Lenkijos prezidentas blokavo įstatymą dėl socialinės paramos Ukrainos pabėgėliams pratęsimo
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkijoje apsigyveno apie milijonas pabėgėlių, daugiausiai moterų ir vaikų.
Lenkija yra tvirta kaimynės Ukrainos rėmėja ir pagrindinis ginklų, humanitarinės pagalbos ir tarptautinių delegacijų tranzito taškas, tačiau visuomenės požiūris į pabėgėlius ukrainiečius pastaruoju metu griežtėjo.
Dešiniųjų pažiūrų K. Nawrockis per rinkimų kampaniją žadėjo sumažinti socialines išmokas ukrainiečiams, birželio 1 d. jis buvo išrinktas prezidentu.
„Nepersigalvosiu ir manau, kad (ši pagalba) turėtų būti teikiama tik ukrainiečiams, kurie yra pasiryžę dirbti Lenkijoje“, – žurnalistams sakė K. Nawrockis.
Lenkijos parlamento priimtas vyriausybės pateiktas įstatymo projektas būtų pratęsęs vaiko išmokas iki 2026 metų kovo.
Dabartinė išmokų vaikams sistema baigsis rugsėjo pabaigoje.
K. Nawrockis teigė, kad ukrainiečiams, kurie nedirba Lenkijoje, neturėtų turėti galimybės gauti nemokamą medicininį gydymą, kaip yra dabar.
„Dėl to susidaro situacija, kai su Lenkijos piliečiais jų šalyje yra elgiamasi blogiau nei su mūsų svečiais iš Ukrainos“, – sakė jis.
K. Nawrockis pateikė savo teisės aktą, kuriuo siekiama sumažinti socialinę paramą ukrainiečiams.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kritikavo veto, tačiau jo vyriausybė neturi dviejų trečdalių parlamento daugumos, reikalingos norint atšaukti šį prezidento žingsnį.
„Negalime bausti žmonių už tai, kad jie praranda darbą – ypač nekaltų vaikų. Tai yra žmogiškojo padorumo abėcėlė“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Agnieszka Dziemianowicz-Bak, Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė.
Neseniai įmonės „Deloitte“ Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Ukrainos pabėgėliai turi teigiamą 2,7% poveikį Lenkijos bendrajam vidaus produktui (BVP).
Norvegija siūlo išlaikyti milijardinę paramą Ukrainai
Tuo metu Norvegijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė išlaikyti 85 mlrd. NOK (7,2 mlrd. Eur) paramą Ukrainai 2026 metais – tokį patį lygį kaip ir šiais metais, pranešė premjero Jono Gahro Store biuras.
Pasiūlymą, pateiktą J. G. Store vizito Kyjive metu, turi ratifikuoti parlamentas, o jei jis bus priimtas, bendra civilinė ir karinė pagalba, kurią Norvegija teiks šaliai 2023–2030 metų laikotarpiu, padidės iki 275 mlrd. NOK (23,3 mlrd. Eur).
„Vyriausybė ketina ir kitais metais tęsti nepaprastąją Norvegijos paramą Ukrainai ir siūlo skirti iš viso 85 mlrd. NOK karinei ir civilinei paramai, – teigiama J. G. Store pranešime. – Tai lemiamas metas Ukrainos kovoje už teisę apsiginti. Vykstant deryboms dėl paliaubų ir taikos, karas Ukrainoje tęsiasi“.
„Dabartinėje situacijoje svarbu dar kartą patvirtinti mūsų tvirtą paramą Ukrainai: politinę, finansinę ir karinę“, – teigė J. G. Store, kuris, be kita ko, susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Norvegijos Darbo partijos mažumos vyriausybės siūlomas pagalbos paketas turi būti įtrauktas į 2026 metų biudžeto pasiūlymus, kurie turi būti pateikti spalį.
Norvegijoje rugsėjo 9 dieną vyks parlamento rinkimai, kuriuose numatoma įnirtinga kova tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Šalis, turinti bendrą sieną su Rusija, tvirtai remia Ukrainą, ketvirtus metus kovojančią su Maskvos invazija.
Vokietijos tyrimų instituto Kylio instituto duomenimis, gegužę ir birželį Norvegija buvo antra pagal dydį karinės pagalbos teikėja Ukrainai Europoje, po Vokietijos.
Sekmadienį Oslas paskelbė, kad skirs apie 7 mlrd. NOK (591 mln. Eur) Ukrainos oro gynybos stiprinimui, įskaitant bendrą su Vokietija dviejų „Patriot“ oro gynybos sistemų pirkimą.
REKOMENDUOJAME
