Pakelti vėlavo lygiai metus. O pakelta palūkanų norma yra labai naudinga bankams, kol neįvaroma recesija

4 proc. yra normali palūkanų norma. Gal priedas prie normos iš bankų pusės yravper didelis? Juk anksčiau buvo 4 proc. ir viskas norma.

Kas yra normali palūkanų norma priklauso nuo aplinkybių. Kažkada ir 15% palūkanų norma Lietuvoje buvo normali. Dabar nebėra. Realiai kokiu procentiniu punktu per vėlai sustojo. Jei dariškart stabdę visus obligacijų pirkimus, būtų buvę per akis stabilizuoti situacijai. O dabar įsispraudę į kampą, nes iškart mažinsi, sukelsi rinkos lūkesčius, kad sparčiai kris. Jei taip nutiks, šoktels infliacija. Tai privalai užlaikyti. Bet taip aukštai užlaikant, stos ekonomika, ypač ES senbuvėse.

Komerciniai bankai nenustato Euribor'o, ir dabar, kai staigiai augo, uždirbo daugiau, o kai kris, bet indėliai bus užfiksuotomis palūkanomis - praras. Bet tada tau bus neįdomu, kad indėlių palūkanos didesnės nei būsto paskolos įmoka :)

Iš indėlių fiksuotomis palūkanomis ir dabar [papildomai] neuždirbo, uždirbo iš tų, kur su kintamomi palūkanomis. Kai Euribor'as kris, tai iš tų su fiksuotomis palūkanomis gaus, kiek užfiksuota ir kiek suplanuota: praras nebent potencialų išlošį (kurį būtų gavę, jei nebūtų buvusios fiksuotos; ir Euribor'ui augant tą "potencialą" prarado). Galų gale, tos paskolos su fiksuotomis palūkanomis, jei neklystu, sudaro palyginus menką paskolų dalį...

Indėliai su kintamomis palūkanomis? Kuriam banke tokie yra? Ar jūs indėlius su paskolomis maišote?

Būtent,kad Euriboro nenustato, bet savo maržas pasididinti tai suskubo.

Bankų maržos nedidėjo (paskutinį kartą kai žiūrėjau, tai mažėjo). Keitėsi Euribor'as. Euribor'o komerciniai bankai nenustato. Ką aš tau bandau paaiškinti, toks spartus Euribor'o kėlimas nėra normalu, todėl nenormalioje situacijoje, esant pinigų pertekliui bankuose, susidarė didesnės maržos. Kadangi įprastai tarpbankinės palūkanos krenta greičiau nei kilo, esant tokiai situacijai, bankas turės jau prisirinkęs terminuotų indėlių, už kuriuos mokės po 4% palūkanas, o už paskolas gaus 2%. Tada pelnai trauksis dar sparčiau, nei išaugo, galbūt net peraugant į nuostolius, jei terminuotų indėlių dalis bus pakankamai reikšminga. Kas tada nuostolius dengs? Irgi iš biudžeto?

siūlyčiau pasiskaityti, kaip nustatomas euriboras.... ogi jį nustato (sic!) komerciniai bankai, turintys leidimą teikti siūlymus euriborui

Tikrai, ačiū už pataisą :). Turėjau omenyje paskolas... Tačiau ir indėlių fiksuotų palūkanų požiūriu vargu ar, Euribor'ui krentant, bankai ką nors praras - išskyrus, nebent, potencialiai aukštesnį pelną. Dabar nustatę už naujai padedamus indėlius aukštesnes palūkanas, jie ir paskolas išduoda aukštesnėmis palūkanomis. Būsto paskolų atveju bankų pelną lemia marža, o ne Euriboras kaip toks. Aišku, tą gaunamą iš maržos pelną neigiamai paveiks "per didelės" dabar padedamų ilgalaikių indėlių palūkanos, tačiau kita vertus, iš anksčiau padėtų ilgalaikių indėlių jie jau dabar uždirba daugiau, negu tikėjosi (nes jiems nustatytos palūkanos buvoo žymiai mažesnės, nei dabartinis Euribor'as). Žodžiu, "qui pro quo", nepamirškime, kad bankai turi finansų matematikų, kurie sugeba pakankamai neblogai įvertinti tas rizikas.

Būsto paskolų atveju bankų pelną lemia marža, o ne Euriboras kaip toks ---------------------------------------------------------------------------------------- Butent Euriboras, nes ilgalaikiu paskolu imokos priristos prie EURIBOR. Dideja euribor - dideja palukanu pajamos ir tai automatiskai nereiskia, kad proporcingai dideja palukanu sanaudos bankui.

P.S. kadangi pas mus sutartys su kintamom palukanom, tai seniau, kai ECB palukanu norma buvo 0%, didziaja dali LT bankai pelna generuodavo is banko mokesciu, kurie, ziurint PNA struktura sudarydavo vos ne puse pajamu. Nors ROE rodiklis LT banku vistiek buvo aukstesni, uz vakaru banku. Gi dabar, kai keiciasi ekonominis ciklas ir palukanu norma auga (atitinkamai auga imokos pagal sutarti paskoliniam), tiek pat auga ir banku palukanui pajamos. KARTAIS ! Kai tuo tarpu vakaru bankai turi auganciu palukanu sanaudas (kai skolinasi papildopmai) prisiimti i savo PNA sanaudu eilutes (jei imokos fix'ai).

Esant aukštoms palūkanoms iš to keisto mokesčio surenkamų pajamų sparčiai mažės, nes indėlių palūkanos pasivys. Aukštos palūkanos stabdys investicijas ir ne pliusas, o minusas greitai bus.