85% Grenlandijos gyventojų nenori jungtis su JAV, K. Budrys primena, kad visos šalys yra sąjungininkės

Papildyta Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Remigijaus Motuzo komentarais. 

Apklausą Danijos laikraščio „Berlingske“ užsakymu surengė sociologijos kompanija „Verian“, praneša DW.

Tik 6% Grenlandijos gyventojų yra už prisijungimą prie JAV, 9% neturi nuomonės šiuo klausimu, o 85% nenori tapti Jungtinių Valstijų dalimi.

Apklausa taip pat parodė, jog beveik pusė Grenlandijos gyventojų mano, kad padidėjęs D. Trumpo dėmesys salai kelia grėsmę.

Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi Amerikos saugumui ir kad Danija turėtų atsisakyti strateginės Arkties salos kontrolės.

„Manau, kad Grenlandija prisijungs prie mūsų. Manau, kad mes ją turėsime. Ir manau, kad žmonės nori būti su mumis, kaip žinote. Ten yra 55.000 žmonių, jie nori būti su mumis“, – sakė D. Trumpas žurnalistams savo lėktuve „Air Force One“.

JAV kariškiai nuolat budi Pitufiko bazėje Grenlandijos šiaurės vakaruose, kuri yra strateginė vieta ankstyvojo įspėjimo apie balistines raketas sistemai.

Kovą už nepriklausomybę suaktyvinęs Grenlandijos ministras pirmininkas Mutė Egedė ne kartą yra pareiškęs, kad sala neparduodama ir kad patys jos gyventojai turi nulemti savo ateitį.

Lietuva nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės

JAV prezidentui D. Trumpui grasinant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva nesirenka nei vienos pusės.

„Lietuva nesirenka nei vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek įsipareigojimai vieni kitiems ir toje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis pažymėjo, jog nesirinkti pusės įpareigoja ir Šiaurės Atlanto sutarties pirmasis straipsnis, kuris numato, kad NATO šalys įsipareigoja, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu.

Graikijos užsienio reikalų ministras: susiduriame su bendrais rūpesčiais, kurie nesusiję nei su JAV, nei su Danija

Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjęs Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgas Gerapetritis pažymėjo, jog sąjungininkai, ypač Arkties regione, turi dirbti kartu, stiprinant bendrą veiklą ir dialogą.

„Tikiuosi, kad, intensyvinant diskusijas tarp abiejų šalių ir Europos Sąjungoje nesusidursime su jokiomis problemomis, susijusiomis su Grenlandija. Manau, kad šiuo metu svarbiausia yra laikytis kartu. Mes susiduriame su bendrais iššūkiais, kurie nėra susiję su JAV ir Danija, yra bendros grėsmės ir tik vienybėje galime rasti daugiau stiprybės“, – kalbėjo Graikijos diplomatijos vadovas.

D. Trumpas sausio pradžioje pakurstė susirūpinimą, kai pareiškė, kad jis neatmeta galimybės imtis ekonominių ar karinių priemonių Grenlandijai – autonominei Danijos valdai – perimti.

Pasak K. Budrio, didelis naujosios JAV administracijos dėmesys saugumui Šiaurės Atlanto ir Arkties srityje yra akivaizdus bei turėtų būti stiprinamas dėl atsiradusių galimybių vykdyti laivybą, Rusijos investicijų į karines bazes Arktyje ir padidėjusio Kinijos intereso plėstis šiaurės kryptimi. 

„Dėl to ir NATO, JAV atsakas per pajėgų dislokavimą, aktyvą yra natūralus (...). Tikimės, kad visi tokie poreikiai bus išspręsti sąjungininkų dvasioje, tarptautinės teisės dvasiose, ir tikrai mums nereikės vieną dieną atsakinėti klausimo dėl pusių pasirinkimo. Mes tikrai nesame toje situacijoje“, – pabrėžė ministras.

Jam antrino ir G. Gerapetritis.

„Tarp sąjungininkų nėra jokio varžymosi (...). Yra abipusių rūpesčių, kurie yra labai pagrįsti, tačiau turime matyti, kaip mes elgiamės su šiais rūpesčiais, aiškiai matome, kad nėra vietos jokiems pažeidimams, kai kalbama apie teritorinį vientisumą“, – akcentavo jis.

R. Motuzas: laikysimės bendros su ES pozicijos

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva nesirenka vienos pusės, tačiau laikysis bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos. Anot jo, situacija yra gana jautri ir sudėtinga, nes tiek JAV, tiek Danija yra labai svarbūs partneriai Lietuvai.

„Mes be jokios abejonės irgi suprantame tą situaciją, dėl to šiandien neužimame jokios pozicijos. Tačiau, žinoma, kad Lietuva vis dėlto dalyvaus, tarpininkaus ir laikysis bendros pozicijos, kokia bus ES pozicija“, – teigė politikas.

„Mes girdėjom, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikos klausimais Kaja Kallas pasisakė, kad turi būti gerbiamos demokratijos, kad ir mes turime saugoti tas teritorijas, kurios kažkada buvo įteisintos, nes yra atitinkamos konvencijos ir panašiai“, – teigė R. Motuzas.

Politiko teigimu, sprendimas dėl Grenlandijos turėtų būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į jos gyventojų nuomonę.

Didžiausia pasaulyje sala, kurioje gyvena 57.000 žmonių, 2009 metais gavo plačią savivaldą, įskaitant teisę referendumu paskelbti nepriklausomybę nuo Danijos.