Po VSD išvados „aušriečiai“ D. Bradauską keis M. Gedvilu
Atnaujinta Sauliaus Skvernelio sprendimu.
„M. Gedvilas pats pasiprašė, labai norėjo, ambiciją turėjo. Tai mes jį ir deleguosim“, – BNS pirmadienį sakė „Nemuno aušros“ Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius apie D. Bradausko pakeitimą Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje.
D. Bradauskas taip pat dirba ir Priklausomybių prevencijos komisijoje.
Anot R. Puchovičiaus, po šios rokiruotės visi „aušriečiai“ priklausys bent vienai komisijai, išskyrus M. Gedvilą, jis taip pat yra Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys.
R. Puchovičiaus teigimu, partija tikėjosi kitokio žvalgybos vertinimo.
„Mes gerbiam VSD. Gal mes tikėjomės, kad šitoje vietoje tikrai nevertins tokių dalykų, nes žmogus paliko postą, nes taip reikėjo. Mes frakcijoje tikrai palaikom D. Bradauską, vertinam jo profesionalumą ir toje komisijoje, kur jis dirba, jis tikrai ras to darbo“, – kalbėjo parlamentaras.
Anksčiau Valstybinei mokesčių inspekcijai vadovavusiam Dainorui Bradauskui leidimo dirbti su slapta informacija reikėjo būtent dėl priklausymo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Paties politiko teigimu, VSD patarimas susijęs su dešimties metų senumo įvykiais.
2017 metais D. Bradauskas neteko VMI vadovo posto dėl pokalbių su tuomečiu koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
VSD sprendimas priimtas dėl D. Bradausko veiklos per pastaruosius 3 metus
Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas, pasirašė potvarkį, nesuteikiantį teisės D. Bradauskui dirbti su slapta informacija.
„Yra Valstybės saugumo departamento (VSD) raštas, kuriame prieštarauja, kad būtų išduotas toks leidimas, tai toks potvarkis ir pasirašytas yra, – pirmadienį žurnalistams teigė S. Skvernelis. – Aš neturiu galimybės labai kvestionuoti. Tiesiog turiu pasikliauti VSD raštu“.
Žvalgyba praėjusią savaitę Seimo pirmininkui pateiktoje išvadoje rekomendavo D. Bradauskui nesuteikti teisės dirbti su įslaptinta informacija. Departamentas nurodė savo išvadą grindžiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktais.
Juose numatyta, kad asmuo nelaikomas patikimu bei lojaliu ir leidimas jam dirbti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu jis nuo tikrinančių institucijų nuslėpė ar pateikė joms melagingus biografijos faktus, kitus duomenis, taip pat – kai per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
VSD plačiau nedetalizuoja, kodėl rekomendavo „aušriečiui“ nesuteikti leidimo.
D. Bradauskas VMI vadovo posto 2017 metais neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
Prieš R. Kurlianskį taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, taigi jam bendraujant su D. Bradausku fiksuoti ir pastarojo pasisakymai.
D. Bradauskas „MG Baltic“ atstovui tvirtino turintis normalius santykius su konservatoriais, liberalais ir socialdemokratais, o „darbiečius“ bei „tvarkiečius“ jis teigė paėmęs „už konkolų“.
Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.
Leidimo dirbti su slapta informacija neturi du „aušriečiai“
Anksčiau, atsižvelgęs į VSD išvadą, Seimo pirmininkas neišdavė leidimo dirbti su slapta informacija ir pačiam „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.
VSD poziciją grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo R. Žemaitaitis pripažintas sulaužęs priesaiką, taip pat politiko lengvabūdiškumu ir neatsakingumu.
Pasak S. Skvernelio, kol kas tai yra vienintelės žvalgybos išvados, siūlančios nesuteikti leidimo.
Šiuo metu Seimo narių pareigybių, kurioms būtina turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, tvirtina parlamento vadovas savo potvarkiu.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą į reikalavimus parlamentarams dirbti su įslaptinta informacija perkelti į Seimo statutą.
Siūloma šiais pareigybes įrašyti į įstatymo galią turintį Seimo statutą, taip parlamentarams už jo sulaužymą grėstų ir didesnė atsakomybė.
REKOMENDUOJAME
