Ministrės ir premjerė abejoja siūlymu steigti Regionų ministeriją, siūlo kitą sprendimą
Atnaujinta I. Šimonytės ir A. Bilotaitės įžvalgomis dėl naujos ministerijos.
„Regionų ministeriją rezervuotai vertinu, kad tai netaptų biurokratijos plėtimu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, dėmesio regionų reikalams iš tiesų reikėtų daugiau, tačiau tam nebūtina kurti naujos ministerijos.
„Suprantama idėja, kad regionai ekonomiškai augtų, tačiau ekonomikos augimas regionuose priklauso nuo investicijų, darbo vietų ir valstybės pastangų. Dėl to sakyčiau, kad regionų kuravimą būtų galima prijungti prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes tai pirmiausia, darbo vietų kūrimas“, – sakė A. Armonaitė. – Bus žmonių regionuose, jeigu ten bus darbo vietų. Sutikite, kad ne išasfaltuoti keliai pritraukia žmones – galimybės pritraukia žmones“.
Šiuo metu regionų klausimus kuruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pasak A. Armonaitės, ir esant dabartinei Vyriausybės architektūrai galima daug dėmesio skirti regionams. Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigė, jog per šią kadenciją regionuose pastatyta arba pradėta statyti 17 gamyklų.
Kita vertus, A. Armonaitė neatmetė ministerijų funkcijų peržiūros.
„Galbūt galime kalbėti apie platesnę Vyriausybės reformą. Pavyzdžiui, už skaitmeną yra daug atsakingų institucijų, taip pat ir Vidaus reikalų ministerija. Jeigu mes dalį tų funkcijų iš jų išimtume, galbūt jiems liktų daugiau laiko regionams“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen: ar planuojama kažkurios ministerijos atsisakyti?
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pavadino šį pasiūlymą parodomuoju.
„Mes pamename, matyt, kaip baigėsi praeitas kartas, kuomet buvo bandoma tai daryti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė, omenyje turėdama nesėkmingą bandymą į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją.
„Aš manau, kad kalbant apie savivaldos, regioninę politiką, tie tokie labiau parodomieji sprendimai, kaip, pavyzdžiui, siūlymas steigti ministeriją ar iškelti vieną ministeriją, apie juos bus daug diskutuojama, greičiausiai jie nebus įgyvendinti, o efekto nebus“, – pabrėžė ji.
Pasak parlamento vadovės, vykdyti regioninę politiką bei stiprinti savivaldą galima ir nesteigiant atskiros ministerijos, o naudojanti įrankius, kurie jau egzistuoja.
„Siūlymas nustebino. Būtų gerai sužinoti, ar planuojama kažkurios ministerijos atsisakyti, nes naujos ministerijos įsteigimas, jis, suprantama, reikalauja ir papildomų resursų, ir turi būti tikrai prasmingas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė: galbūt reikėtų Viešojo valdymo ministerijos
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad reikėtų žiūrėti plačiau ir galvoti apie Viešojo valdymo ministerijos kūrimą.
„Sakyčiau, kad ne tiek Regionų ministerija, bet galbūt Viešojo valdymo ministerija (galėtų būti steigiama – VŽ), nes turbūt tokia ministerija galėtų apimti politinę atsakomybę ne tik už savivaldybių reikalus ar regionų reikalus, bet taip pat už viešąjį valdymą, valstybės tarnybą ir panašius klausimus“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė.
Šiuo metu regionų klausimus kuruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Manau, kad tikrai gali būti svarstoma ir galima rasti kokią nors formą, atsakomybių portfelį, kuris galėtų būti sutelktas vienoje institucijoje, nuimant dalį užduočių nuo VRM, kuri tikrai turi dabar turbūt vieną iš sunkiausių ir plačiausio spektro atsakomybių“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Ji priminė, kad Lietuvoje jau veikė panaši ministerija – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų. Ji įkurta 1996 metais ir panaikinta nuo 2001-ųjų.
„Ji buvo panaikinta, ir aš nemanau, kad tai buvo labai išmintingas sprendimas. Dabar ją būtų galima atkurti, atsiradus galbūt ir kitoms atsakomybėms“, – sakė I. Šimonytė.
A. Bilotaitė: tai labai siauras požiūris
Agnės Bilotaitės, vidaus reikalų ministrės, teigimu, steigti tik Regionų ministeriją būtų neracionalu valstybės resursų požiūriu.
„Žiūrint į perspektyvą, tai, ką siūlo prezidentas, sakyčiau, labai siauras požiūris, jeigu galvotume tik apie atskirą Regionų ministeriją, atsakingą už regionų politiką. Yra ir kitos sritys, susijusios su viešuoju valdymu, tai yra ir valstybės tarnyba, ir viešasis administravimas, ir atsakomybė už savivaldą ir regionus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.
„Žiūrint valstybiškai, galvojant apie efektyvų valstybės resursų naudojimą, efektyvų biurokratijos aparato modelį, matyt, reikėtų svarstyti apie ministeriją, kuri atsakinga būtų už viešąjį valdymą plačiąja prasme, ir tos ministerijos viena iš atsakomybių galėtų būti būtent regionų politika“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ji pripažino, kad dabar VRM ne visuomet užtenka dėmesio regionų politikai, nes prioritetas teikiamas skubių ekstremalių situacijų sprendimui.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
„Įvairiausių situacijų kasdien nutinka, kurios nėra planuotos, ir į jas būtina nedelsiant reaguoti, akivaizdu, kad dėmesio tada tenka daugiau šitoms sritims“, – teigė ministrė.
Kita vertus, ji sakė, kad regionų reikalai apima daug sričių, kurias kuruoja kitos ministerijos, pavyzdžiui, švietimas, sveikatos apsauga, susisiekimas, todėl būtų naudinga turėti instituciją, kuri koordinuotų visus klausimus.
Šalies vadovas trečiadienį Regionų forumo metu pasiūlė steigti ministeriją, kuri rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų. Jis taip pat teigė nematantis pagrindo visas valstybės įstaigas ir toliau koncentruoti Vilniuje.
