Prezidento patarėjas po VGT: kariuomenėje turėtų tarnauti apie 20.000 karių
Papildyta krašto apsaugos ministrės ir Seimo pirmininko komentarais
„Priėmus sprendimus dėl divizijos atkūrimo (...) ir paraleliai kitų pajėgumų vystymo, siektinas skaičius būtų maždaug link 20.000“, – po VGT posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė Marius Česnulevičius, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Kalbame ne tik apie pajėgumų plėtrą, įsigijimus tankų, šarvuočių, kitos technikos, kalbame ir apie personalo plėtrą“, – teigė jis.
Anot patarėjo, kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja personalo plėtrą, pagrindinis akcentas – profesinės karo tarnybos kariai, kurių reikia užpildyti ne tik vystomą nacionalinę diviziją, bet ir likusią dalį ginkluotųjų pajėgų.
„Per artimiausius 15 metų planuojama išauginti kariuomenę, auginimas vyks ne generolų, pulkininkų sąskaita, daugiausia išaugs puskarininkių ir paprastų karių, jūreivių. Ten galimi skaičių augimai iki pusantro karto“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Pasak jo, ketinama didinti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir kitų savanoriškai tarnaujančių asmenų skaičių.
Kartu su planais didinti karių skaičių taip pat planuojamas ir socialinis paketas, kuris skatintų gyventojus rinktis profesinę karo tarnybą.
„KAM yra parengusi savo viziją ir siūlymus, šios VGT dar nebuvo pristatyti, mes apie juos kalbėjome, apie būtinybę, kad tai turi būti padaryta“, – sakė M. Česnulevičius.
Jo teigimu, planuojami ribiniai karių skaičiai turės būti patvirtinti Seime, su tai numatančiu įstatymo projektu bus teikiami ir socialinį paketą kariams numatantys teisės aktų pakeitimai.
„Tai turėtų būti artimiausiu laiku padaryta, nes apmatai jau parengti“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
D. Šakalienė: socialinių sąlygų gerinimas apims daug sričių
Vėliau krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, kad projektai, kuriais siekiama pagerinti socialines sąlygas kariams, bus teikiami šioje Seimo pavasario sesijoje ir apims daug sričių.
„Aišku, yra atliepiamos ir konkrečios gyvenimo sąlygos, kai tam tikri koeficientai neatitinka realių kainų, reikia juos pakoreguoti, nuo maitinimo iki kelionpinigių, iki tam tikrų priedų už pareigų atlikimą“, – vardijo ministrė.
„Bus pakankamai išsamus sąrašas, taip pat ir tarnybos ilginimas, mes labai jaunus nurašome mūsų karius, niekur kitur NATO šalyse taip nedaroma“, – sakė ji.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad turėtų būti patobulinta daugybė aspektų, tarp jų ir ministrės minėta tarnybos trukmė.
„Tobulinti reikia ir tokius elementarius dalykus kaip maksimalų amžių, iki kokio gali tarnauti. Nes daugybė, sakykim, ne pačios aukščiausios grandies karininkų išleidžiami į atsargą tokio amžiaus, kur dar galėtų ir norėtų tarnauti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
„Tas amžiaus ilginimas, bent jau sudaryti galimybę jiems tarnauti savanoriškai, jeigu nori gerokai ilgiau, tai viena iš tokių pozicijų“, – teigė jis.
Anot Seimo pirmininko kiti aspektai, kurie turėtų atsidurti socialinių garantijų pakete: atlyginimas, motyvacinės priemonės daryti karjerą, galimybės tobulėti – kursai, mokymai, misijos.
Taip pat, jo teigimu, svarbu turėti ne tik karinę, bet ir civilinę specialybę.
„Galiausiai labai svarbu turėti ir galimybę lygiagrečiai turėti karinę ir civilinę specialybę, nes kartais sveikata paveda ir žmonės nebegali dėl sveikatos būklės tarnauti. Tai, kad būtų saugiklis, jog aš turiu ir civilinį išsilavinimą, civilinę specialybę“, – sakė S. Skvernelis.
Kaip rašė BNS, pernai liepą Seimas pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams, kuriuose numatyta, kad bendras ribinis karių skaičius didėja nuo 20.840 iki 29.380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4.240 iki 7.040 per metus, taip sudarant prielaidas įvedinėti visuotinį šaukimą.
Tuo metu pernai rugsėjį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam kariuomenės personalo planui 2024–2030 metams. Jame numatyta, kad iki 2030 metų Lietuvoje turėtų tarnauti 15.500 profesinės karo tarnybos karių, o aktyviajame rezerve parengta 50.000 karių.
Šių metų sausį buvo sudarytas šių metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį įtraukta per 25.000 karo prievolę turinčių jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3.865 karo prievolininkus.
Vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. Eur, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6% BVP.
VGT sudaro prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ji svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynimo klausimus.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
REKOMENDUOJAME
