D. Trumpui prisireikė Grenlandijos – kodėl?

Jeenah Moon („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Donaldas Trumpas, išrinktasis JAV prezidentas, nuo pat pradžių garsėja aštriais pasisakymais, tačiau dabar jo susidomėjimas svetimomis žemėmis pradeda kelti nerimą dėl imperializmo. Europos Sąjunga, kurios narei Danijai priklausančią Grenlandiją D. Trumpas pasišovė pirkti, jau sureagavo reikalaudama gerbti narių teritorinį vientisumą.

D. Trumpas kalba apie JAV ekonominės įtakos stiprinimą – jau buvo užsiminta apie Panamos kanalo perėmimą net pasitelkiant karinę jėgą, Kanados žlugdymą dideliais muitais ir Grenlandijos pirkimą. Bet kam D. Trumpui Grenlandija?

Grenlandija yra didžiausia sala ir rečiausiai apgyvendinta pasaulio teritorija. Joje gyvena apie 56.000 žmonių, daugiausia čiabuviai inuitai. Apie 80% teritorijos dengia ledas, todėl dauguma žmonių gyvena pietvakarinėje pakrantėje aplink sostinę Nuuką. Tai autonominė Danijos teritorija, joje taip pat yra Danijos ir JAV karinės bazės, skelbia BBC. Ekonomika daugiausia grindžiama žvejyba. Didelės Danijos vyriausybės subsidijos sudaro apie penktadalį BVP.

Pastaraisiais metais padidėjo susidomėjimas Grenlandijos gamtos ištekliais, įskaitant retųjų žemių mineralų, urano ir geležies kasybą. Šie ištekliai gali tapti prieinamesni, nes dėl visuotinio atšilimo dalis Grenlandiją dengiančio ledo ištirps.

Geografiškai Grenlandija yra Šiaurės Amerikoje, tačiau jau maždaug 300 metų ją kontroliuoja Danija, esanti už beveik 3.000 km. Iki XX a. vidurio sala buvo valdoma kaip kolonija. Didžiąją šio laikotarpio dalį ji buvo izoliuota ir skurdi.

1953 m. sala tapo Danijos Karalystės dalimi, o Grenlandijos gyventojai – Danijos piliečiais. 1979 m. referendume dėl savivaldos Grenlandijai buvo suteikta teisė kontroliuoti daugumą politikos sričių, o Danija ir toliau kontroliavo užsienio reikalus ir gynybą.

JAV jau seniai turi saugumo interesų Grenlandijoje. Po to, kai Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija okupavo žemyninę Danijos dalį, JAV įsiveržė į Grenlandiją ir visoje teritorijoje įkūrė karines ir radijo stotis. Po karo Grenlandijoje liko JAV pajėgos. Pitufiko kosminę bazę, anksčiau vadintą Tulės orbaze, nuo to laiko valdo JAV, skelbia BBC.

1951 m. gynybos susitarimu su Danija JAV buvo suteiktas svarbus vaidmuo teritorijos gynyboje, įskaitant teisę statyti ir išlaikyti karines bazes.

„Jei Rusija pasiųstų raketas į JAV, trumpiausias branduolinių ginklų kelias eitų per Šiaurės ašigalį ir Grenlandiją. Štai kodėl Pitufiko kosminė bazė yra nepaprastai svarbi ginant JAV“, – sakė Danijos karališkojo gynybos koledžo docentas Markas Jakobsenas.

Kinija ir Rusija pastaraisiais metais pradėjo didinti savo karinius pajėgumus Arkties regione, teigiama Arkties instituto dokumente. Dokumente JAV raginamos toliau plėtoti savo buvimą Arktyje, kad galėtų pasipriešinti savo varžovams.

Trečiadienį Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas pareiškė, kad Danija yra atvira diskusijoms su JAV, ir pridūrė, kad Vašingtonas turi „teisėtų“ interesų regione.

„Matome Rusiją, kuri ginkluojasi. Matome Kiniją, kuri taip pat pradeda tuo domėtis“, – sakė L. L. Rasmussenas.

M. Jacobsenas pridūrė, kad D. Trumpą taip pat tikriausiai domina kasybos potencialas didžiulėje Grenlandijos teritorijoje.

D. Trumpas yra teigęs, kad Grenlandijos kontrolė yra labai svarbi JAV nacionaliniam ir ekonominiam saugumui. Nors išrinktojo prezidento retorika gali pasirodyti neįprasta, daugiau nei šimtmetį vienas po kito JAV prezidentai bandė įgyti Grenlandijos kontrolę.

Tačiau patys Grenlandijos piliečiai pasipiktinę, kad su jais elgiamasi kaip su preke, ir daro žingsnius, kurie galėtų atvesti salą į nepriklausomybę.