E. Macronas: Rusija turi sutikti su 30 dienų paliaubomis be išankstinių sąlygų

• D. Trumpas, JAV prezidentas, pripažįsta, kad rusai gali vilkinti taikos susitarimą, tačiau teigia vis dar tikintis, jog Maskva nori užbaigti karą.
• Pietų Europos valstybės nepritaria Europos Komisijos (EK) planui pigiai pasiskolinti ir taip finansuoti išlaidas gynybai.
• Lenkija siekia ekonomikos gaivinimo po pandemijos pinigus panaudoti gynybai.
• JAV Kyjivui pasiūlė atnaujintą susitarimą dėl mineralinių išteklių.
• Analitikai ragina nesutikti su Kremliaus reikalavimais švelninti sankcijas. ES perspėja, kad sankcijas peržiūrėtų tik Rusijai visiškai išvedus karius iš visos Ukrainos teritorijos.
• V. Zelenskio patarėjas: Ukrainai reikės ne taikdarių, o kovoti pasirengusių Europos karių.
• E. Macronas teigia, kad Rusija turi sutikti su 30 dienų paliaubomis be jokių sąlygų

Baigiame pildyti trečiadienio įvykių juostą

Apie naujausius įvykius kviečiame skaityti ketvirtadienį ryte. 

E. Macronas: Rusija turi sutikti su 30 dienų paliaubomis be išankstinių sąlygų

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusija turi sutikti su Ukrainos pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis „be išankstinių sąlygų“, kaltindama Maskvą, kad ji vis dar „trokšta karo“. 

Kalbėdamas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, E. Macronas sakė, kad dabar yra „lemiamas etapas, kuriuo siekiama užbaigti agresijos karą“ Ukrainoje ir pasveikino Kyjivą už tai, kad jis „prisiėmė taikos riziką“.

M. Rubio: Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimui pasiekti gali prireikti šiek tiek laiko

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad  Jungtinės Valstijos išnagrinės Rusijos prašymus mainais į susitarimus su Ukraina, įspėdamas, kad taikos susitarimui pasiekti prireiks laiko, praneša agentūra BNS. 

„Tai nebus paprasta. Tai užtruks, bet bent jau esame tame kelyje ir kalbame apie šiuos dalykus“, – spaudos konferencijoje Jamaikoje sakė M. Rubio. 

Į Vašingtoną išvyko Rusijos naujasis ambasadorius Jungtinėse Valstijose

Į Vašingtoną išvyko Rusijos naujasis ambasadorius Jungtinėse Valstijose, trečiadienį valstybinei rusų naujienų agentūrai TASS sakė šaltinis.

Rusija ir JAV atkuria ryšius, iš esmės nutrauktus Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

Aleksandras Darčijevas ambasadoriumi buvo paskirtas vasarį, kai Rusija ir JAV surengė derybas dėl diplomatinių klausimų išsprendimo. Tai buvo ženklas, kad mažėja įtampa į Baltuosius rūmus sugrįžus Donaldui Trumpui.

Rusijos ambasadoriaus Vašingtone postas buvo laisvas nuo praėjusių metų.

64 metų A. Darčijevas nuo 1992-ųjų dirbo įvairiuose Rusijos diplomatiniuose postuose, pastaruoju metu – Užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos skyriaus direktoriumi.

M. Rutte: Europa ir JAV negali veikti vienos saugumo srityje

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą ir pridūrė, kad pasauliniai saugumo iššūkiai yra per dideli, kad Europa ar JAV saugumo srityje galėtų veikti vienos, praneša agentūra BNS.

„Žinau, kad kyla klausimų dėl transatlantinio ryšio tvirtumo ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimo užtikrinti Europos saugumą, – sakė Varšuvoje viešintis M. Rutte. – Norėčiau dėl to pasakyti labai aiškiai – dabar ne laikas veikti vienoms. Nei Europai, nei Šiaurės Amerikai. Pasaulinio saugumo iššūkiai yra per dideli, kad bet kuris iš mūsų galėtų juos įveikti vienas.“

Rusijos reporterė Ukrainos pasienyje žuvo nuo minos, sako Maskva

Rusijos pagrindinės valstybinės televizijos „Pirmojo kanalo“ karo korespondentė neseniai žuvo nuo minos Ukrainos pasienyje, trečiadienį teigė jos darbdavys. Anot kanalo, incidentas įvyko Rusijos sienos pusėje, Belgorodo regione, praneša agentūra BNS.

„Pirmojo kanalo“ karo korespondente Ana Prokofjeva žuvo atlikdama savo pareigas“, – pranešime rašė televizijos kanalas bei pridūrė, kad „Pirmojo kanalo“ filmavimo komanda užkliuvo už priešų minos“.

Teigiama, jog sprogmuo sužeidė ir jos kolegą, operatorių Dmitrijų Volkovą.

Anot kanalo, A. Prokofjevai buvo 35 metai, o apie karą Ukrainoje ji „Pirmajam kanalui“ žinias rengė nuo 2023-iųjų.

Paskutinis jos pranešimas socialiniame tinkle „Telegram“ įkeltas antradienį. Jame matyti, kaip reporterė, besislapstydama miške, apsirengusi kariniais drabužiais ir su prie galvos pritvirtinta vaizdo kamera sėdi ant kėdės.

Prie įrašo, kuriame ji šypsosi, buvo parašyta: „Kažkur pasienyje su šalimi 404“ – tai paniekinanti nuoroda į interneto klaidos kodą „404 failas nerastas“, kurią prokremliški kariniai tinklaraštininkai naudoja kalbėdami apie Ukrainą.

Ne vienas Rusijos žurnalistas žuvo dėl trejus metus trunkančio plataus masto karo. Tarp jų – pirmadienį Ukrainos Charkivo regione žuvęs stambaus Rusijos prokremliško laikraščio „Izvestija“ karo korespondentas.

Anot Tarptautinės žurnalistų federacijos, nuo 2022-ųjų vasarį Maskvos pradėtos invazijos iš viso žuvo mažiausiai 21 žurnalistas.

V. Zelenskio patarėjas: Ukrainai reikės ne taikdarių, o kovoti pasirengusių Europos karių

Vyresnysis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Ihoris Žovkva trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainai, pasibaigus karui su Rusija, reikės rimto Europos indėlio – karių, kurie būtų pasirengę kovoti, o ne taikos palaikymo pajėgų.

