Naudinga veikla – alternatyva beprasmiam bambėjimui

Per dvi savaites medikų, valdžios ir žiniasklaidos agituojami pramokome gyventi, saviizoliuotis, plauti rankas, dėvėti kaukes, vengti kontaktų. Per dvi savaites pradeda nusistovėti nauji gyvensenos įpročiai bei nauja veikimo sistema, kurios pagrindas nuotolinis darbas, o nuo šiandien – jau ir mokslas.

Vis dėlto, pasimetimo, chaoso, prieštaringų sprendimų, veiksmų ir nurodymų mūsų gyvenime dabar labai daug.

Vargu ar gali būti kitaip. Pasimetimo ir prieštaringų sprendimų daug ne vien Lietuvoje ar labiausiai šiuo metu kenčiančiose Pietų Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje. Ne vien Lietuvos merai sulaukia prieštaringų nurodymų dėl karantino priemonių taikymo, ne vien Lietuvos medikai gauna skirtingų nurodymų dėl vienkartinių apsaugos priemonių naudojimo, o tiksliau – panaudotų pasaugojimo „kitam kartui“. Niujorko medikai taip pat protestuoja prieš nurodymą vienkartines kaukes dėvėti pakartotinai.

Lietuvoje nesusipratimų simboliu laikytinas premjero Sauliaus Skvernelio nurodymas atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą už aptiktas saugomas vienkartines medikų apsaugos priemones ir ministro Aurelijaus Verygos reakcija, kad ligoninių vadovus atleidinėjant beliks „sėdėti namie, melstis ir laukti pasaulio pabaigos“.

Pasaulio pabaigos nebus, bet tai, kad Lietuvoje priverstiniame karantine atsidūrė jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų – patvirtina, kad kovos su koronavirusu priešakinėse pozicijose situacija nėra gera. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip vieną iš svarbiausiųjų uždavinių kovojant su pandemija, yra nurodžius: saugokite gydytojus, saugokite medicinos darbuotojus. Kai pradės trūkti ne reagentų ir kaukių, o gydytojų – iš tiesų beliks melstis užsidarius namuose.

Daugiau mėginių, daugiau reagentų, daugiau laboratorijų, daugiau respiratorių, daugiau kaukių, daugiau vienkartinių apsisaugojimų priemonių gydytojams. Tokia turėtų būti naujoji malda, bent jau iki Velykų, kai galbūt taps aiškiau kuriam laikui ir kokiomis sąlygomis teks pratęsti karantiną.

Todėl, geros naujienos šiandien pasiekia iš ten, kur įgyvendinta kovai su koronavirusu pritaikyta gamybos konversija.

„Intersurgical“ ėmėsi respiratorių gamybos ir pagamins jų 1 mln. gydymo įstaigoms. Klaipėdos minkštų baldų fabrikas „Hovden“ apsiėmė per mėnesį pagaminti apie 60.000 daugkartinio naudojimo kaukių ir 20.000 apsauginių chalatų. Plastikinių plėvelių ir kamštelių gamintoja UAB „Retal Baltic“ atsiliepė į Vilniaus Gedimino technikos universiteto „LinkMenų fabriko“ prašymą ir ėmėsi gaminti žaliavą apsauginių skydelių gamybai. Jau šią savaitę laukiama pirmųjų iš 100.000 „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pagamintų koronaviruso nustatymo testų.

Tai tik keli sprendimai, apie kuriuos jau rašė VŽ. Daugybė verslų ir iniciatyvių, pilietiškų verslininkų, žmonių vienijasi ir pagal išgales siūlo savo pagalbą – kažką gamindami, rinkdami lėšas ar fiziškai apsiimdami padėti tiems, kuriems ta pagalba dabar ypač reikalinga. Kaip, pavyzdžiui, virtuvės šefai, apsiėmę savo restoranuose gaminti paprastus patiekalus, kuriuos savanoriai iš koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ apsiima išvežioti tiems, kuriems labiausiai reikia.

Geri darbai yra puiki alternatyva tai mažai naudingai kritikai, net ne kritikai, o neracionaliems pabambėjimams, kurie nukreipti net ne į sprendimus, o labiau primena kažkokias seniau užgautas politines ambicijas. Kritika yra gerai, tačiau dar geriau, kai ji tarnauja geresniam sprendimų priėmimui, užuot skatinusi tik didesnę sumaištį.

Po dviejų karantino savaičių vienareikšmiškai įvertinti Lietuvos valdžios veiksmus dar labai sunku. Faktas, kad klaidų yra, jų buvo padaryta ir padaryta jau pirmosiomis dienomis. Kitas faktas, kad klaidų nedaro tik nedarantys. Šiandien geriau savanoriauti ir padėti, o valdžios veiksmus geriausiai įvertins rudenį vyksiantys rinkimai. Reikia tikėtis, kad jau po pandemijos.