VRK vadovė neatmeta galimybės trauktis dėl nesklandumų per savivaldos rinkimus
Papildyta G. Landsbergio komentaru
„Aš neatmetu galimybės svarstyti atsistatydinimo klausimą“, – trečiadienį po susitikimo su opozicine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija žurnalistams sakė J. Petkevičienė.
Klausiama, kada ji priims sprendimą, VRK vadovė atsakė kol kas nežinanti.
„Aš manau, kad tiek jūsų aplinkui esat, patys galit atsakyti į šį klausimą“, – paprašyta įvardinti, dėl kokių priežasčių svarstytų atsistatydinimo klausimą, atsakė J. Petkevičienė.
Taip pat ji sakė, kad savivaldos rinkimai vyko sklandžiai, išskyrus Anykščių ir Visagino atvejus, kur kandidatai į merus Kęstutis Tubis ir Dalia Štraupaitė iš rinkimų buvo pašalinti po pirmojo turo, bet į antrąjį po teismų sprendimų grąžinti.
„Aš manau, kad labai puikiai susitvarkyta su rinkimų organizavimu, dėl to, kad pats rinkimų procesas, išskyrus šiuos du momentus, vyko pakankamai sklandžiai“, – kalbėjo J. Petkevičienė.
„Sistema atlaikė, viskas veikė puikiai, skundų daug, bet nebuvo kažkokių papirkimo faktų, grubių pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti rinkimų rezultatais. Dėl K. Tubio ir D. Štraupaitės tokia situacija VRK praktikoje buvo pirmą kartą“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Aušrinė Norkienė, LVŽS frakcijos seniūnė, teigė, kad sprendimą dėl likimo pareigose turi priimti pati VRK vadovė, nors patvirtino, jog pasigenda J. Petkevičienės tvirtesnės pozicijos.
„Aš suprantu, kad pirmininkė bando gyventi viena tarp komisijos narių ir neprisiima atsakomybės už visą VRK veiklą. Aš suprantu, kad komisijos nariai lygiateisiai, bet tam ir esi pirmininkė, kad organizuotum, koordinuotum VRK veiklą ir turėtų jaustis, kad yra VRK pirmininkė. To tikrai pasigendame, ji dvejoja, ji kaip pirmininkė turėtų turėti tvirtesnę nuomonę, tvirtesnį požiūrį ir tai išsakyti, nes tai labai jaučia kiti komisijos nariai“, – kalbėjo A. Norkienė.
LVŽS frakcijos posėdyje dalyvavusi Rita Tamašunienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė, kritikavo VRK dėl rinkimų organizavimo Vilniaus rajone.
LLRA teigia, jog lenkų tautinės mažumos gausiai gyvenamame rajone rinkėjams buvo daromas spaudimas, nes rinkimų apylinkėse budėjo šauliai su uniformomis, R. Tamašunienė rodė iš rinkėjų gautas nuotraukas su šauliais prie balsadėžių.
„Kalbant konkrečiai apie mūsų apygardą Vilniaus rajone, rinkimus, kada buvo pasitelkta sukarinta organizacija, ar rinkimus stebėt, ar vykdyt kažkokias funkcijas, kas nėra normalu. Ir nė vienoj demokratinėj valstybėj, kuri save tokia įsivaizduoja, negali sukarintos organizacijos dalyvauti rinkimuose“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.
Seimo pirmininkė: svarstymai trauktis – per ankstyvi
Svarstymai dėl J. Petkevičienės traukimosi yra per ankstyvi, komisija turi baigti rinkimų ciklą, sako Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė.
„Tai VRK pirmininkės asmeninė pozicija (svarstymai trauktis – BNS), aš manau, kad dabar, kol dar yra skundai, svarstymai dėl galimų kai kurių rinkimų naujo pakartotinio organizavimo, matyt, reikėtų leisti VRK tą rinkiminį ciklą užbaigti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat sakė neabejojanti, kad savivaldos rinkimų nesklandumai bus nagrinėjami Seime ir siekiant ateityje užkirsti kelią panašioms situacijoms gali tekti koreguoti rinkimų kodeksą.
