Metai po Baltarusiją supurčiusių rinkimų – paskutinis Europos diktatorius skelbia šaltąjį karą Vakarams

Sergejaus Supinskio (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Prieš metus paskelbus suklastotų prezidento rinkimų rezultatus dešimtys tūkstančių baltarusių išėjo į gatves, protestuodami prieš neteisėto Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos diktatą. Tačiau per metus spaudžiamas A. Lukašenkos režimas tapo grėsme ne tik patiems baltarusiams, bet ir visai Europai. Ekspertai tikina, kad ES A. Lukašenkos agresiją turi laikyti rimta pamoka ir pasiruošti galimiems iššūkiams ir ateityje.

2020 m. prezidento rinkimuose pagrindiniai A. Lukašenkos konkurentai turėjo būti Siarhėjus Cichanouskis, Valerijus Cepkalo ir Viktoras Babaryka, tačiau nė vienam iš jų nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. S. Cichanouskis ir V. Babaryka buvo suimti, o V. Cepkalo pasitraukė iš šalies. Po politinių oponentų pašalinimo pagrindine A. Lukašenkos konkurente tapo S. Cichanouskio žmona Sviatlana Cichanouskaja. Ji kartu su kolegėmis V. Babarykos štabo vadove Maryja Kalesnikava ir V. Cepkalo žmona Veronika Cepkalo subūrė opozicijos balsus.

Didžiulio masto protestai prieš A. Lukašenkos režimą ir suklastotus rinkimų rezultatus prasidėjo iškart paskelbus rezultatus 2020 m. rugpjūčio 9 d. Minske prasidėjusios demonstracijos vėliau išplito ir į kitus miestus. Valstybinė šalies televizija paskelbė, kad A. Lukašenka surinko 80% balsų, o pagrindinė jo oponentė S. Cichanouskaja 10% balsų. Vietos žmogaus teisių gynėjai teigė, kad rinkimuose buvo šiurkščių pažeidimų. Vakarai ir opozicija yra pripažinę rinkimus neskaidriais.