„Mums nereikia vien (karių) buvimo, kad parodytume, jog čia yra Europa. Svarbu ne tik jų kiekis, bet ir jų pasirengimas kovoti, pasiruošimas gintis, pasirengimas apsirūpinti ginkluote ir supratimas, kad Ukraina yra neišvengiama Europos saugumo dalis“, – prieš tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje sakė ukrainiečių derybininkas. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

Galimos Rusijos ir Ukrainos paliaubos Juodojoje jūroje: kas žinoma

Rusija ir Ukraina derybose su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje susitarė dėl galimų paliaubų Juodojoje jūroje. Kol kas susitarimo detalės aptakios, be to Rusija pateikė naujų reikalavimų. Analitikai tikina, kad susitarimo sąlygos palankios Maskvai, jeigu su Kremliaus reikalavimais amerikiečiai sutiks. 

Plačiau apie tai, kas žinoma, galite skaityti čia.

D. Trumpas: turime turėti Grenlandiją 

JAV prezidentas trečiadienį vėl pakartojo savo pretenzijas į Grenlandiją, prieš prieštaringai vertinamą viceprezidento J. D. Vance'o vizitą pareiškęs, kad ši sala reikalinga Jungtinėms Valstijoms dėl tarptautinio saugumo.

„Grenlandija mums reikalinga dėl tarptautinio saugumo. Ji mums reikalinga. Mes turime ją turėti“, –tinklalaidininkui Vince'ui Coglianese'ui sakė JAV lyderis.

„Nenoriu taip sakyti, bet mes ją turėsime turėti“, – teigė JAV vadovas. Jį cituoja BNS naujienų agentūra.

Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį D. Trumpas tvirtina, kad norėtų prijungti Grenlandiją prie JAV ir net pareiškė, kad svarstytų galimybę dėl to panaudoti karinę jėgą.

J. D. Vance'as ginasi: „The Atlantic“ pervertino medžiagą apie JAV smūgių Jemene planus

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį gynėsi nuo kritikos ir sumenkino žurnalo „The Atlantic“ straipsnį apie tai, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija netyčia pasidalino su žurnalistu planais dėl smūgių Jemene. Jis teigė, kad žurnalisto surinkta medžiaga esą yra „pervertinta“. Tokią poziciją jis išsakė, kai leidinys nuėjo dar toliau ir paviešino visą susirašinėjimą tarp JAV prezidento administracijos pareigūnų.

„Labai aišku, kad Jeffrey Goldbergas pervertino tai, ką turėjo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. D. Vance'as, turėdamas omenyje žurnalo „The Atlantic“ vyriausiąjį redaktorių, kuris per klaidą buvo įtrauktas į pokalbį, kuriame aukščiausio rango JAV pareigūnai aptarinėjo karinius planus.

Plačiau skaitykite čia. 

Ukrainos ir JAV ryšiai „grįžo į vėžes“

Praėjusį mėnesį po katastrofiško V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose dvišaliai santykiai buvo pasiekę žemiausią tašką. Tačiau duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad du derybų Saudo Arabijoje etapai suteikė Kyjivui galimybę parodyti JAV pareigūnams, kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su D. Trumpu siekiant užbaigti karą.

„Manau, kad su amerikiečiais puikiai susikalbėjome ir grįžome į teisingą kelią“, – teigė A. Jermakas.

Apibūdindamas derybas Saudo Arabijoje – kur JAV taip pat vedė derybas su Rusija – A. Jermakas sakė, kad Ukrainos delegacija pademonstravo, jog „esame rimtai nusiteikę“.

„Brangūs amerikiečių draugai, jūs suprantate, kad mes esame partneriai. Toks buvo mūsų tikslas“, – sakė jis.

Priešingai JAV požiūriui, jis pridūrė, kad Rusija „tik žaidžia žaidimus“.

„The Atlantic“ paskelbė dar daugiau slapto susirašinėjimo detalių

Žurnalas „The Atlantic“ trečiadienį paskelbė tai, ką vadina pilnu slaptos pokalbių grupės susirašinėjimu, D. Trumpo administracijos aukščiausiems pareigūnams per klaidą pasidalinus susirašinėjimu su vienu žurnalistu.

„The Atlantic“ paskelbė redaktoriaus Jeffrey Goldbergo straipsnį, kuriame teigiama, kad „JAV nacionalinio saugumo vadovai įtraukė mane į grupinį pokalbį apie būsimus karinius smūgius Jemene. Nemaniau, kad tai gali būti tiesa. Tada pradėjo kristi bombos“.

Baltieji rūmai patvirtino, kad žurnalistas buvo įtrauktas į grupinį pokalbį, kuriame JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ir kiti pareigūnai planavo operacijas.

Pokalbio teksto nuotraukose buvo atskleistos stulbinančios detalės – smūgių grafikas bei ketinamų panaudoti lėktuvų modeliai ir dar daugiau. Žurnalas teigė, kad išsamius pokalbius paskelbė tik po to, kai D. Trumpo administracija pakartotinai paneigė, kad neapsaugotame pokalbyje buvo skelbiama kokia nors įslaptinta informacija.

 M. Rubio ragina Turkiją padėti siekti taikos Ukrainoje

 JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per savo pirmąjį susitikimą su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu „paprašė Turkijos paramos siekiant taikos Ukrainoje“, vėlai antradienį pranešė Valstybės departamentas. 

H. Fidanas yra išvykęs dviejų dienų vizito į Vašingtoną, kur siekia sustiprinti Turkijos ir JAV ryšius, kurie pašlijo Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu. 

Vizitas vyko po valstybių prezidentų pokalbio telefonu, kurį Donaldo Trumpo specialusis atstovas Vidurio Rytams Steve'as Witkoffas apibūdino kaip „transformuojantį“.

Turkija ilgiau kaip trejus metus trunkančio plataus masto karo metu palaikė glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek ir su Ukraina ir ne kartą siūlė organizuoti abiejų šalių taikos derybas. 2022-aisiais Turkija surengė nesėkmingas taikos derybas. J. Bideno administracija ne kartą perspėjo dėl Ankaros prekybos ryšių su Rusija.

Plačiau skaitykite čia. 

