Maskvos 2 mlrd. USD įstrigo „JP Morgan“

Rusija ir Turkija panaudojo atominės elektrinės projektą, kad apeitų JAV taikomas sankcijas ir pervestų milijardus per pastarosios šalies bankus. Dabar pinigai įšaldyti, kai mokėjimai sudomino Teisingumo departamento tyrėjus, skelbia „The Wall Street Journal“.

Anot leidinio, praėjus keliems mėnesiams po to, kai užpuolė Ukrainą, Rusija išsiuntė Turkijai seriją didžiulių mokėjimų. Trumpai tariant, ji pervedė daugiau nei 5 mlrd. USD (4,82 mlrd. Eur) valstybei, kuri jai netaikė sankcijų, ir pažadėjo, kad pinigų bus daugiau.

Pasauliui pinigai buvo pristatomi kaip mokėjimai už Turkijos pirmąją atominę elektrinę. Dešimtmečius planuotą projektą palaikė Rusijos lyderis Vladimiras Putinas bei Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, o statė ir finansavo Rusijos valstybinis atominis konglomeratas.

Vis dėlto pavedimai atkreipė JAV Teisingumo departamento tyrėjų, prižiūrinčių Volstritą dėmesį, nes jie keliavo per du labiausiai žinomus JAV bankus „JP Morgan“ ir „Citigroup“.

Leidinio cituojami šaltiniai teigia, kad tyrėjai nustatė, jog projektas buvo panaudotas apeiti Rusijos centriniam bankui pritaikytas JAV sankcijas. Patys bankai nėra tyrimo objektas, tačiau 2 mlrd. USD (1,93 mlrd. Eur) Rusijos lėšų dabar yra įšaldyti „JP Morgan“, nes JAV institucijos sustabdė šiuos pavedimus.

Prokurorai 2024 m. ruošėsi konfiskuoti lėšas, motyvuodami, kad jos, pervestos apeinant sankcijas, ir yra iš pinigų plovimo bei sukčiavimo. Tačiau juos, anot šaltinių, susipažinusių su situacija, paskutiniame žingsnyje sustabdė buvusio prezidento Joe Bideno administracija, mat Baltieji rūmai norėjo išvengti Turkijos, gyvybiškai svarbios, bet kartais nepastovios sąjungininkės, pykčio.

Rusijos valstybinės atominės įmonės „Rosatom“ atstovė leidiniui nurodė, kad lėšos buvo naudojamos projektui finansuoti, rangovams ir kitiems socialiniams bei finansiniams įsipareigojimams Turkijoje apmokėti.

„Kalbant apie lėšas, kurios buvo nepagrįstai sulaikytos, tikimės, kad klausimas bus išspręstas“, – sakė ji.

Visgi leidinys teigia, kad šiais veiksmais Maskva siekė sukurti ofšorinį dolerio rezervą finansuoti Rusijos interesams už Amerikos žvilgsnio.

„Pagal Maskvos planą, atominė elektrinė galėtų pervesti dolerius Rusijos įmonėms, kurios taip pat turėjo sąskaitas didžiausiame Turkijos banke – valstybiniame „Ziraat“. Taip nebeliktų poreikio siųsti pinigus į JAV ir iš jos, kas didina tokių pavedimų aptikimo riziką“, – teigia leidinys.