Pasaulis mini 80-ąsias Aušvico išvadavimo metines
Aušvicas buvo didžiausia naikinimo stovykla, kuri tapo nacistinės Vokietijos įvykdyto 6 mln. Europos žydų genocido simboliu. Skaičiuojama, kad nuo 1940 iki 1945 m. čia mirė 1 mln. žydų ir daugiau kaip 100.000 kitų tautybių žmonių.
Pirmadienio rytą buvę kaliniai ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda turėtų padėti gėlių prie šios stovyklos Mirties sienos. Maždaug 50 išgyvenusių žmonių kartu su dešimtimis lyderių, įskaitant britų karalių Karolį III ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, vėliau turėtų dalyvauti minėjime, kuris nuo 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku vyks prie Aušvico II-Birkenau vartų.
Tikimasi, kad atvyks Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir kancleris Olafas Scholzas, taip pat Izraelio švietimo ministras Yoavas Kischas.
„Šiais metais didžiausią dėmesį skirsime išgyvenusiesiems ir jų siunčiamai žiniai, – agentūrai AFP sakė Aušvico muziejaus atstovas Pawelas Sawickis. – Politikų kalbų nebus.“
Kalbėdami su AFP prieš stovyklos išvadavimo metines, išgyvenę žmonės prabilo apie būtinybę išsaugoti šių įvykių atminimą, kai nebebus gyvų liudininkų. Jie taip pat perspėjo apie visame pasaulyje stiprėjančią neapykantą ir antisemitizmą ir užsiminė apie savo nuogąstavimus dėl istorijos pasikartojimo.
Organizatoriai sakė, kad tai gali būti paskutinės svarbios metinės, kuomet vis dar yra tokia gausi išgyvenusių žmonių grupė. „Visi žinome, kad po 10 metų nebebus didelės grupės 90-osioms metinėms“, – teigė P. Sawickis.
7.000 išgyvenusiųjų
Aušvicas buvo įkurtas 1940-aisiais pasitelkiant Osvencime (Pietų Lenkija) esančias kareivines. Naciai germanizavo stovyklos pavadinimą į Aušvicą. Pirmieji 728 Lenkijos politiniai kaliniai atvyko tų metų birželio 14 d.
1945 m. sausio 17 d., į priekį žengus sovietų kariams, SS privertė 60.000 išsekintų kalinių eiti į vakarus – šis įvykis vėliau tapo žinomas kaip „mirties žygis“. Sausio 21-26 d. vokiečiai susprogdino Birkenau dujų kameras ir krematoriumus ir pasitraukė, kai priartėjo sovietų kariai. Sausio 27 d. sovietų kariai atvyko ir rado 7.000 išgyvenusių žmonių.
Jungtinės Tautos paskelbė stovyklos išvadavimo dieną Holokausto aukų atminimo diena.
Iki invazijos į Ukrainą 2022 m. kasmetinėje išvadavimo ceremonijoje dalyvaudavo ir Rusijos delegacija, tačiau šiais metais Maskvos atstovams vėl bus uždrausta atvykti.
Taip pat kilo ginčų, kai pasklido gandai, kad ceremonijoje gali dalyvauti Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Praėjusiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė B. Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Tačiau Lenkijos vyriausybė praėjusį mėnesį patvirtino, kad nesulaikytų B. Netanyahu, jei jis atvyktų, nors Izraelio lyderis nėra pareiškęs ketinimų dalyvauti.
G. Nausėda: Holokaustas parodė kraštutinę blogio ribą
Minint Tarptautinę holokausto aukų dieną, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šis įvykis parodė kraštutinę blogio ribą.
„Holokaustas parodė kraštutinę blogio ribą, prie kurios niekas neturėtų net priartėti. Niekada daugiau“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.
„Mes negalime pakeisti to, kas įvyko. Ką galime padaryti, tai savo veiksmais įprasminti aukų atminimą. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką vadovaukimės teisingumu ir siekime jo“, – akcentavo jis.
Premjeras: išplėšta dalis Lietuvos
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad ši tragedija išplėšė ir dalį Lietuvos.
„Kartu su aukomis buvo išplėšta ir milžiniška dalis Europos, taip pat ir Lietuvos, per amžius kurtos savasties. Su šia netektimi praradę ištisą kultūrinį pasaulį ir gyvąją atmintį, šiandien iš naujo atrandame Lietuvos istorijos puslapius, kuriuos savo pasiekimais ir įnašu į Lietuvos valstybingumą, kultūrą, mokslą, ekonomiką tankiai pildė Lietuvos žydai“, – pranešime cituojamas ministras pirmininkas.
Pasak socialdemokrato, dėl Holokausto nutrūko ir kitokios, savo įvairove ir potencialu stipresnės, valstybės ateities gija.
„Netekome daugybės ryškių protų ir talentų, valstybei ištikimų bendrapiliečių, bendruomenes turtinančių kaimynų, – sakė G. Paluckas. – Kad ir kiek metų praeitų, Holokausto tragedija išliks per didelė ir per skaudi, kad taptų tolima. Tardami „Niekada daugiau“, turime pareigą likti budrūs ir neleisti įsišaknyti bet kokiai neapykantai tautiniu, etniniu, rasiniu ar religiniu pagrindu.“
Kovoti su antisemitizmu, ksenofobija Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ įsipareigojo sudarydamos valdančiąją koaliciją.
Šį sprendimą politinės jėgos priėmė sulaukusios kritikos dėl „aušriečių“ įtraukimo į valdančiąją daugumą, kadangi politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl antisemitizmo ir Holokausto neigimo. Vyriausybėje minėta politinė jėga turi tris deleguotus ministrus.
„Mane dar vis sukrečia“
Vilniuje į Holokausto aukų atminimo eiseną susirinko apie šimtas žmonių, jie ragino nepamiršti praeityje įvykusios tragedijos, jog ši daugiau niekada nepasikartotų.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Anot Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus Simono Strelcovo, apie sausio 27-osios reikšmę žino ar prisimena ne visi, tad svarbu rodyti gerą pavyzdį.
„Reikalingas geras pavyzdys parodyti, kad tai yra prasminga. Tol, kol mes atsiminsime tai (Holokaustą – BNS), tol ta atmintis bus gyva tų žmonių, kurie žuvo ir kurie priešinosi“, – žurnalistams sakė S. Strelcovas.
„Tai, ką mes kuriame, ką muziejus kuria, šitą naują tradiciją, sprendžiant iš to, kad žmonių daugėja kiekvienais metais, man tai atrodo prasminga. (...) Ateina jau jaunų žmonių, moksleivių, reiškia, tai jiems yra svarbu. Užsienio atstovybės, praeiviai prisijungia, tai aš manau yra svarbu“, – teigė jis.
Eisenos dalyviai, nešini plakatais su užrašais „Mes prisimename“ (ang. „We remember“) keliavo nuo Samuelio Bako muziejaus iki buvusio Vilniaus Didžiojo geto teritorijos.
