A. Kubilius: Lietuvos projektai turėtų sulaukti ES gynybos fondo paskolų
Papildyta skyriumi „Dronų siena yra ne mažiau svarbi, nei fizinė siena“
„Kiek Lietuva prašys, tai čia Lietuva gali atsakyti, bet viskas priklausys nuo to, kokius projektus Lietuva pateiks. Tam, kad gautų tas SAFE paskolas, reikia ne tik paprašyti, reikia pateikti labai konkrečius projektus, tam skirtas gana ribotas laikas – du mėnesiai nuo šios savaitės tam, kad būtų pateiktos paraiškos, po to keturi mėnesiai, kad būtų pateikti konkretūs projektai“, – Rūdninkų poligone penktadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
„Kiek girdžiu, Lietuvai tikrai tam aktyviai ruošiasi ir, manau, mes tikrai Lietuvoje turime visą eilę labai svarbių gynybinių projektų, kurie tikrai sulauks pozityvaus vertinimo apsisprendžiant Europos Komisijai dėl paskolų suteikimo“, – teigė jis.
Jo teigimu, Baltijos gynybos linija – išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma – yra įrašyta į Baltąją knygą ir yra išskirta iš visų kitų galimų didelės apimties projektų.
„Tai rodo, kad Europoje yra suprantama šitos apsaugos svarba“, – sakė A. Kubilius.
Dronų siena yra ne mažiau svarbi, nei fizinė siena
Vėliau LRT laidoje „Dienos tema“ jis teigė, kad pasienio apsaugai ne mažiau nei fiziniai barjerai svarbūs ir dronų pajėgumai, kuriuos regiono valstybės turėtų vystyti.
„Mano įsitikinimu, šitos sienos apsaugoje mes turime rasti galimybių naudoti ir visas naujas technologijas. Pavyzdžiui, tai, ką daro ukrainiečiai, kurie savo fronto linijoje dešimt kilometrų į Rusijos okupuotų teritorijų pusę sugeba apsaugoti dronais. Kitaip sakant, dronų siena yra, man atrodo, ne mažiau svarbi negu fizinė siena. Aš matyčiau šiuo atveju mūsų regiono valstybėms galimybę stiprinti tą visą sienos barjerą ir panaudojant tikrai labai reikšmingas dronų pajėgas“, – sakė eurokomisaras.
„Be abejo, reikia neužmiršti ir tai, ką aš vadinčiau politiniu darbu Europos Sąjungos (ES) sostinėse, ES institucijose, informuoti Komisiją, informuoti Europos Vadovų Tarybą, informuoti kitas didžiausias valstybes, kad tikrai parama šitam projektui išliktų“, – pridūrė jis.
Penktadienį Rūdninkų poligone pristatyta Europos Sąjungos rytinės sienos gynybos projektas, kuris, anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), sustiprins 2.300 kilometrų ilgio sieną su Rusija ir Baltarusija.
Tomas Godliauskas, krašto apsaugos viceministras, teigė, kad Baltijos gynybos linijos projektams reikia daugiau nei 10 mlrd. Eur.
Jo teigimu, projektai bus finansuojami ne tik iš ES gynybos fondo paskolų, bet ir iš Europos gynybos pramonės programos (EDIP), ES daugiametės finansinės perspektyvos.
„SAFE sukurtas ne tik šiam konkrečiam projektui, galiu pasakyti iš Lietuvos perspektyvos, kad esame suplanavę bandyti gauti 8 mlrd. eurų finansavimą, jis būtų skiriamas mūsų kariuomenės pajėgumams, gynybos linijai, investicijoms į mūsų krašto apsaugos sistemą“, – sakė viceministras.
Kovą pristatytoje Baltojoje knygoje pateikiami sprendimai, kaip pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sukurti tvirtą pramoninę gynybos bazę, siūlomi būdai, kaip valstybės narės galėtų daugiau investuoti į gynybą, pirkti gynybos sistemas ir padidinti Europos gynybos pramonės parengtį ilguoju laikotarpiu.
BNS rašė, kad Finansų ministras Rimantas Šadžius šią savaitę teigė, kad Lietuva kartu su kitomis kaimyninėmis šalimis jau ruošiasi pateikti paraiškas paskoloms iš ES gynybos fondo.
R. Šadžius teigė manantis, jog ne visos ES valstybės teiks paraiškas dėl finansavimo iš šios programos, todėl lėšų „rimtiems projektams“ su Rusija ir Baltarusija besiribojančiose šalyse turėtų užtekti.
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog iš minėto 150 mlrd. Eur vertės ES gynybos fondo Lietuva norėtų pasiskolinti iki 7 mlrd. Eur.
Pats A. Kubilius anksčiau teigė, kad Vilnius iš fondo patraukliomis sąlygomis galės skolintis „nemažas sumas“.
BNS skelbė, kad 150 mlrd. Eur ES paskolų programa yra skirta padėti persiginkluoti dėl Rusijos grėsmės ir susirūpinimo dėl JAV kaip sąjungininkės patikimumo.
ES centrinio biudžeto lėšomis remiamą skolinimosi instrumentą SAFE Briuselis pasiūlė kovą, blokui siekiant skubiai stiprinti Europos gynybą. Numatoma, kad 35% ginklų vertės gali sudaryti produktai, kuriuos tiekia ne Bendrijos ir Ukrainos gamintojai.
REKOMENDUOJAME