ES: visiškas Rusijos pajėgų išvedimas iš Ukrainos yra sąlyga sankcijoms peržiūrėti

Rusijai primygtinai reikalaujant, kad būtų panaikintos tam tikros sankcijos ir tik tada būtų sudarytas susitarimas dėl atakų Juodojoje jūroje sustabdymo, ES išsakė savo nuomonę.

„Rusijos neišprovokuotos ir nepagrįstos agresijos Ukrainoje nutraukimas ir besąlygiškas visų Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos būtų viena iš pagrindinių išankstinių sankcijų švelninimo ar panaikinimo sąlygų“,  – teigė Europos Komisijos atstovas spaudai.

„Atlantic Council“ ekspertai: sušvelninti sankcijas Rusijai būtų didžiulė klaida

D. Trumpo komanda, siekdama paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos Juodojoje jūroje, pasiūlė Kremliui per daug nuolaidų, o toks elgesys tik skatina V. Putiną tęsti karą, pastebi idėjų kalvės „Atlantic Council“ analitikas ir buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas E. Herbstas.

Anot eksperto, Juodosios jūros susitarimas būtų naudingas, bet negali būti laikomas proveržiu, nes Juodojoje jūroje jau beveik dvejus metus, nuo tada, kai Ukrainos dronai išstūmė Rusijos Juodosios jūros laivyną iš Krymo į rytinę Juodosios jūros dalį, nevyksta jokie rimti susirėmimai.

Tačiau Rusija jau pareiškė, kad paliaubos įsigalios tik Maskvai panaikinus dalį sankcijų, o tai, anot eksperto, labai pavojinga situacija.

„Problema ta, kad panaikinus sankcijas pradėtų atsigauti nustekenta šalies ekonomika, todėl V. Putinui būtų lengviau tęsti karą, kurį jis atsisako nutraukti. Manau, kad D. Trumpas vis dar nori ankstyvų paliaubų, kad būtų sudaryta ilgalaikė taika. Kad tai pasiektų, jis turi pakeisti taktiką ir daryti tai, ką pažadėjo pirmąją naujos kadencijos savaitę: pagrasinti Maskvai dar didesnėmis sankcijomis“, – sakė ekspertas.

Danielis Friedas, „Atlantic Council“ ekspertas ir buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje, pažymi, kad JAV panaikinus sankcijas Rusijai, „rizikuojama pakliūti į nuolaidų Rusijai triušio duobę“.

Kaip pažymi ekspertas, toks vienašališkas Rusijos pranašumas menkai prisideda prie D. Trumpo administracijos siekiamų trisdešimties dienų paliaubų ir daro JAV grasinimus spausti Rusiją nutraukti karo veiksmus vis beprasmiškesniais.

M. Rutte perspėja, kad NATO atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį

Atnaujinta 14:55

Varšuvoje viešintis NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį perspėjo, kad Aljansas atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį prieš Lenkiją ar kitą sąjungininkę.

„Jei kas nors suklystų ir manytų, kad gali išsisukti nenubaustas užpuolęs Lenkiją ar kitą sąjungininkę, jis sulauks visos šio aršaus aljanso jėgos. Mūsų reakcija bus triuškinanti. Tai turi būti labai aišku (Rusijos prezidentui) Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir visiems kitiems, kurie nori mus užpulti“, – sakė jis.

M. Rutte vizitas vyksta JAV siekiant greitos karo Ukrainoje pabaigos, o derybose europiečiai sąjungininkai iš esmės palikti nuošalyje.

„Būkime atviri, mūsų įtaka šioms deryboms, švelniai tariant, ribota“, – teigė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Taigi, kaip NATO, kaip Lenkija, mes tuo labiau turime būti pasirengę scenarijams, kurių iki galo neįsivaizduojame“, – pridūrė jis.

„Kai geopolitinė situacija keičiasi mums prieš akis (...) patvirtinimas, kad NATO įsipareigoja ginti Lenkiją kiekvienoje kritinėje situacijoje, mums yra labai svarbus“, – teigė D. Tuskas.

G. Nausėda teikdama išankstines derybų sąlygas Rusija stengiasi laimėti laiko

JAV pareigūnams tęsiant derybas dėl taikos su Rusija ir Ukraina, prezidentas Gitanas Nausėda sako norintis tikėti, jog iš agresorės pusės bus tikrai ieškoma sprendimo, tačiau šiuo metu ji tik stengiasi laimėti laiko.

„Aš labai noriu tikėti, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo autoritetas Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui yra toks didelis, kad jis tikrai ieškos sutarimo“, – žurnalistams Jurbarke trečiadienį sakė šalies vadovas. Jį cituoja BNS naujienų agentūra. 

„Kad tai nebus lengva padaryti, jau matome dabar – matome Rusijos nenuoseklumą, matome išankstines Rusijos sąlygas, kurias ji kelia ir tai visiškai akivaizdžiai rodo, kad Rusija stengiasi laimėti laiko“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda sakė manantis, jog tokią Rusijos taktiką perpratusi JAV turėtų persvarstyti savo požiūrį į Kremlių.

„Jeigu Rusija ir toliau elgsis tokiu principu, aš manau, kad dienos pabaigoje visi matysime, kad priežastis arba barjeras, dėl kurio neįmanoma dėl nieko susitarti ir pagrindinis kliuvinys, yra pati Rusija. Tai kai tai supras JAV administracija, aš manau, kad gali pasikeisti ir jos požiūris į Kremliaus režimą“, – sakė Lietuvos prezidentas.

„The Guardian“: paliaubų Juodojoje jūroje susitarimas yra dovana Rusijai, perrišta amerikietišku kaspinėliu

Jungtinės Karalystės leidinys „The Guardian“ paskelbė analizė, kurioje teigia, kad JAV derybininkų Saudo Arabijoje pasiektas susitarimas Kremliui siūlo tik nuolaidas, tačiau mainais iš jo neprašoma nieko.

„The Guardian“ priminė, kad Kremlius reikalauja panaikinti sankcijas žemės ūkio produktams ir trąšoms bei išbraukti banką „Rosselchozbank“ iš sankcijų sąrašo tik tuomet Rusija esą laikysis susitarimo neatakuoti energetikos infrastruktūros ir laikytis paliaubų Juodojoje jūroje.

