S. Skvernelis: yra sprendimas dėl kariuomenės poreikių, o ne dėl procentų
„Sutarimo ženkliai didinti gynybos išlaidas nėra įtvirtina jokiame susitarime, bet yra VGT sprendimas, pasirašytas visų dalyvių, /.../ ieškoti lėšų ir pritarti kariuomenės išsakytam poreikiui dėl papildomų lėšų“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovas.
Kiek anksčiau panašią poziciją išsakė ir premjeras Gintautas Paluckas, po koalicinės tarybos posėdžio pareiškęs, kad sutarimo dėl 5–6% bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos (susitarime – BNS)“.
Apie tokio dydžio gynybos biudžeto poreikį 2026–2030 metais sausį po VGT posėdžio pranešė Gitanas Nausėda.
Reikia 12-14 mlrd. Eur ir Vyriausybė ieško finansavimo šaltinių
Anot S. Skvernelio, siekiant spartesnio gynybos finansavimo, kalbėti reikia ne apie procentus, o apie pajėgumus.
„Šiandien kalba yra ne apie tai, kad pasiektume 5% ar 6%. Tai yra klaidinga žinia, kuri skleidžiama nuo pat pradžių. Šiandien mes kalbėjome, kad yra poreikis tam tikros ginkluotės, kuri kainuoja tarp 12 ir 14 mlrd. Eur, ir tą laikotarpį, kuris buvo numatytas šiek tiek vėliau, tačiau situacija Ukrainoje mus verčia jį ankstinti“, – sakė parlamento vadovas.
Tuo metu premjeras kiek anksčiau teigė, kad Vyriausybė minėtam poreikiui patenkinti šiuo metu ieško finansavimo šaltinių.
„Ir yra išsakyta bendra prezidento ir koalicijos nuostata, jog šis finansavimas negali gulti tik mokesčių pavidalu ant Lietuvos verslo ar Lietuvos žmonių. Todėl rasti tuos finansavimo instrumentus yra užduotis, su kuria šiandien Vyriausybė ir dirba“, – sakė G. Paluckas.
Pasak S. Skvernelio, šiuo tikslu kovo viduryje ir rengiamas uždaras Seimo posėdis, per kurį bus pristatytas grėsmių vertinimas.
„Svarbiausia, kad būtų pateiktas kariuomenės poreikis ir ji galėtų pristatyti ko reikia, kad Lietuvoje nebūtų jokių teorinių grėsmių. Jokio karo tikrai šiuo metu nėra ir nebus artimiausiu metu, bet mes turime galvoti, kas bus 2029, 2030 metais, ir pasiruošti taip, kad nebūtų noro testuoti Lietuvą kaip silpnesnę ar silpniausią grandį“, – teigė parlamento vadovas.
Pasak Seimo vadovo, tai bus „edukacinis posėdis, kad būtų lengviau priimti sprendimus“.
Valstybė siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad gynybai būtų skiriama 5-6% bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.
REKOMENDUOJAME
