L. Kasčiūnas: Rusijos provokacijos nesibaigs tol, kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu
Anot politiko, turi būti atlikta jautriausių Rusijos vietų analizė ir ši informacija panaudota ruošiant atsaką.
„Aktyvi gynyba yra tokia gynyba, kuri irgi kuria dilemas priešininkui, kuria dilemas šaltiniui grėsmių. Ir kol kas NATO planavime to nėra“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Ir tai yra problema, kadangi nėra atsako už tokius veiksmus, nėra atsako už provokacijas ir tai yra žalia šviesa veikti toliau. O mes turim reikalą su išoriniu veikėju, su išorine jėga, su gaivalu, kuris supranta tik jėgos ir atsako kalbą. Ir kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu, tol visa tai tęsis“, – teigė jis.
Taip L. Kasčiūnas kalbėjo Estijai nesėkmingai bandžius sulaikyti Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantį tanklaivį Baltijos jūroje bei Rusijos naikintuvui, įtariama, pažeidus estų oro erdvę.
„Rusija turi tam tikrą interesų lauką ir toliau Vakaruose. Ar tai būtų tranzitas, ar tai būtų prekyba energetiniais ištekliais, ar tai būtų kiti dalykai. Ir turi būti atlikta normali analizė tų jautrumų, kuriuos Rusija turi, tai yra tos vietos, nuo kurių Rusija priklauso nuo Vakarų, ir per tas vietas kirsti“, – teigė konservatorių lyderis.
„Už kiekvieno žodžio turi būti jėga, turi būt galia. Ar tai būtų Ukrainos taikos derybos, kai tu pasakai, kad turi būt nutraukta ugnis ir, jeigu ugnis nenutraukiama, žodį, reikalavimą, stiprų pareiškimą turi lydėti veiksmas“, – pridūrė politikas.
Finansavimas gynybai
L. Kasčiūnas sako teiksiantis siūlymą valstybės įmonių pelną skirti išimtinai krašto apsaugai ar kitiems svarbiems šalies poreikiams. Pasak jo, tai leistų į biudžetą kasmet surinkti apie 300 mln. Eur.
„Yra įmonės, sukaupusios tam tikrą kapitalą, tam tikrą pelną, kuriuo galima labiau dalintis su valstybės poreikiais, pirmiausia tokiais prioritetiniais, kaip gynyba“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Radom resursą, vidinį resursą, susijusį su valstybinėmis įmonėmis, galima per metus, surinkti apie 300 milijonų. Kas iš principo yra pirmų kitų metų visos šitos mokestinės reformos nauda gynybai“, – kalbėjo parlamentaras.
Politikas teigė, kad jo ir frakcijos kolegės Gintarės Skaistės pasiūlymas bus pristatytas kitą savaitę.
Priėmus Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą 2026 metais planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti apie 280 mln. Eur, o gynybai finansuoti – sukaupti dar 346 mln. Eur, teigia Finansų ministerija.
Jis teigė, kad konservatorių paramą Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams lems jų dalis, tenkanti gynybai.
„Mes būsime dalykiški ir, be jokios abejonės, analizuosime dar vieną labai svarbų momentą – kurie mokesčiai tikrai bus skirti gynybai, nes dar nėra aišku konkrečiai kas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Tarkime, mes galbūt ir galėtume galvoti apie pritarimą PVM (pridėtinės vertės mokesčio – BNS) lengvatos panaikinimui šildymui, tačiau turint omeny, kad tai neina į gynybos fondą, mes nematome prasmės tokiam palaikymui“, – pridūrė jis.
REKOMENDUOJAME