Žurnalistai pažymėjo, kad jei V. Putinas gaus tai, ko nori, tai bus pirmas reikšmingas Vakarų sankcijų politikos atsitraukimas ir reikš, kad Maskva sieks dvigubos kainos už karo prieš Ukrainą nutraukimą. Konkrečiai, V. Putinas sieks politinių ir karinių nuolaidų Rusijai, taip pat tarptautinės izoliacijos panaikinimo.  

„Rusijos menas – parduoti savo reikalavimus amerikiečiams kaip Rusijos nuolaidas, o po to reikalauti sankcijų sušvelninimo. Reikalaujama, kad Ukraina nebegalėtų pulti Rusijos karo laivų, o Rusija galėtų tikrinti Ukrainos laivus“, – teigia Janis Kluge, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitinio centro ekspertas.

Berlynas ragina Rusiją be sąlygų sutikti su ugnies nutraukimu

Vokietija trečiadienį paragino Rusiją be sąlygų sutikti su ugnies nutraukimu kare prieš Ukrainą.

Pareiškimas paskelbtas Maskvai pasakius, kad susitarimas sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje įsigalios tik atšaukus apribojimus Rusijos žemės ūkio sektoriui.

„Dar kartą raginame Rusiją sutikti su visišku ugnies nutraukimu be tolesnių sąlygų. Tai nėra situacija dialogui, kai ugnies nutraukimas vis susiejamas su nuolaidomis ir naujais reikalavimais (...). Negalime leisti, kad mus apgaudinėtų Rusijos prezidentas“, –sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. 

A. Baerbock teigė, kad „tebesitęsiantys masiniai išpuoliai prieš Ukrainą rodo, kad V. Putinas vis dar bando kurti faktus mūšio lauke“, net jei derybos dėl paliaubų tęsiasi.

JAV teisėjas laikinai sustabdė D. Trumpo sprendimą uždaryti Laisvosios Europos radiją

Jungtinių Valstijų federalinis teisėjas laikinai sustabdė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą uždaryti Laisvosios Europos radiją / Laisvės radiją (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), antradienį pranešė JAV televizija ABC, kurią cituoja BNS.

Antradienį JAV teisėjas Royce'as Lamberthas išleido laikinąją nutartį, kuria blokuojamas sprendimas uždaryti RFE/RL. 

Jis teigė, kad D. Trumpo administracijos bandymas nutraukti RFE/RL finansavimą yra „nepagrįstas jokiais faktais ar argumentais“. R. Lamberthas pridūrė, kad šis sprendimas greičiausiai pažeidžia federalinius įstatymus.

„Jungtinių Amerikos Valstijų pasaulinės žiniasklaidos agentūros vadovybė negali vienu sakiniu, kuriame nepateikiama beveik jokių paaiškinimų, priversti RFE/RL nutraukti veiklą, net jei prezidentas jiems liepė tai padaryti“, – nurodė R. Lamberthas.

Anksčiau šį mėnesį D. Trumpo administracija nusprendė įšaldyti „Amerikos balso“ (Voice of America, VOA) ir kitų JAV finansuojamų transliuotojų veiklą, įskaitant RFE/RL. 

RFE/RL, kuris Šaltojo karo metais pradėjo transliuoti į Sovietų Sąjungą, buvo uždraustas visame komunistiniame bloke, o, pavyzdžiui, Čekoslovakijoje valdžia nuolat slopino jo signalus.

Pastaruoju metu šių žiniasklaidos priemonių veikla laikyta itin svarbia kovojant su Rusijos ir Kinijos informaciniu puolimu.

Kremlius: dialogas su JAV vyksta intensyviai

Kremlius trečiadienį tvirtino esą dialogas su Jungtinėmis Valstijomis vyksta intensyviai, šalims po derybų Saudo Arabijoje paskelbus paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos Juodojoje jūroje kontūrus. 

„Mes tęsiame ryšius su JAV ir labai intensyviai (...) Ir esame patenkinti, kaip efektyviai tai vyksta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jį cituoja naujienų agentūra BNS. 

JAV Kyjivui pasiūlė atnaujintą susitarimą dėl mineralinių išteklių 

V. Zelenskis antradienį paskelbė, kad JAV pasiūlė Kyjivui naują susitarimą dėl mineralinių išteklių, kuris gerokai platesnis negu praėjusį mėnesį sudarytas pirminis susitarimas. 

Ukrainos prezidentas žurnalistams sakė, kad dar neperžiūrėjo viso pasiūlymo, tačiau teigė, kad jame nenumatytas didesnis JAV dalyvavimas Ukrainos branduolinės energetikos sektoriuje, apie ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė dar praėjusią savaitę. Ukrainos prezidentas naujausią JAV pasiūlymą apibūdino kaip „didelį, išsamų susitarimą“.

Penktadienį laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad D. Trumpo administracija siekia naujų sąlygų dėl JAV prieigos prie svarbiausių naudingųjų iškasenų ir energetikos turtų Ukrainoje ir svarsto galimybę išplėsti savo ekonominius reikalavimus Kyjivui, galimai įtraukiant jo branduolinės energetikos objektų nuosavybę.

„Anksčiau turėjome tik preliminarų susitarimą, po kurio buvo rengiamas išsamus susitarimas. Dabar amerikiečių pusė pasiūlė iš karto sudaryti pagrindinį susitarimą“, – aiškino Ukrainos lyderis.

Pirminis susitarimas dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų, sudarytas vasario mėnesį turėjo atverti kelią tolesnėms diskusijoms dėl JAV saugumo garantijų Ukrainai, kai baigsis karas su Rusija.

Baltieji rūmai teigė, kad saugumo garantijos yra neatsiejamos nuo bet kokio susitarimo dėl Ukrainos žemės turtų, nes Amerikos ekonominės investicijos į Ukrainą esą atgrasytų Rusiją nuo naujo puolimo.

Kyjivas nesutinka su šiais argumentais ir pareikalavo iš JAV papildomų saugumo garantijų, kurių iki šiol negavo.

V. Zelenskis: nauji Rusijos smūgiai aiškiai rodo, kad Maskva nesiekia taikos

Ukrainos prezidentas trečiadienį pasmerkė net po derybų nesiliaujančias Rusijos atakas.

