Griuvusi Vyriausybė ir nauja koalicija iš esmės nepakeitė partijų reitingų
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko rugsėjo 4–13 dienomis. Apklausta tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1%.
Lentelės viršuje liko valdančioji Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija su 15,1% už ją ketinančių balsuoti respondentų. Birželį darytoje apklausoje socdemų reitingas siekė 14,6%,
Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už opozicinius konservatorius balsuotų 12,8% (birželį – 10,4%), valdančiąją „Nemuno aušrą“ palaikytų 10,9% (birželį – 9,3%) Lietuvos gyventojų.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingas siekia 8,5% (birželį – 10,5%), valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 7,2% (birželį – 7,4%).
Vladas Gaidys, „Vilmorus“ vadovas, teigė, kad nepaisant kritikos centro-kairės valdžiai viešojoje erdvėje, ji nepakeitė partijų simpatikų nuomonių.
„Žmonių tai nelabai veikia. Dėl Darbo partijos kažkada irgi buvo toks elito nusiteikimas prieš, bet žmonės, kurie paprastai palaiko tas partijas, daug sunkiau įžiūri blogybes“, – BNS sakė sociologas.
Už opozicinį Liberalų sąjūdį balsuotų 5,4% apklausos dalyvių (birželį – 7,2%).
Per laikotarpį tarp „Vilmorus“ reitingų sudarymo atsistatydino G. Palucko vadovaujama Vyriausybė, o socialdemokratai pertvarkė valdančiąją daugumą, pasilikdami „Nemuno aušrą“, tačiau vietoje demokratų pakviesdami Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų frakciją Seime.
Naujausia apklausa vykdyta iki rugsėjo vidurio, dar iki prezidentui Gitanui Nausėdai atmetant „Nemuno aušros“ kandidatus į aplinkos ir energetikos ministrus Povilą Poderskį bei Mindaugą Jablonskį.
Po šio šalies vadovo sprendimo vyko diskusijos dėl valdančiosios daugumos ateities, o Vyriausybę pavyko suformuoti socialdemokratams turėtą Kultūros ministeriją iškeitus į „Nemuno aušros“ kontroliuotą Energetikos ministeriją.
„Vilmorus“ apklausa taip pat rodo, kad kitą partiją palaikytų 2% (birželį – 1,9%), o nebalsuotų 10,1% (birželį – 10,3%) respondentų. Nežinančiųjų, už ką balsuotų, buvo 28% (birželį – 28,4%) tyrimo dalyvių.
