijos pusės, kad atakos suvaldytos ir problemų šiuo klausimu neturime, mes priimsime sprendimą atidaryti sienas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Mes nesiderame, mes aiškiai siunčiame žinutę (...), kad kai Baltarusijos pusė patikins, kad šitas procesas nebus tęsiamas, mes atitinkamai priimsime pozityvius sprendimus“, – pridūrė premjerė.
Paklausta, kokiu lygiu Lietuva šiuo metu bendrauja su Minsku, premjerė konkrečiai neatsakė: „Įvairiuose lygmenyse, tiek aš galiu pasakyt (...), turėkite kantrybės, situacija yra valdoma, tikrai yra pozityvių ženklų.“
„Jeigu matote – oro uostai neuždaromi taip, kaip buvo pradžioje (spalio pradžioje – BNS). Veikimo algoritmas yra pakankamai gerai suderintas ir veikia. Balionų kiekis nėra toks didelis, kaip anksčiau fiksuodavome, yra naktų, kai oro balionų išvis nėra. Tai pozityvių ženklų yra, bet dar reikia padirbėti“, – aiškino I. Ruginienė.
Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui antradienį teigus, kad apie padėtį su Baltarusija informuota ir „įsitraukusi į šią temą“ ir JAV administracija, premjerė sako, kad yra glaudžiai dirbama ne tik su amerikiečiais, bet ir su Lenkija bei kitomis Baltijos šalimis.
„Tai mes pradėjome dirbti kartu su savo sąjungininkais nuo pat pirmos dienos, iš karto informavome juos ir glaudžiai dirbame (...), mes nuolatos darom šitą darbą ir ačiū mūsų sąjungininkams, nes jie tikrai padeda“, – teigė I. Ruginienė.
Vežėjams toliau reikalaujant Vyriausybės konkrečių veiksmų sprendžiant įstrigusių vilkikų problemą, premjerė pakartojo, kad vežėjai buvo perspėjami apie rizikas vykti į Baltarusiją, tačiau verslas tai ignoravo.
„Tos rizikos buvo nuolatos kartojamos ir nuolatos buvo perspėjimo signalai, kad bus uždarytos sienos (...), suprantu, gaila, bet šiai dienai saugumas yra pirmoje vietoje“, – sakė ji.
Premjerės teigimu, ji neturi informacijos, kad Baltarusijoje būtų įstrigę vairuotojai Lietuvos piliečiai, bet esama trečiųjų šalių piliečių.
Ji sako iš Latvijos ir Estijos išgirdusi pažadus prireikus paremti Lietuvą, jei situacija dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų nesikeis.
„Jau lenkai solidarizavosi su mumis ir neatidarė sienų, nors tai buvo planuota dar prieš savaitę, tai jau buvo tokie sprendimai priimti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
„Lygiai tokį pat patikinimą gavau iš Latvijos ir Estijos premjerų. Jeigu matysime, kad nesiseka mums suvaldyti (situacijos – BNS) ir Baltarusijos režimas ir toliau atakuoja mus, jie irgi pasirengę solidarizuotis. Tai tas susikalbėjimas ir bendravimas vyksta nuolatos“, – teigė ji.
K. Budrys siekia sankcijų Minskui Europos lygmeniu
Kęstutis Budrys, Lietuvos diplomatijos vadovas, viliasi, kad ES užsienio reikalų ministrai kitą savaitę sutars įvesti naujas sankcijas Minskui už į Lietuvą iš Baltarusijos vis įskrendančius kontrabandinius balionus.
„Aš tikiu, kad jau kitą savaitę, po susitikimo Vokietijoje, kai važiuosiu į Užsienio reikalų tarybą ketvirtadienį, (...) turėsiu platų pritarimą prie stalo ir galėsime pilna apimtimi įjungti Europos Komisiją ir jos visus teisinius mechanizmus“, – BNS ketvirtadienį vakare sakė ministras.
Apie situaciją Lietuvoje K. Budrys šią savaitę kalbėjosi su JAV, Lenkijos kolegomis, penktadienį numatyti susitikimai su Latvijos ir Estijos ministrais.
„Visas šitas įdirbis tikrai leidžia tikėtis, kad mes sparčiau judėsime su sankcijomis Baltarusijai ir nelauksime 20 sankcijų paketo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ragina traktuoti vienodai
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad rengiant naują sankcijų paketą, Rusiją ir Baltarusiją reikia traktuoti vienodai.