Pareiškimas pasirodė Rusijai praėjusią naktį į Ukrainą paleidus daugiau kaip šimtą dronų, kelios valandos po to, kai Maskva sutiko sustabdyti smūgius Juodojoje jūroje ir energetikos objektams.

„Tokio didelio masto atakų rengimas po derybų dėl ugnies nutraukimo yra aiškus signalas visam pasauliui, kad Maskva nesieks tikros taikos“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį numušė 56 iš 117 rusų paleistų dronų ir kad dar 48 dronai nepasiekė taikinių.

Lenkija siekia ekonomikos gaivinimo po pandemijos pinigus panaudoti gynybai 

Lenkijos vyriausybė antradienį pranešė, kad ji taps pirmąja ES šalimi, kuri gynybos reikmėms panaudos ES lėšas, kurios buvo skirtos ekonomikos gaivinimui po COVID-19 pandemijos.

Varšuva teigė, kad 7,2 mlrd. Eur iš šio „pandeminio fondo“ skirs slėptuvėms ir keliams statyti bei investicijoms į šalies ginklų pramonę. Lenkija iš viso gaus 60 mlrd. Eur paskolų ir dotacijų, dėl kurių susitarė ES vyriausybės, siekdamos paskatinti ekonomikos augimą po pandemijos.

„Europos lėšų dėka galėsime sukurti mūsų gynybinių pajėgumų finansavimo priemonę. Tai labai svarbu, nes dar visai neseniai visi, arba beveik visi, abejojo, kad Europos lėšos galės tiesiogiai tarnauti gynybai“, – sakė šalies premjeras Donaldas Tuskas.

Lenkijos pinigų panaudojimui dar turi pritarti Europos Komisija (EK), tačiau EK pirmininkė Ursula von der Leyen jau užsiminė, kad būtų pasirengusi nukreipti daugiau bendro finansavimo gynybai, reaguodama į Rusijos keliamą grėsmę ir į JAV prašymą Europai daugiau mokėti už savo saugumą.

Varšuva pažadėjo padidinti savo išlaidas gynybai, kurios šiais metais turėtų būti didžiausios NATO ir, kaip prognozuojama, sudaryti 4,7% bendrojo vidaus produkto (BVP).  

Katarzyna Pelczynska-Nalecz, Lenkijos plėtros fondų ir regioninės politikos ministrė, teigė, fondo kūrimas turėtų būti baigtas per du mėnesius, o investicijų prioritetai bus nustatyti bendradarbiaujant su šalies Gynybos ministerija. Lenkijos vyriausybė teigė, kad fondui pritarė radusi būdų, kaip ES COVID-19 lėšas skirti gynybai nepažeidžiant ES teisės aktų.  

[infogram id="f44b8d32-e2be-4e79-8470-90105bee10e1" prefix="fzq" format="interactive" title="NATO šalys, kurių išlaidos gynybai augo labiausiai"]

Švedija norėtų bausti Vengriją ir spartinti Ukrainos narystės ES procesą 

Švedija nori paspartinti Ukrainos pažangą siekiant narystės ES, panaikindama vienbalsiškumo principą derantis dėl narystės Bendrijoje.

Vengrija, labiausiai prorusiška ES valstybė narė, nenoromis leido oficialiai pradėti stojimo derybas su Kyjivu, kai šalies premjeras Viktoras Orbanas meistriškai nusišalino nuo 2023 m. gruodžio mėnesį vykusio ES vadovų balsavimo. Tačiau Budapeštas blokavo techninių derybų pradžią keliose srityse, būtinose Ukrainos stojimui į ES.  

Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz paragino pakeisti taisykles, kad tik viso proceso pradžiai ir pabaigai būtų reikalingas vienbalsis ES šalių narių pritarimas.

Atskiriems tarpiniams etapams turėtų pakakti valstybių narių kvalifikuotos balsų daugumos, sakė ji laikraščiui „Financial Times“.

„Manau, kad turime pereiti nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos daugumos sprendimų priėmimo, kai kalbama apie derybų skyrių atidarymą ir uždarymą, nes neprotinga, kad yra galimybė vienai šaliai šimtus kartų blokuoti stojimo procesą“, – sakė J. Rosencrantz.

Prieš praėjusią savaitę vykusį ES vadovų susitikimą Švedija, Suomija, Danija, Latvija, Lietuva, Latvija ir Estija paragino Briuselį pateikti „konkrečių pasiūlymų, kaip ryžtingai paspartinti Ukrainos stojimo procesą“.

„Reikia politinio spaudimo Vengrijai. Tai nuopelnais grindžiamas procesas, o Ukraina parodė, kad padarė didžiulę pažangą, nepaisant to, kad buvo karo įkarštyje“, – sakė J. Rosencrantz.

Stokholmas taip pat nori, kad Albanija, Šiaurės Makedonija ir kitos kandidatės į ES nares darytų spartesnę pažangą kelyje į narystę Bendrijoje.

„Svarbu žiūrėti į plėtrą kaip į geostrateginę investiciją į mūsų pačių saugumą“, – Švedijos už ES reikalus atsakinga ministrė.

Ji sutiko, kad bus sunku visus įtikinti, tačiau praeityje buvęs „plėtros nuovargis“ praėjo: „Atsirado naujas postūmis“.

FT: taikai Ukrainoje palaikyti galėtų būti dislokuoti JT taikdariai

Europos šalys svarsto galimybę Ukrainoje dislokuoti Jungtinių Tautų (JT) taikdarius ir taip užtikrinti būsimo taiko susitarimo įgyvendinimą, skelbia „Financial Times“.

Vakar už taikos palaikymo operacijas atsakingas JT pareigūnas Jeanas-Pierre‘as Lacroix pripažino, kad klausimas dėl JT taikdarių dislokavimo Ukrainoje „dabar užduodamas dažniau“.

Atsižvelgdamas į kalbas apie „galimas paliaubas“, J. P.  Lacroix sakė, kad „žinoma, svarstoma, kad jei būtų nutraukta ugnis, tada galėtų pradėti veikti ir trečiosios šalies stebėsenos mechanizmas“.

JT pareigūnas sakė, kad taikos palaikymo misija vis dėlto priklausys nuo JT Saugumo Tarybos mandato. Daugeliui Vakarų valstybių tai yra didelė problema, atsižvelgiant į tai, kad Rusija ir Kinija yra veto teisę turinčios JT narės.

