D. Trumpo flirtas su Rusija gali būti prastos strategijos pažaboti Kiniją dalis

D. Trumpas, siekiantis labai greitai užbaigti karą Ukrainoje, yra pasiruošęs suteikti Maskvai esminių nuolaidų. Per pastarąsias savaites jo administracija vardijo ne vieną – okupuotų Ukrainos teritorijų Maskvai atidavimas, Kyjivo atsisakymas stoti į NATO. Derėtis Ukraina spaudžiama ir grasinant visiškai nutraukti JAV karinę pagalbą. Be to, Kyjivas ir jo rėmėjai Europoje liko derybų nuošalyje, tad ryškėja perspektyva, kad taikos susitarimas bus sudarytas už jų nugarų.

Europiečiai nerimauja, kad niekas D. Trumpo komandoje neturi realios derybų su rusais patirties. O dauguma Vladimiro Putino komandos narių yra sukaupę tarptautinių derybų patirtį Rusijos slaptosiose tarnybose.

„Jiems reikia žmogaus, kuris žino, kaip derėtis su Kremliumi. Rusai tikrai bandys paspęsti spąstus, apeis amerikiečius, o D. Trumpas galiausiai susitars dėl blogo sandorio, kuris galiausiai iš tikrųjų net nėra sandoris“, – sakė Charlesas Kupchanas, idėjų kalvės „Council on Foreign Relations“ analitikas, buvusio JAV prezidento Baracko Obamos Baltuosiuose rūmuose dirbęs įgyvendinant ankstesnius susitarimus su Rusija.

JAV, flirtuodamos su Rusija, stumia Ukrainą atgal į Maskvos įtakos sferą, nuvertina jos europines ambicijas ir siunčia pavojingą signalą: derybų objektas yra Ukrainos suverenitetas.

Staigus JAV geopolitinis posūkis buvo pastebėtas ne tik Vakaruose, bet ir Kinijoje. Pekinas svarsto, ar JAV taikos siekis paveiks Kinijos lyderio Xi Jinpingo partnerystę su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu V. Putinu.

„Atrodo, kad stebime ne santykių perkrovimą, o visuotinį JAV ir Rusijos santykių perorientavimą. Šia prasme karas Ukrainoje yra ne raginimas priešintis Rusijos agresijai, o kliūtis glaudesniam Vašingtono ir Maskvos bendradarbiavimui“, – „Radio Liberty“ teigė Lucianas Kimas, Tarptautinės krizių grupės vyresnysis Ukrainos analitikas.

Vos prieš kelias savaites atrodė, kad Kinijai taip pat teks vaidmuo tarpininkaujant taikos derybose. JAV vadovas ne kartą siūlė, kad galėtų bendradarbiauti su  Xi Jinpingu. Jis pasinaudodamas ekonomine įtaka Rusijai galėtų padėti užbaigti karą – tai Pekinui svarbus svertas, siekis išvengti prekybos karo su didžiausia pasaulio ekonomika akivaizdus. Tačiau galiausiai Kinija derybose nedalyvauja nei kaip Rusijos sąjungininkė, nei kaip pasaulinės svarbos balsas. O tai, anot ekspertų, nustebino ir pačius Kinijos pareigūnus.

Santykių aižėjimo tikimybė nedidelė 

Iki šiol Kinijos pasirinkimas nepasmerkti Rusijos invazijos ir tapti V. Putino gelbėjimo ratu atitolino Europą nuo Pekino ir paskatino Amerikos sąjungininkus Azijoje glaudžiau bendradarbiauti su NATO. Tačiau po JAV diplomatinių viražų situacija gali kardinaliai pasikeisti.

Vyriausiasis JAV diplomatas Marco Rubio įvardijo Vašingtono ir Maskvos „geopolitinio ir ekonominio bendradarbiavimo“ galimybę kaip vieną iš keturių pagrindinių derybose Rijade aptartų klausimų.

Keithas Kelloggas, D. Trumpo administracijos pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai, Miunchene vykusioje saugumo konferencijos diskusijoje sakė, kad JAV tikisi „priversti“  V. Putiną imtis veiksmų, kurie jam „nepatinka“ ir kurie galėtų apimti Rusijos aljansų su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija ardymą.

Tačiau analitikai skeptiškai vertina tai, kad Vašingtonas galėtų sugriauti Rusijos ir Kinijos santykius, atsižvelgiant į jų gilų nepasitenkinimą JAV vadovaujama santvarka ir įsišaknijusią Maskvos ekonominę priklausomybę nuo Pekino. JAV Rusijai taikomos sankcijos nėra Maskvai tokios skaudžios kaip europietiškos. O JAV ir Rusijos ekonominiai ryšiai, net jeigu ir kalbama apie jų atkūrimą, negalėtų pakeisti Kinijos. 

Tikimybė, kad JAV sukels Pekino ir Maskvos santykių skilimą, yra nedidelė, ypač kol V. Putinas eina savo pareigas, atsižvelgiant į jo asmeniškai užmegztus santykius su Xi Jinpingu, – teigia Sari Arho Havren, JK Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitikė. 

