VSD rekomendavo nesuteikti teisės dirbti su slapta informacija D. Bradauskui
Atnaujinta VSD ir D. Bradausko komentaru
Tai patvirtino Seimo pirmininko atstovė Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė, parlamento vadovas sprendimą žada priimti pirmadienį.
„Patvirtinu, kad Seimo pirmininkas gavo neigiamą išvadą, sprendimą priims pirmadienį“, – teigė ji.
BNS nepavyko susisiekti nei su D. Bradausku, nei su „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.
Buvusiam Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovui D. Bradauskui leidimo dirbti su slapta informacija reikėjo, nes jis šioje kadencijoje priklauso Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.
Šios komisijos nariams, pagal Seimo pirmininko potvarkį, reikia leidimo susipažinti su įslaptinta informacija.
BNS rašė, kad D. Bradauskas VMI vadovo posto 2017 metais neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, taigi, jam bendraujant su D. Bradausku buvo fiksuoti ir pastarojo pasisakymai.
D. Bradauskas „MG Baltic“ atstovui tvirtino turintis normalius santykius su konservatoriais, liberalais ir socialdemokratais, o „darbiečius“ bei „tvarkiečius“ jis teigė paėmęs „už konkolų“.
Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.
Sprendimo nedetalizuoja
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nedetalizuoja, kodėl rekomendavo „aušriečiui“ Dainorui Bradauskui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
„Dėl nustatytų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės, ar tikrinamajam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas, pareigas, nepažeis teisės aktuose įslaptintos informacijos apsaugai numatytų reikalavimų“, – komentare teigia VSD.
Departamentas nurodo, kad leidimo rekomendavo nesuteikti, vadovaudamasis dviem Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo punktais.
„VSD atliko (... ) D. Bradausko tikrinimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir nustatė aplinkybes, nurodytas įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose“, – teigia departamentas.
11 punkte nurodoma, kad asmuo nuslėpė ar per pastaruosius penkerius metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
Tuo metu 20 punkte rašoma, kad tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Pasak VSD, D. Bradausko klausimynas, skirtas asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, gautas pernai gruodžio 13 dieną, tuomet pradėtas „aušriečio“ patikrinimas.
Pasivijo praeitis
Pats. D. Bradauskas teigia, kad sprendimą lėmė praeitis.
„Pasakysiu tik tiek, ką ir visiems sakau, tai susiję su dešimt metų senumo įvykiais. Na ir tiek. Apie kuriuos visi žino, apie kuriuos jau daug rašyta buvo, nagrinėta, tai ką aš galiu daugiau pridėt“, – BNS penktadienį sakė parlamentaras.
Anksčiau rašyta, kad Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.
„Ką aš galvoju, tai čia jau, kaip sakoma, jokio skirtumo. Vieni mano, kad tai (vis dar – BNS) aktualu, kiti mano, kad tai neaktualu. Ką aš daugiau galiu pasakyt, o koks dabar skirtumas“, – teigė jis.
Anksčiau, atsižvelgęs į VSD rekomendaciją, Seimo pirmininkas neišdavė leidimo dirbti su slapta informacija ir pačiam „aušriečių“ lyderiui R. Žemaitaičiui.
VSD pateiktą išvadą grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo R. Žemaitaitis pripažintas sulaužęs priesaiką, taip pat politiko lengvabūdiškumu ir neatsakingumu.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Po neigiamos VSD išvados S. Skvernelis turėjo parlamentui teikti siūlymą iš Lietuvos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje išbraukti R. Žemaitaitį, tačiau galiausiai šis teikimas iš parlamentarų posėdžio darbotvarkės buvo išimtas.
Savo ruožtu Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti S. Skvernelio pateiktas Seimo statuto pataisas, kuriomis siūloma į jį perkelti reikalavimus parlamentarams dirbti su įslaptinta informacija, taip pat įtvirtinti sąrašą pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti su tokia informacija.
Dabar ši tvarka patvirtinama parlamento vadovo potvarkiu.
REKOMENDUOJAME