Pagal tokį „hipotetinį“ mandatą būtų įvairių variantų, įskaitant tai, kad kariams vadovautų valstybių narių grupė, regioninė organizacija arba kad jie būtų oficialiai dislokuoti po JT vėliava.

„Tai scenarijai, kuriuos nėra labai sunku įsivaizduoti“, – sakė J. P. Lacroix. Tačiau jis taip pat pridūrė, kad konkrečių planų kol kas nėra, nes reikia abiejų kariaujančių šalių ir JT Saugumo Tarybos narių pritarimo.

Italija yra viena iš šalių, kurios pirmenybę teiktų JT taikos palaikymo misijai, kuri užtikrintų paliaubas Ukrainoje, o ne kariams, kuriuos teiktų Europos „norinčiųjų prisijungti koalicija“, už kurią pasisako Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Ispanija taip pat pareiškė norinti, kad taikos palaikymo pajėgos turėtų JT mandatą, nors teigia, kad prieš įsipareigodama siųsti karius ji turi išsiaiškinti daugiau detalių.

J. P. Lacroix teigė, kad vis dar esama tam tikros painiavos dėl įvairių galimybių užtikrinti galimas paliaubas. Jis sakė, kad JT taikdariai nesuteiks „saugumo garantijų“.

„Tai tik numatomų paliaubų stebėsena,  palaikant ryšius tarp šalių ir stebinti bei pranešanti apie galimus pažeidimus“, – sakė jis.

„The Times“: susitarimas dėl Juodosios jūros palankesnis V. Putinui

Leidinys „The Times“, vertindamas susitarimą dėl paliaubų Juodojoje jūroje, teigė, kad karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas neturi jokių įtikinamų paskatų nutraukti invaziją, be to, „diktatorius nerodo jokio noro siekti taikos“.

Pirmasis susitarimas dėl paliaubų, kuriam per derybas Saudo Arabijoje tarpininkavo Jungtinės Valstijos, yra palankesnis Maskvai, rašo „The Times“.

„Akivaizdu, kad iš susitarimo nutraukti karo veiksmus Juodojoje jūroje ir galimo išpuolių prieš energetikos objektus draudimo Rusija gauna daugiau naudos nei Ukraina. Baltieji rūmai pareiškė, kad susitarimas „panaikins jėgos naudojimą“ Juodojoje jūroje ir užtikrins laivybos saugumą. Tačiau iš tikrųjų aktyvūs karo veiksmai ten nutrūko dar 2023 m., kai Rusijos karinis jūrų laivynas patyrė didelių nuostolių ir buvo priverstas pasitraukti iš Krymo po kelių sėkmingų ukrainiečių atakų, ypač flagmano „Maskva“ nuskandinimo“, – pastebi leidinys.

Pasitraukus Juodosios jūros laivynui, Ukraina galėjo pradėti eksportuoti grūdus, todėl paskelbtos paliaubos greičiausiai bus palankesnės Rusijos laivams.

„Ukrainai gana sėkmingai pavyko apsaugoti savo grūdų koridorių. Tuo pat metu Rusija nuolat atakuoja Odesos ir Nikolajevo uostus, o susitarime apie tai nieko neparašyta. Rusijai nenustatyti jokie apribojimai“, – pastebėjo Ukrainos prezidento patarėjas Sergejus Leščenka.

Plačiau skaitykite čia. 

Su K. Kellogu susitikęs K. Budrys aptarė JAV pastangas siekiant tvarios taikos Ukrainoje

Vašingtone su Jungtinių Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė JAV diplomatines pastangas siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje, skelbia naujienų agentūra BNS.

Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys teigė, kad vis nauji Rusijos reikalavimai Ukrainai net neprasidėjus deryboms aiškiai parodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos ir sąmoningai vilkina procesą, akcentavo JAV ir Europos bendradarbiavimo svarbą.

„Kinijai remiant Rusijos agresiją, Šiaurės Korėjai tiesiogiai įsitraukus į Rusijos karą prieš Ukrainą jo baigties pasekmes bus globalios ir nulems tiek Europos, tiek globalią saugumo architektūrą. Bendras Europos ir JAV tikslas yra užtikrinti ilgalaikę taiką“, – pranešime cituojamas ministras.

K. Budrys pabrėžė, kad agresorius neturi gauti to, dėl ko pradėjo savo agresiją, nes tai „paskatins ją vykdyti vėl ir vėl“.

Ministro teigimu, derybos su V. Putinu galimos tik iš galios pozicijų, o JAV tam turi visus svertus. Europa, pasak ministro, yra pasirengusi padėti didinat spaudimą agresoriui ir savo rankose turi galingas priemones – sankcijas ir užšaldytą Rusijos turtą, teigia ministerija.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė ir ilgalaikės paramos Ukrainai būtinybę, įskaitant ir ukrainiečių kariuomenės stiprinimą, nes tai stiprus Rusijos atgrasymo veiksnys, o Lietuva įsipareigojusi teikti ilgalaikę karinę paramą.

Vizito metu K. Budrys drauge su Estijos ir Latvijos kolegomis susitiko ir su JAV senatoriais Mitchu McConnellu, Jerry Morranu ir Jeanne Shaheen, aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą eigą ir būtinybę siekti teisingos ir ilgalaikės taikos.

ISW: kaip bus įgyvendinti antradienio susitarimai – lieka neaišku

JAV, Ukrainos ir Rusijos pareigūnai paskelbė laikinas paliaubas Juodojoje jūroje. Taip pat susitarta nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.

„Šių paliaubų detalės tebėra neaiškios, o vertinti paliaubų specifiką, nesant oficialiai paskelbtų bendrų Rusijos ir Ukrainos pasirašytų susitarimų tekstų, tebėra sudėtinga. Kremliaus ir Ukrainos pareiškimai leidžia manyti, kad Rusija ir Ukraina galbūt dar nesutaria net dėl to, ar nuo kovo 25 d. paliaubos įsigaliojo, ar ne“, – teigiama JAV Karo studijų instituto (ISW) paskelbtoje analizėje.

V. Putinas ir toliau atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlomas laikinas paliaubas fronto linijoje, nors sutiko su tam tikros formos paliaubomis dėl smūgių energetikos infrastruktūrai ir Juodojoje jūroje.