„Net neabejoju, kad Seime bus diskusija ne viena, tiek kabant apie padarytas klaidas, kieno tos klaidos padarytos, tiek kalbant, ar yra poreikis koreguoti rinkimų kodeksą, įstatymus, ateityje išvengiant tokių situacijų“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji teikė pakeitimų nesiejanti su konkrečiais rinkimais, tačiau pabrėžė, kad apsispręsti dėl pataisų reikėtų jau šiemet, nes 2024 m. bus įtempti rinkiminiai metai – vyks prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimai, taip pat planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės.
„Nesu nei nustebusi, nei nenustebusi, natūralu, kad žmonės vertina situaciją, svarsto, bet, kaip sakiau, manau, kad šiandien dar tam nėra metas, kol VRK priima sprendimus dėl rinkimų, kol baigia rinkimų ciklą“, – į klausimą, ar VRK vadovės svarstymai apie atsistatydinimą ją nustebino, atsakė Seimo pirmininkė.
VRK pirmininką skiria Seimas parlamento vadovo teikimu.
G. Landsbergis: su iššūkiais nebuvo susitvarkyta
Gabrielius Landsbergis, valdančiųjų konservatorių lyderis, teigė, jog sprendimą turi priimti pati VRK pirmininkė, tačiau teigė, jog su rinkimų iššūkiais nebuvo susitvarkyta.
„Aš manau, kad pirmininkė pati apsispręs, ką ji turi daryti. Su iššūkiais, manau, nebuvo susitvarkyta“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
Vis dėlto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas sakė, jog išgirsti galima ir J. Petkevičienės argumentus, kad įvyko dideli įstatymų pakeitimai, nulėmę prastesnį pasirengimą rinkimams, o parlamentui tenka atsakomybė įvertinti, ar nėra reikalingi pataisymai.
VERSLO TRIBŪNA
Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo daugiau nei 10 tūkst. ginčų tarp vartotojų ir verslininkų. Bendra jų piniginė vertė viršijo 2,6 mln. eurų. Konfliktų sąraše – nuo nepavykusio internetinio užsakymo iki lūkesčių neatitikusios kelionės. Ekspertai ragina verslą suklusti – vartotojų nepasitenkinimas dažnai tikslingai beda į sritis, kuriose vertėtų pasitempti.
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai tampa teisininkų kasdienybės dalimi, padeda greičiau atlikti pasikartojančias užduotis, analizuoti duomenis bei sutartis. „Infolex“ profesionalai atkreipia dėmesį, kad taikant DI praktiškai, itin svarbu suprasti šio įrankio trūkumus ir laiku pastebėti galimus netikslumus.
Nepriklausomas 2025 m. spalio 21 d. pristatytas tyrimas atskleidžia – Rivile geriausiai vertinama ir dažniausiai naudojama verslo valdymo bei apskaitos sistema Lietuvoje, jos atotrūkis nuo konkurentų ryškus.
Per tris pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos uostas išgyveno įspūdingą transformaciją. Iš sovietmečiu gana paprasto prekybos ir žvejybos uosto jis virto moderniu, automatizuotu ir tarptautinėje logistikos sistemoje svarbų vaidmenį atliekančiu transporto mazgu.
„Bet kuriuo atveju, Seimui tenka atsakomybė – ne tik atsakomybės reikalauti, bet ir žiūrėti, ar nereikia kažko taisyti iš įstatymų pusės“, – sakė jis.
„Reikia iš tikrųjų pergalvoti, ramiai pažiūrėti, kad kitiems rinkimams būtų tikrai pasiruošta“, – pridūrė G. Landsbergis.
Daugiausiai kritikos VRK sulaukė dėl merų rinkimų Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse, kur į antrą turą patekę kandidatai buvo pašalinti iš rinkimų, o vėliau į juos grąžinti, K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, todėl buvo anuliuoti pirmos dienos išankstiniai balsai, šiems rinkėjams sudarant galimybę balsuoti iš naujo.
Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas LVŽS kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.
Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7 d., nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.
Tačiau kovo 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.
Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.
D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.
Tačiau praėjusį pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.
Mero rinkimus Visagine laimėjus dabartiniam savivaldybės vadovui Erlandui Galaguzui, jo konkurentė D. Štraupaitė apskundė rezultatus.