Tai nėra pirmas atvejis, kai JAV bando įkalti pleištą tarp Rusijos ir Kinijos. Buvusio JAV prezidento Richardo Nixono ir jo patarėjo, turbūt žymiausio diplomato Henry Kissingerio organizuotas diplomatinis perversmas, kai buvo pasinaudota komunistų valdomų kaimynių susiskaldymu, JAV siekiant užmegzti santykius su Pekinu ir pakreipti Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą Amerikos naudai, tąkart pasiteisino.

Kai kurie analitikai įsitikinę, kad šįkart situacija kitokia, o Maskvos ir Pekino sąjunga pernelyg stipri, kad Vašingtono diplomatiniai viražai ir savo ilgamečių sąjungininkų Europoje išdavystė atneštų realios naudos.

„Kinijos ir Rusijos santykiai yra atskira lyga, jie turi tvirtą pagrindą ir stiprius institucinius ryšius per pastaruosius dešimtmečius. Jau kurį laiką jos siekia daugiašališkumo ir steigia savo organizacijas, tokias kaip BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija. Nemanau, kad kuri nors pusė to atsisakytų, nes D. Trumpas ketverius metus užims kėdę Baltuosiuose rūmuose“, – sakė Yu Bin, Rytų Kinijos universiteto Šanchajuje Rusijos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Kitaip nei Šaltojo karo metais, kai Kiniją ir Sovietų Sąjungą skyrė ideologiniai nesutarimai, šiandienė Rusijos ir Kinijos partnerystė grindžiama bendru pasipriešinimu Vakarų dominavimui. Abiem šalims naudingas ekonominis bendradarbiavimas, bendros karinės pratybos ir diplomatinis koordinavimas daugiašalėse institucijose. Atsižvelgiant į šias realijas, tikimybė, kad Rusija atsisakys glaudžių ryšių su Kinija mainais į neaiškias JAV nuolaidas, išlieka nedidelė. 

„Nors D. Trumpo požiūrio logika yra aiški, tai kelia didelę strateginę riziką. Neteikdamas prioriteto paramai Kyjivui ir mažindamas spaudimą Maskvai, D. Trumpas tik padrąsins  V. Putiną. JAV atsitraukimas gali paskatinti Rusiją plėsti savo įtakos sferą Rytų Europoje pasitelkiant hibridinį karą arba tiesioginius karinius veiksmus. JAV administracijos skeptiškas požiūris į NATO kartu su nenoru išlaikyti karinės pagalbos įsipareigojimų Ukrainai kelia pavojų suskaldyti transatlantinį aljansą“, – teigia Hasimas Turkeris, idėjų kalvės „Bosphorus Center for Asian Studies“ politologas.

Rusijai tai – silpnumo ženklas 

Europos valstybės, abejojančios Vašingtono patikimumu, gali ieškoti alternatyvių saugumo priemonių ir taip pakenkti tarptautinių aljansų stabilumui. Be to, pradėdamas tiesiogines derybas su Maskva, kuriose nedalyvauja Europos šalys, Vašingtonas pastūmės europiečius laikytis savarankiškesnės užsienio politikos pozicijos, o JAV gebėjimas koordinuoti vieningą atsaką į pasaulinio saugumo iššūkius gali sumažėti.

„Nors D. Trumpo administracija taip siekia išlaikyti Maskvos neutralumą JAV ir Kinijos konfrontacijos atveju, tokia strategija kelia ilgalaikę riziką, kuri gali nusverti trumpalaikę naudą. Jei Rusija šiuos veiksmus supras kaip Vakarų silpnumo ženklus, ji gali nuspręsti jais pasinaudoti, užuot atsakiusi tikru geopolitiniu persitvarkymu“, – teigia H. Turkeris.

D. Trumpui glaudžiantis prie Rusijos, Kinija stengiasi stiprinti savo pozicijas Europoje. Šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje Kinijos delegacija, į kurią kadaise buvo žiūrima skeptiškai, pasirodė kur kas efektyviau nei jos kolegos iš JAV.

Ukraina savo ruožtu taip pat iškėlė perspektyvą, kad ji galėtų pabandyti įdarbinti Kiniją.

„Mums svarbu įtraukti Kiniją, kad ji padėtų spausti V. Putiną nutraukti karą. Manau, pirmą kartą matome tikrą Kinijos susidomėjimą procesu“, – neseniai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kalbėdamas apie tai, kas turėtų sėsti prie derybų stalo, Ukrainos vadovas pridūrė, kad tai turėtų būti šalys, „pasirengusios prisiimti atsakomybę už saugumo užtikrinimą, pagalbos teikimą, V. Putino sustabdymą ir investicijas į Ukrainos atstatymą“.

Patys Kinijos ekspertai, komentuodami situaciją, demonstruoja, kad D. Trumpo strategija yra trumparegiška. Kol kas didelės grėsmės Vašingtono ir Maskvos flirte jie neįžvelgia.

Feng Yujunas, Pekino universiteto profesorius, kalbėdamas apie Rusijos ir JAV santykius, teigė, kad nuogąstavimai dėl JAV ir Rusijos susitaikymo esą „yra perdėti“.

D. Trumpo administracija jau ne kartą signalizavo, kad svarbiausiu užsienio politikos tikslu laiko ilgalaikės konkurencijos su Kinija valdymą ir gali siekti paminti tokius regionus kaip Europa ir Viduriniai Rytai, kad padidintų spaudimą Pekinui Azijoje. Tačiau JAV administracijos gambitas flirtuojant su Rusija gali baigtis dar didesne geopolitine katastrofa.