„Nuolatinis V. Putino bandymas vilkinti derybas stabdo D. Trumpo pastangas užtikrinti ilgalaikį ir stabilų taikos susitarimą“, – rašo ISW.

Kremlius pareiškė, kad neįgyvendins sutartų paliaubų Juodojoje jūroje, kol Jungtinės Valstijos nepanaikins sankcijų Rusijos valstybiniam žemės ūkio bankui „Rosselchozbank“ ir kitoms nenurodytoms finansinėms organizacijoms, susijusioms su tarptautine prekyba maisto produktais ir trąšomis.

U. von der Leyen planas dėl gynybos finansavimo – ir vėl migloje

Pietų Europos valstybės nepritaria Europos Komisijos (EK) planui pigiai pasiskolinti ir taip finansuoti išlaidas gynybai. Jos baiminasi, kad tai dar labiau padidins jų ir taip sunkią skolų naštą.

Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos pasipriešinimas yra didelė kliūtis EK pirmininkės Ursulos von der Leyen siekiui didinti Europos karinį savarankiškumą.

Jos pasiūlymu, į kurį įtrauktas 150 mlrd. Eur paskolų paketas ir nepaprastosios padėties sąlyga dėl ES fiskalinių taisyklių sušvelninimo, siekiama užtikrinti dideles naujas investicijas į gynybą ir sumažinti ES priklausomybę nuo JAV apsaugos.

„Kai kurios šalys abejoja, ar tikslinga ar net įmanoma įsiskolinti tokiu lygiu“, – „Politico“ sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.

Vietoj to smarkiai įsiskolinusios pietų Europos šalys vis dažniau reikalauja vadinamųjų gynybos obligacijų – dotacijų, finansuojamų iš bendro ES skolinimosi kapitalo rinkose. Tokiam sprendimui vienbalsiai turėtų pritarti visos 27 ES šalys.

[infogram id="2513635a-8546-4142-a5cd-9da8facb0a9a" prefix="7m6" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus skola ES šalyse 2024 m. III ketv."]

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

S. Lavrovas neslepia: Maskva paliaubomis jūroje siekia gauti pelno grūdų rinkose  

Susitarimu dėl paliaubų Juodojoje jūroje siekiama sugrąžinti Maskvą į nuspėjamas grūdų ir trąšų rinkas, kurios leistų gauti pelno ir užtikrintų pasaulinį aprūpinimą maistu, antradienį vakare pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Norime, kad grūdų ir trąšų rinka būtų nuspėjama, kad niekas nebandytų mūsų nuo jos „atitverti“, – sakė S. Lavrovas rusų televizijai; jį cituoja „Reuters“. 

„Ne tik todėl, kad norime... gauti teisėtą pelną sąžiningoje konkurencijoje, bet ir todėl, kad mums rūpi aprūpinimo maistu padėtis Afrikoje ir kitose globaliųjų pietų šalyse“, – aiškino rusų ministras.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo optimizmas, jog paliaubos gali būti sudarytos greitai, neatsižvelgia į Kyjivo sąjungininkus Europoje.

„Jis gerokai pervertina Europos šalių elitą, kuris nori pakabinti akmenį ant Zelenskio kaklo, kad šis negalėtų nusileisti“, – sakė S. Lavrovas.

„Pats V. Zelenskis nenori nusileisti“, – pridūrė jis.

S. Lavrovas gyrė D. Trumpą ir jo pareigūnus už norą pataisyti tarpusavio santykius ir sakė, kad Maskva sutaria su JAV dėl to, kad dviejų didžiausių branduolinių galybių nesutarimai neperaugtų į konfrontaciją.

Tačiau jis teigė, kad Maskva ir toliau bus budri santykiuose su JAV: „Pasitikėk, bet tikrink – tai didysis (buvusio JAV prezidento Ronaldo) Reagano įsakymas. Mes jo nepamiršime.“

Kaip skelbta, Maskva teigia, kad paliaubos jūroje įsigalios tik po to, kai bus „panaikinti sankcijų apribojimai“ Rusijos Žemės ūkio bankui ir kitoms „tarptautinėje maisto produktų prekyboje dalyvaujančioms finansų įstaigoms“.

D. Trumpas antradienį sakė, kad JAV nagrinėja rusų reikalavimus dėl sankcijų.

JAV prezidentas: europiečiai veltėdžiauja

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Europos šalis veltėdžiavimu, sutikdamas su gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho komentarais nutekintame pokalbyje apie aviacijos smūgius Jemenui.

„Taip, manau, kad jie veltėdžiauja“, – reporteriams sakė D. Trumpas, paklaustas, ar sutinka su žurnalo „The Atlantic“ pacituotais P. Hegsetho žodžiais, esą pasakytais per pokalbį programėlėje „Signal“, į kurį netyčia buvo įtrauktas vienas žurnalistas.

Pokalbio metu vartotojas, identifikuojamas kaip JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, nepritarė smūgiams ir sakė: „Tiesiog labai nenoriu vėl gelbėti Europos.“

Vartotojas, identifikuojamas kaip P. Hegsethas, atsako: „Visiškai pritariu jūsų pasibjaurėjimui europiečių veltėdžiavimu. Tai apgailėtina.“

Baltieji rūmai anksčiau pareiškė, kad aukšto rango pareigūnų pokalbyje apie smūgius Jemene nebuvo išsiųsta jokios įslaptintos medžiagos, o D. Trumpas palaiko savo nacionalinio saugumo komandą, nepaisant minimos klaidos.

Per susitikimą su savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu, kuris netyčia prie pareigūnų pokalbio prijungė „The Atlantic“ redaktorių Jeffrey Goldbergą, D. Trumpas sakė, kad nagrinės, kaip naudojama „Signal“, ir pridūrė, kad šią programėlę naudoja „daug žmonių vyriausybėje“.

M. Waltzas antradienį prisiėmė atsakomybę už tai, kad prijungė J. Goldbergą prie minimo pokalbio.

„Prisiimu visą atsakomybę. Aš sukūriau šią grupę; mano darbas yra užtikrinti, kad viskas būtų koordinuojama“, – sakė M. Waltzas interviu televizijai „Fox News“. Jis pridūrė asmeniškai J. Goldbergo nepažįstantis.

J. D. Vance'as penktadienį vyks į Grenlandiją

Atnaujinta 10:50 

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paskelbė, kad penktadienį prisidės prie savo žmonos Ushos kelionėje į Grenlandiją, rašo BNS.

