Nutarta, kur bus kuriami du nauji poligonai
Papildyta skyreliu: Lengvieji manevriniai poligonai.
„VGT nariai pritarė dviejų poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė Kęstutis Budrys, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
VGT taip pat aptarė paramą Ukrainai, sprendė kitus saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimus.
Lietuva yra įsipareigojusi Lietuvai kasmet skirti ne mažesnę nei 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės paramą.
„VGT nariai pritarė, kad artimiausių trejų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama kariniam ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė, nei 0,25% nuo BVP arba kas sudarytų šiandien dienos skaičiais skaičiuojant – 190 mln. Eur per metus“, – po VGT posėdžio teigė K. Budrys.
„Visa karinė parama, kuri būtų skiriama iš šitos numatytos sumos, ji būtų ir letalinė ir neletalinė, ir tiesioginė, ką mes tiesiai perduodame Ukrainos pusei, ir netiesioginė, per mūsų dalyvavimą įvairiuose fonduose ar pajėgumų plėtros koalicijose“, – kalbėjo jis.
Pasak K. Budrio, prieš metus taryba pritarė krašto apsaugos ministro pateiktam trejų metų paramos Ukrainai planui, kur buvo numatyta, kad per artimiausius trejus metus Ukrainai bus skiriama 200 mln. Eur vertės karinės paramos.
„Matome, kad situacija yra pasikeitusi. Lietuvos tiek ambicijos, tiek galimybės, tiek Ukrainos poreikiai yra išaugę ir mūsų parama jau viršijo tuos numatytus skaičius“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Lengvieji manevriniai poligonai
Tuo metu naujų vietų poligonams Lietuvos pareigūnai žvalgosi šaliai priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų ir plečiantis pačios šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Taryba taip pat rekomendavo šiems dviem objektams suteikti valstybinės reikšmės statusą, juos steigiant panaudoti teisinį reguliavimą, leidžiantį darbus atlikti sparčiau, koks jau taikytas kuriant Rūdninkų poligoną Šalčininkų rajone.
Lauryno Kasčiūno, krašto apsaugos ministro, teigimu, bus steigiami du lengvieji manevriniai poligonai.
„Žinote, kad mūsų poreikis treniravimosi erdvių yra didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms, čia pirmiausia Žemaitijos brigadai būtų didžiulis palengvinimas“, – tvirtino jis.
Anot ministro, naujieji poligonai galėtų talpinti nuo kuopos iki bataliono karinius vienetus.
Ieškant vietos, L. Kasčiūno teigimu, orientuotasi į teritorijas, kur dominuoja valstybinė žemė, yra mažai privačių sodybų.
„Išankstinės konsultacijos vyko, pristatėme šitas teritorijas ir savivaldybių vadovams, ačiū jiems už geranorišką požiūrį. Aišku, dar gali būti įvairių diskusijų su medžiotojais dėl jų plotų, bet manome, kad tikrai nacionalinis interesas turėti Lietuvoje naujų poligonų yra ypač svarbus“, – sakė ministras.
Ministerijos duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 ha ploto, Šilalės – 2677 ha.
„Penkios sodybos per abu poligonus, o jeigu sodybų savininkai nesutiktų ir norėtų likti, mes galime tas sodybas iškirpti ir palikti, kadangi tai nebus šaudymo poligonai, tai bus lengvieji poligonai, tai lengvai suderinama, kaip ir nebus uždrausta lankyti poligonuose žmonėms. Tik medžioklė bus uždrausta“, – aiškino ministras.
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, šie poligonai neturės visiško karinės teritorijos statuso – juose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas, nevažinės sunkioji karinė technika.
Jis akcentavo, kad dėl steigiamų poligonų vietos gyventojų gyvenimo kokybė nenukentės, atvirkščiai, žadama pagerinti vietos kelių infrastruktūrą, sukurti daugiau darbo vietų.
„Tikrai stengsimės globoti tas poligonines savivaldybes, kurios prisiima tam tikrą infrastruktūrinę naštą ir su jais kartu dirbame, kad ir žmonės būtų patenkinti, ir būtų atliepta kariniams poreikiams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi specialius įstatymų projektus dėl poligonų steigimo, jie artimiausiu metu turėtų pasiekti Vyriausybę, o pratęstoje pavasario sesijoje – ir Seimą.
Ministras tikisi, kad įstatymai bus priimti rudens sesijoje ir rudenį bus pradėti poligonų kūrimo darbai.
Būtina plėsti infrastruktūrą
Naujų vietų poligonams Lietuvos pareigūnai žvalgosi šaliai priimant vis daugiau sąjungininkų pajėgų ir plečiantis pačios šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Lietuva kuria nacionalinę diviziją, siekia, kad pilną operacinį pajėgumą ji pasiektų 2030 m.
VERSLO TRIBŪNA
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Kam teko įgyvendinti bet kokių statybų projektą žino: nuo idėjos iki iškilmingo objekto atidarymo tenka įveikti daugybę iššūkių. Atsakymas, kaip šį kelią įveikti racionaliai, – generalinė ranga, kai statybai pasamdyta bendrovė įsipareigoja įgyvendinti visą projektą: nuo idėjos sukonkretinimo, projektavimo iki visų statybos darbų atlikimo ir raktų įteikimo. Kuo generalinė statybų ranga naudinga užsakovui, atskleidžia Almantas Čebanauskas, nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „EIKA Group“ bendrovės „EIKA Construction“ direktorius.
Ilgametę patirtį sukaupusi statybų bendrovė UAB „Saulės projektas“ keičia pavadinimą – nuo šiol įmonė veiks vardu „Statio“. Tai – ne tik estetinė, bet ir strateginė transformacija: įmonė išgrynina savo veiklą ir koncentruojasi išskirtinai į statybos rangos darbus, atsisakydama nekilnojamojo turto vystymo funkcijos.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukraina, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.
Berlynas tą planuoja padaryti iki 2027 m., didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone.
Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.
Lietuvoje taip pat yra rotuojamas JAV karių batalionas.
Lietuva taip pat ketina palaipsniui pasiruošti visuotiniam šaukimui – birželį Seimas priėmė karo prievolės reformą, kuri padidino šauktinių skaičių.