VERSLO TRIBŪNA
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
Sostinės gyventojų pamėgto kavos prekės ženklo „Julius Meinl“ kavos jau greit bus galima skanauti Vilniaus miesto centre – legendinio Richardo Rogerso įkurto architektų biuro RSHP projektuotame pastate „Sąvaržėlė“. Kavinės įkūrėjai naujojoje erdvėje kvies mėgautis ne tik aromatingu gėrimu, bet ir lengvais, vietoje ruoštais užkandžiais bei desertais.
„Norėtume padėkoti komisijai už 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą, bet raginame juos tęsti 20-ąjį paketą ir įtraukti Baltarusiją, kad su ja būtų elgiamasi vienodai. Ji vykdo hibridinius išpuolius prieš Lietuvą, instrumentalizuotai gabena kontrabandą į Lietuvą, ir mes dėl to patiriame finansinių, reputacijos nuostolių, logistinių iššūkių, kai turime uždaryti oro uostus“, – ketvirtadienį prieš Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdį Briuselyje žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.
„Raginame ją (Baltarusiją – BNS) vertinti taip pat, kaip ir Rusiją“, – teigė jis.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus dėl Lietuvoje jaučiamų saugumo grėsmių, K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad Lietuva „jau 35-erius metus jaučia Rusijos spaudimą ir grėsmę“.
K. Vaitiekūnas taip pat akcentavo, kad Ukrainai būtinas greitas ir adekvatus finansavimas.
„Mūsų nuomone, geriausias sprendimas būtų reparacinės paskolos, ir mums reikia sprendimo šių metų gruodį. Žinoma, esame pasirengę aptarti visas galimybes, bet raginame susitarti dėl reparacinių paskolų“, – nurodė ministras.
Paklaustas, ar Ukrainoje kilęs korupcijos skandalas palietė ES pasitikėjimą Ukraina, K. Vaitiekūnas akcentavo, kad nutraukti finansinės paramos negalima.
„Ji kovoja ne tik už savo laisvę ir teisę pasirinkti, kaip gyventi, bet ir už Europos laisvę. Taigi, nepaisant skandalo, kitų galimybių nėra“, – sakė jis.
Užsienio reikalų viceministras: svarbu užtikrinti koordinuotą ES atsaką
Sigitas Mitkus, užsienio reikalų viceministras, sako, kad svarbu užtikrinti koordinuotą Europos Sąjungos (ES) institucijų atsaką į Baltarusijos hibridines operacijas.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, S. Mitkus trečiadienį ir ketvirtadienį su darbo vizitu lankėsi Briuselyje, kur dalyvavo įvairiuose susitikimuose ir renginiuose Europos Parlamente.
S. Mitkus EP nariams pristatė situaciją dėl tebesikartojančių Baltarusijos vykdomų Lietuvos oro erdvės pažeidimų, laikytinų hibridinėmis atakomis.
„Ypač svarbu užtikrinti koordinuotą ES institucijų atsaką į pastaruoju metu suintensyvėjusias Baltarusijos hibridines provokacijas prieš Lietuvą bei didinti informuotumą apie šiuos incidentus Europos politinėje darbotvarkėje“, – pranešime cituojamas S. Mitkus.
Vizito Briuselyje metu S. Mitkus susitiko ir su EP nariais, su kuriais aptarė Lietuvai svarbius ES darbotvarkės klausimus ir galimybes stiprinti konstruktyvų dialogą su EP.
Pasak URM, pabrėžti ir kiti aktualūs ES darbotvarkės klausimai, įskaitant regioninį saugumą, ES paramą Ukrainai bei ES plėtros procesą, siekiant tinkamo Lietuvos pozicijų ir prioritetų atspindėjimo ES darbotvarkėje, ypač artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, pastaraisiais mėnesiais Lietuvai tenka stabdyti oro uostų darbą.
Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ES vadovai, palaikymą Lietuvai išreiškė NATO.
Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs dėl uždarymo pratęsimo.
Pagal naujas ES priemones 27 šalys vienais metais paankstino suskystintųjų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimą iki 2027 metų pradžios.
Dėl kontrabandinių balionų skrydžių iš Baltarusijos, kurie pastarąjį mėnesį trikdo Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą, Lietuva siekia didesnių sankcijų Minskui.
Minėti incidentai lėmė Vyriausybės sprendimą mėnesiui – iki lapkričio 30-osios – uždaryti sieną su Baltarusija.