Pasak viceprezidento, jis nori „patikrinti saugumą“ šioje Danijos autonominėje teritorijoje, apie kurios perėmimą kalba JAV vadovas Donaldas Trumpas.

„Buvo tiek daug jaudinimosi dėl Ushos vizito Grenlandijoje šį penktadienį, kad nusprendžiau nenorintis palikti viso šito malonumo vien jai, todėl prisidėsiu prie jos“, – vaizdo pareiškime socialiniame tinkle „X“ sakė J. D. Vance'as.

Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį D. Trumpas tvirtina, kad norėtų prijungti Grenlandiją prie JAV ir net pareiškė, kad svarstytų galimybę dėl to panaudoti karinę jėgą. 

Ši didžiulė Arkties sala yra ne tik yra strategiškai svarbioje vietoje, bet ir turi didžiulius neišnaudotus naudingųjų iškasenų išteklius. 

Kadenciją baigianti Grenlandijos vyriausybė socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad „nesiuntė jokių kvietimų privatiems ar oficialiems vizitams“.

Danų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį, prieš J. D. Vance'o pareiškimą, sakė, kad JAV delegacijos planuojamas vizitas į Grenlandiją daro nepriimtiną spaudimą tiek teritorijai, tiek Danijai.

Danijos užsienio reikalų ministras trečiadienį palankiai įvertino Vašingtono sprendimą apriboti JAV delegacijos apsilankymą Grenlandijoje, ankstesniems planams sulaukus kritikos.

„Manau, labai teigiamai vertintina tai, kad amerikiečiai atšaukė savo vizitą tarp Grenlandijos visuomenės. Jie aplankys tik savo bazę Pitufike, ir mes neturime nieko prieš“, – visuomeniniam transliuotojui DR sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.

D. Trumpas pripažįsta, kad rusai gali vilkinti taikos susitarimą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pripažino, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas gali bandyti vilkinti visaapimančias paliaubas su Ukraina, tačiau pridūrė, kad vis dar tiki, jog Maskva galiausiai nori užbaigti karą, rašo „Politico.

JAV siekiant suderinti Kyjivo ir Maskvos taikos susitarimo sąlygas, Ukraina ir jos sąjungininkės kaltina Kremlių stabdant derybas, pateikiant jas vilkinančių sąlygų ir reikalavimų sąrašą.

Transliuotojo „Newsmax“ žurnalisto paklaustas, ar mano, kad Kremlius vilkina derybas, D. Trumpas antradienį atsakė manantis, kad „Rusija nori, kad būtų užbaigta“ jos invazija.

„Bet gali būti, kad jie vilkina laiką“, – pripažino jis, pridūręs, kad praeityje pats naudojo tokią pačią taktiką, norėdamas sužaisti laiku.

„Daugelį metų tai dariau, – sakė D. Trumpas. – Žinote: nenoriu pasirašyti sutarties, tarsi noriu išlikti žaidime, bet galbūt nenoriu to daryti visiškai, nesu tikras.“

Kremlius savo pareiškime antradienį teigė, kad sutartos paliaubos Juodojoje jūroje įsigalios tik tada, kai JAV atšauks kai kurias sankcijas finansų įstaigoms, susijusioms su žemės ūkio produktų ir trąšų eksportu.

Nors Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad JAV rems šį eksportą, apie laiką, nuo kada ir kokiomis sąlygomis įsigalioja paliaubos, nekalbama.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė, kad paliaubos turėjo įsigalioti vakar, antradienį.

Valstybės departamentas: M. Rubio patvirtino įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį susitikime su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais patvirtino įsipareigojimus šių valstybių saugumui ir sveikino jas dėl augančių išlaidų gynybai, sako amerikiečių diplomatijos vadovo atstovė.

„Sekretorius Rubio pabrėžė mūsų tvirtus ryšius su Lietuva, Latvija ir Estija ir patvirtino mūsų įsipareigojimą užtikrinti Baltijos šalių saugumą“, – sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, cituojama institucijos pranešime.

„Sekretorius palankiai įvertino jų nuoširdų indėlį į Europos kolektyvinį saugumą didinant išlaidas gynybai ir dalijantis našta“, – teigė ji.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Vašingtone lankosi JAV sąjungininkėms Europoje nerimaujant dėl šios šalies įsipareigojimų saugumo srityje, Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus.

Lietuvos ministras Kęstutis Budrys anksčiau teigė JAV kolegai perdavęs žinią, jog Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau amerikiečių karių.

Svarbiausi antradienio įvykiai

• Baltieji rūmai paskelbė apie susitarimą tiek su Ukraina, tiek su Rusija dėl paliaubų jūroje „siekiant užtikrinti saugią laivybą, atsisakyti jėgos naudojimo ir užkirsti kelią komercinių laivų naudojimui kariniais tikslais Juodojoje jūroje“.
• Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad paliaubos įsigaliojo jau antradienį.
• Rusija sako, kad susitarimas įsigalios po to, kai bus „panaikinti sankcijų apribojimai“ Rusijos Žemės ūkio bankui ir kitoms „tarptautinėje maisto produktų prekyboje dalyvaujančioms finansų įstaigoms“.
• JAV pažadėjo remti Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksportą, Kyjivas tokį žingsnį kritikuoja.
• Taip pat susitarta „parengti priemones“ ankstesniam susitarimui dėl smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimo įgyvendinti. Rusai ir ukrainiečiai pateikia skirtingas versijas, kada įsigalioja šis susitarimas.
• JAV žurnalo „The Atlantic“ redaktorius buvo prijungtas į aukščiausių JAV pareigūnų pokalbį „Signal“ programėlėje, kur perskaitė informaciją apie karinius veiksmus, JAV planuojamas oro atakas prieš hučius (jos netrukus buvo įvykdytos).
• Aukščiausių JAV pareigūnų susirašinėjime skambėjo ir panieka Europai, kuri savarankiškai nesuvaldo hučių atakų, ir kurios JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui „tiesiog nepatinka vėl gelbėti“.
• Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys susitikime su JAV valstybės sekretoriumi M. Rubio perdavė žinią, kad Lietuva pasiryžusi priimti daugiau JAV karių.

Daugiau skaitykite čia.