Ekspertai: naujos Rusijos branduolinės raketos grėsmės kol kas nekelia
Ekspertai teigia, kad šiuo labai ilgo nuotolio ginklu siekiama apeiti Vakarų šalių oro gynybos sistemas, nes raaketa gerai prisitaiko prie reljefo ir gali skristi žemai, tačiau pažymi, kad tikėtina, jog jos strateginis poveikis kol kas išliks ribotas.
Kaip ji veikia?
Apie raketų kūrimą V. Putinas paskelbė 2018 metais, gerokai prieš 2022 metų vasarį pradėtą Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, o sekmadienį paskelbė apie sėkmingą galutinį bandymą.
Skirtingai nuo klasikinių raketų, kurias varo cheminis kuras, „Burevestnik“ – arba rusiškai „audros paukštis“ – naudoja branduolinį reaktorių.
Reaktorius įkaitina aplinkos orą ir dideliu greičiu išstumia jį laukan, kad būtų sukurta trauka, aiškino Prancūzijos strategijos ir gynybos studijų instituto ekspertas Amaury Dufay.
„Tai leidžia gerokai pailginti skrydžio trukmę ir nuotolius“, – sakė jis.
„Tai tarsi automobilio variklis, kuris sunaudoja mažiau energijos kiekvienam 100 kilometrų“, – tvirtino ekspertas.
Per paskutinį bandymą spalio 21 dieną raketa, teigiama, skrido apie 15 valandų ir nuskriejo 14.000 kilometrų, o tai reiškia, kad ji gali lengvai pasiekti Jungtines Valstijas.
„Jos tikslas – skristi ilgai, labai žemai, nuo 15 iki 200 metrų (aukštyje), o tai apsunkina aptikimą“, – sakė A. Dufay.
Eksperto teigimu, raketa gali „pakilti Rusijoje, aplenkti Lotynų Ameriką ir tada pasiekti Šiaurės Ameriką per pietus, per tą pusę, kuri gali būti prasčiau apsaugota JAV priešraketinės gynybos“.
Tačiau raketa yra palyginti lėta. Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertė Heloise Fayet sakė, kad tai turės įtakos jos manevringumui.
Koks jos tikslas?
Tikslas – išvengti oro gynybos priemonių, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamos priešraketinio skydo sistemos „Auksinis kupolas“, aiškino rusų analitikas Dmitrijus Stefanovičius socialiniame tinkle „X“.
H. Fayet sakė, kad „Burevestnik“ gali būti naudojama kartu su tradicinėmis raketomis.
Dėl savo manevravimo galimybių ir neriboto nuotolio ji galėtų būti naudojama priešraketinei gynybai trikdyti ir silpninti prieš smūgius įprastesnėmis raketomis, sakė ekspertė.
Ką ji keičia?
V. Putinas nurodė sukurti infrastruktūrą, reikalingą raketai pradėti eksploatuoti, tačiau, ekspertų teigimu, kol kas šios raketos strateginė įtaka yra ribota.
„Raketa dar neveikia – kol kas nėra jokios dislokavimo infrastruktūros, jokios jos naudojimo doktrinos“, – sakė H. Fayet.
Tai „V. Putino bandymas toliau varginti D. Trumpą branduolinės ir priešraketinės gynybos klausimais. (Putinas) suinteresuotas įtikinti (Trumpą), kad jam būtinai reikia „Auksinio kupolo“ – projekto, kuris pareikalaus didžiulių išteklių, sakė H. Fayet, pavadindama „Burevestnik“ „destabilizacijos ginklu“.
Nors Jungtinės Valstijos ir Europa dar neturi gynybinio skydo, galinčio perimti balistines ir sparnuotąsias raketas, naujoji Maskvos branduolinė raketa „rodo, kad rusai vis dar geba diegti naujoves“, sakė ji.
Kokia yra radioaktyvumo rizika?
H. Fayet teigė, kad bandymas, atrodo, nesukėlė jokio radioaktyvumo, ir pabrėžė, kad „Norvegijos radiacijos stebėsenos agentūra nieko neužfiksavo, nors bandymas vyko per jos aptikimo zoną“.
Taip pat nieko neužfiksavo ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties stotys, sakė H. Fayet.
Tačiau A. Dufay sakė manąs, kad greičiausiai bus tam tikra tarša.
„Pati raketa yra radioaktyvi, kai tik reaktorius įsijungia. Jei prie jos priartėsite per arti, būsite veikiami radiacijos, o tai reiškia, kad nelabai galima kaip reikiant ją išbandyti“, – sakė jis.
VERSLO TRIBŪNA
„O branduolinio atgrasymo srityje svarbiausia yra signalizavimas, patikimumas, kuris atsiranda dėl bandymų“, – tvirtino ekspertas.