Briuselis parėmė tolesnius žingsnius siekiant Ukrainos narystės ES, kritikuoja Sakartvelą
Briuselis, antradienį pristatęs metinę norinčiųjų įstoti į Bendriją apžvalgą, ES plėtrą laiko geostrateginiu prioritetu Kremliaus agresijos ir didėjančios konkurencijos su Kinija akivaizdoje.
Rusijos invazija į Ukrainą įkvėpė naujos gyvybės apstojusioms pastangoms priimti daugiau šalių į 27 valstybes nares turinčią ES.
Šiuo metu dešimt šalių siekia prisijungti prie Bendrijos, nors kai kurios, pavyzdžiui, Turkija, iš esmės yra sustabdžiusios savo pažangą.
Arčiausiai įstojimo į ES yra Balkanų šalių duetas – Juodkalnija ir Albanija, o Ukraina ir Moldova, pateikusios paraiškas 2022 metais, yra padariusios didelę pažangą link to.
„Atsižvelgiant į kai kurių šalių kandidačių tempą, sėkminga plėtra yra reali galimybė per artimiausius metus“, – už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos sakė įstatymų leidėjams.
„Ateinantys metai bus tiesos momentas visoms šalims kandidatėms“, – teigė ji.
Briuselis sako, kad nori, jog Ukraina ir Moldova šiemet gautų pritarimą oficialioms deryboms, tačiau Rusijai palankus Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas vilkina Kyjivo kandidatūros svarstymą.
„Rusijos agresyvaus karo sukeltų iššūkių akivaizdoje Ukraina pademonstravo savo įsipareigojimą eiti ES keliu ir pasistūmėjo į priekį vykdydama svarbiausias reformas“, – teigė M. Kos.
„Bus labai svarbu išlaikyti šį postūmį ir užkirsti kelią bet kokiam atsilikimui, ypač kovos su korupcija srityje“, – sakė ji.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną nustoti vetuoti Kyjivo siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Kariaujame už savo išlikimą ir labai norėtume, kad Vengrijos ministras pirmininkas mus palaikytų, bent jau neblokuotų“, – transliuotojo „Euronews“ surengtame renginyje sakė V. Zelenskis.
Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios reformos, o šalis gali stabdyti politinės kliūtys.
Juodkalnija teigia norinti užbaigti derybas iki 2026 metų pabaigos, Albanija siekia jas užbaigti 2027-aisiais, o Ukraina ir Moldova – 2028 metais.
Net ir šaliai kandidatei įveikus visas derybų kliūtis, prisijungimui prie ES vis tiek reikia vieningos dabartinių Bendrijos valstybių narių paramos.
Sakartvelas – „tik nominali šalis kandidatė“
Nors metinėje apžvalgoje buvo teigiamų atsiliepimų apie kai kurias šalis, Kaukazo valstybės Sakartvelo situacija pristatyta kaip niūri, šalies vyriausybei dorojantis su oponentais ir pasukus Maskvos link.
ES jau de facto sustabdė šalies paraišką, nors gyventojai plačiai remia siekį įstoti į Bendriją.
„Padėtis Sakartvele smarkiai pablogėjo, demokratija smarkiai atsitraukė, – sakė M. Kos. – Komisija laiko Sakartvelą tik nominalia šalimi kandidate.“
Tuo metu Serbijoje, anot jos, reformų tempas „yra ženkliai sulėtėjęs“, nors šalies pareigūnai tvirtina, kad Belgradas ir toliau ketina prisijungti prie ES.
Nors ES planuoja artimiausiais metais priimti daugiau narių, ji taip pat stengiasi tęsti reformas, kad užtikrintų Bendrijos funkcionavimą.
M. Kos teigė, kad Briuselis sieks, jog bet kokiose būsimose stojimo sutartyse, pasirašytose su naujomis šalimis, būtų numatytos „griežtesnės apsaugos priemonės“, kad būtų užtikrinta, jog tapusios narėmis jos nenutoltų nuo demokratinių vertybių.
ES gavo skaudžią pamoką, kai tokios šalys, kaip Vengrija, ėmė stabdyti Bendrijos darbą, kartu atsitraukdamos nuo teisinės valstybės principų.
Briuselis taip pat svarsto, ar turėtų naujosioms narėms kelerius metus po įstojimo nesuteikti veto teisės priimant sprendimus tokiose srityse kaip užsienio politika.
