Premjeras: Ukrainos bus prašoma padėti kontroliuoti dvejopos paskirties prekių eksportą
„Raštu kreipsimės į atsakingas Ukrainos saugumo institucijas, kad tuo atveju, jei būtų užtiktas vienoks ar kitoks lietuvių gamintas komponentas fronte, tą informaciją mums pateiktų ir būtų galima priimti tikrus sprendimus dėl tikro eksporto draudimo“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu sakė G. Paluckas.
Pasak premjero, buvusio Ministrų kabineto gruodį priimtas sprendimas yra nelogiškas ir neracionalus, nestiprina tarptautinių sankcijų Rusijai kontrolės.
„Nei jis kažką uždraudžia, nei kažką leidžia. Tiesiog kalbama apie vežimo arba transportavimo būdo draudimą, kad negalima to daryti lėktuvu, bet galima sunkvežimiu“, – sakė G. Paluckas.
„Kalbame apie šitų kvailysčių ištaisymą ir atsakomybės perkėlimą eksportuotojui“, – pridūrė jis.
Kaip jau rašyta, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skubiai sušvelninti ribojimus, kuriems pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.
Ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog buvo sutarta eksporto ribojimą pakoreguoti – anot jo, tai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų.
Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. Eur pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.
Ministerija BNS anksčiau teigė, kad nuo sausio 1 dienos eksporto ribojimai taikomi visoms trečiosioms šalims, išskyrus JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją.
Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.
V. Janulevičius: prekių kelią galėtų tikrinti ir Lietuvos atstovybės
Kaip rašyta anksčiau pirmadienį, aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas Arvydas Paukštys sako, kad sankcijos Rusijai turi būti vieningos visoje Europos Sąjungoje.
„Kodėl negalime taikyti vienodų sankcijų, kaip visa Europos Sąjunga (...)? Sankcijos reikalingos, bet tada vieningai. Kodėl koks čekas ar lenkas gali skraidinti tas prekes, o mes negalime? Norėčiau, kad mes vieningai veiktume ES, jeigu yra priimta“, – pirmadienį Žinių radijui sakė A. Paukštys.
A. Paukštys teigė nesuprantantis, kodėl ribojimai taikomi būtent vienos rūšies transportui ir tik į kai kurias valstybes, pavyzdžiui, Singapūrą arba Lotynų Amerikos šalis.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo stiprinti dvigubos paskirties prekių patikrą per Lietuvos atstovybes.
Jo teigimu, šalies diplomatinis korpusas galėtų tikrinti įmonių sąžiningumo deklaracijas – jų patikinimą, jog produkcija į trečiąsias šalis gabenama neapeinant sankcijų Rusijai.
„Turime daug atstovų prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, turime atstovybes, ambasadas, galime nueiti ir patikrinti visada toje šalyje. Arba paprašyti kolegų, jei neturime ambasados arba komercijos atašė, ar tikrai turi tas prekes ir kur jos panaudojamos“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Janulevičius.
Konfederacijos prezidentas tikino, jog diplomatinis Lietuvos korpusas – ambasados, prekybos atstovybės, pavyzdžiui, patikrinusios prekių serijų numerius žinotų, per kurias šalis Lietuvos įmonės mėgina apeiti sankcijas Rusijai.
„Jei norime ir eksportuoti, ir surinkti mokesčius, ir turėti užimtumą Lietuvoje, galbūt ir atsiras galimybės skirti kažkiek laiko ne naujų eksporto sričių paieškoms, (...) bet patikrai. Nereikia kasdien kažką tikrinti, bet jei matomi srautai, paimti partiją, pavyzdžiui, gaminių serijinius numerius, sutikrinti ir, jei matysime, kad yra apeidinėjama, tada žinosime, kad ši kryptis turi būti uždaryta“, – aiškino LPK vadovas.
Anot V. Janulevičiaus, panaši praktika veikia JAV – pasak jo, šioje šalyje labiau pasitikima verslu ir jo sąžiningumo deklaracijomis, tikrinama, ar prekės panaudotos pagal deklaruotą paskirtį.
„Pasirašai, kad gali nueiti, patikrinti ir pasižiūrėti, ar buvo tos prekės iš tikrųjų nusiųstos tai įmonei ir ar ji panaudojo jas čia. (...) Pats (verslas – BNS) pasirašo“, – teigė jis.
