G. Nausėda antrina Latvijos premjerei: nėra jokių ženklų apie JAV pajėgų išvedimą iš Baltijos šalių
Papildyta Gitano Nausėdos komentaru.
Paklausta, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir Rusijos pareigūnai galėtų susitarti, kad viena iš sąlygų Rusijai nutraukti karą Ukrainoje galėtų būti JAV pajėgų išvedimas iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos, premjerė Evika Silina pabrėžė, kad JAV darbotvarkėje yra derybos dėl Ukrainos, o ne dėl JAV pajėgų išvedimo.
Jos nuomone, Baltijos šalys yra geras pavyzdys D. Trumpo administracijai, nes būtent jos gynybai skiria daugiau nei 2% savo bendrojo vidaus produkto (BVP), ko kitos NATO narės nesugebėjo padaryti ir taip neįvykdė Aljanso viršūnių susitikimuose prisiimtų įsipareigojimų.
Baiba Bražė, Užsienio reikalų ministrė, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nėra požymių, jog tokie klausimai galėtų būti keliami JAV ir Rusijos derybose. Jos nuomone, ne naujiena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali reikalauti bet ko, tačiau ko Rusija nepasiekė mūšio lauke, to nepasieks ir taikos derybose.
„Rytinis NATO flangas yra kertinis visos NATO saugumo elementas“
Latvijos ministrei bei premjerei antrino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tokių indikacijų (kad JAV pajėgas būtų ketinama išvesti – VŽ) nėra, taip, šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, koks galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimas Europoje, tačiau, manau, kad mūsų partneriai puikiai supranta, kad rytinis NATO flangas, jo saugumas yra bene kertinis viso NATO saugumo elementas, kadangi čia ir yra tos rizikos, susijusios su agresorių veikla“, – trečiadienį po susitikimo su partijų lyderiais sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, šiuo metu vyksta diskusijos dėl JAV ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo modelio NATO rėmuose.
„Aš ir šiandien susitikimo metu konstatavau ir kreipiausi į mūsų kolegas, kad turime išsaugoti bet kokiomis sąlygomis, kaip akies vyzdį, transatlantinį bendradarbiavimą, NATO organizacija yra svarbiausias mūsų kolektyvinės gynybos mechanizmas“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Darysime viską, kad po Hagos viršūnių susitikimo galėtume konstatuoti, jog NATO ne tik nesusilpnėjo, o sustiprėjo“, – teigė jis.
Leidinys „Financial Times“ (FT), pirmadienį cituodamas neįvardytus šaltinius, rašė, kad Europos pareigūnai mano, jog JAV prezidentas D. Trumpas greičiausiai sutiks išvesti karius iš Baltijos šalių ir galbūt toliau į Vakarus, todėl ES liks pažeidžiamesnė Rusijos kariuomenės, kuri, kaip perspėja NATO vyriausybės, ruošiasi didesniam konfliktui už Ukrainos ribų, atžvilgiu.
Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.
Kaip rašė BNS, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas praėjusią savaitę perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.
D. Trumpas yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5%.
Premjeras Gintautas Paluckas antradienį teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, jog JAV kariai nebūtų išvesti iš šalies.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmadienį pranešė kovo pradžioje vyksianti į Vašingtoną. Ji teigė Lietuvą esant pasiruošusią, jei Jungtinės Valstijos nuspręstų šalyje dislokuoti papildomus sausumos ar oro pajėgų vienetus.
JAV rotacinis batalionas Lietuvoje tarnybą atlieka Pabradėje.
Vašingtonas yra priėmęs sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione, savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
