Verslo aplinka
Verslo aplinka
Verslo aplinka
Verslo aplinka
Verslo aplinka
2025-02-20 07:53

A. Skaisgirytė ir K. Budrys įvertino netikėtai pasikeitusį D. Trumpo naratyvą

Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja, Lietuvos ir Ukrainos delegacijų susitikime. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja, Lietuvos ir Ukrainos delegacijų susitikime. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė stebisi, kad JAV prezidentas greitai perėmė Kremliaus diktuojamą dezinformacinį naratyvą ir sako, kad tai nėra gera žinia Vakarams. Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ramina, kad nereikia kiekvieno socialinio tinklo įrašo vertinti kaip lūžio JAV politikoje.

Atnaujinta K. Budrio komentaru.

JAV prezidento pareiškimas pastarasis tikrai buvo gana didelis siurprizas, manau, ne tik mums, bet ir visoms JAV sąjungininkėms. Kad vyksta derybos, norima taikos, šitą dar buvo galima suprasti, bet kad taip bus greitai perimtas Rusijos naratyvas ir akivaizdžiai dezinformuojantis, neatitinkantis tikrovės naratyvas, šitas trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Taip ji kalbėjo po to, kai Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos ir pavadino Ukrainos vadovą „diktatoriumi be rinkimų“.

„Sakyti, kad Ukraina kalta dėl karo yra tiesiog neteisinga, neatitinka faktų. Sakyti, kad prezidento Zelenskio reitingai yra 4%, vėlgi neteisingai, jo reitingai yra gerokai virš 50%, sakyti, kad jis turi kuo greičiau pasitraukti, surengti rinkimus ir tik su nauju prezidentu galima vesti derybas, sudaryti taikos susitarimus – tai tiesioginis kišimasis į suverenios valstybės reikalus“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.

Asta Skaisgirytė, Prezidento patarėja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Asta Skaisgirytė, Prezidento vyriausioji patarėja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Tai rodo, kad šiuo atveju nugalėjo rusiškai naratyvas ir tai nėra gera žinia demokratiniam pasauliui“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios D. Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų sandėrį, kaip Šaltojo karo laikais.

Trečiadienį Paryžiuje vyko Europos lyderių susitikimas, kuriame Lietuvai atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jame taip pat dalyvavo Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

„Kaip tik konferencijos metu atsirado tas D. Trumpo įrašas apie Ukrainą, tikrai buvo daug nuostabos aplink stalą“, – teigė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, Europos lyderių susitikime „vyravo suvokimas“, kad sąjungininkės turi remti Ukrainą įvairiomis priemonėmis, stiprinti savo pačių saugumą.

„Nors formalių sprendimų nebuvo priimta, tačiau pasitikrinimas, ar visi taip pat galvojame, įvyko ir labai gerai, kad jis įvyko, nes paaiškėjo, kad bent jau tos susirinkusios šalys yra bendramintės“, – sakė patarėja.

Panašus žemyno viršūnių susitikimas vyko ir pirmadienį.

K. Budrys: Europa yra Ukrainai suteikusi trečdaliu daugiau paramos

Tuo metu K. Budrys teigia, kad negalima D. Trumpo pareiškimų apie Ukrainą vadinti rusišku naratyvu, tačiau sako, kad Vašingtonas pateikė neteisingų teiginių, kuriuos reikėtų pataisyti.  

„Nevadinčiau to (D. Trumpo retorikos – BNS) rusišku naratyvu, kietesnės retorikos ir anksčiau esame matę, taip, kai kurie teiginiai neatitinka tikrovės, tai yra akivaizdu, čia yra erdvės ir pataisyti tą informaciją“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Kęstutis Budrys, paskirtasis užsienio reikalų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pavyzdžiui, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, vienas tokių teiginių, kad JAV teikia daug daugiau paramos Ukrainai, negu Europa.

„Tai yra tiesiog faktinė netiesa, visą tą statistiką mes turime, žinome, kad trečdaliu daugiau paramos yra Europa suteikusi“, – kalbėjo K. Budrys.

Pasak jo, Vašingtonas Kyjivui suteikė daugiau karinės paramos, tačiau absoliučiais skaičiais visos paramos Ukrainai daugiau suteikė Europa. K. Budrio teigimu, JAV prezidentas taip pat pateikė neteisingų teiginių dėl V. Zelenskio populiarumo ir tai, kas kaltas dėl karo Ukrainoje.

„Pačios JAV sankcijas įvedinėti Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą pradėjo 2014 metais –ne vakar ir ne užvakar. Yra vietų, kur yra klaidingos informacijos ir čia reikia ją tikrai pataisyti, atkreipti į tai dėmesį“, – teigė K. Budrys.

„Bet tikrai nepulčiau vertinti kiekvieno etapo, kiekvieno įrašo socialinėje platformoje ir sakyti, kad čia lūžo į vieną ar kitą pusę JAV laikysena. Ką mes girdime iš kolegų amerikiečių, tai sako, kad tai yra tik kontaktų užmezgimas pradinis ir į derybas bus tik įeita. Palaukime, su kuo ten bus įeita“, – sakė jis.

Ministro teigimu, Rusija veikia ne retorika ir pareiškimai, o „lazdos“.

„Mes turime tų lazdų, tai panaudokime. Jeigu liksime po kelių savaičių prie to paties, tai arba eisime į regioninius sprendimus, arba galėsime tik sėdėti ir skųstis, kaip čia negerai atsitiko“, – kalbėjo K. Budrys.

Kaip balsuotų tie, kurie kariauja fronte?

A. Skaisgirytė sako, jog Prezidento rinkimų klausimas Ukrainoje gali būti iškeltas tik įsivyravus taikai.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Kai žmonės galės normaliai eiti į rinkimus ir balsuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Skaisgirytė.

Pasak jos, šiuo metu Ukrainoje yra paskelbta karo padėtis ir rinkimai yra negalimi pagal šalies įstatymus.

„Kaip tuos rinkimus daryti, kai vyksta karas, kaip užtikrinti, kad bus galima eiti balsuoti, kaip užtikrinti, kad rinkimuose galės dalyvauti visi piliečiai, įskaitant ir tuos, kurie šiuo metu kariauja fronte“, – teigė šalies vadovo patarėja.

Europos lyderiai susitiko Rusijai ir JAV susitarus sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.

Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.

Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių, premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, kad taip neatsitiktų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791