Iššūkis Lietuvai: reikia išmokti pirkti ir parduoti „žaliai“

Žaliųjų viešųjų pirkimų apimtis Lietuvoje kasmet traukiasi. Tačiau Lietuvos perkančiosioms organizacijoms nori nenori teks išmokti pirkti „žaliai“, o įmonėms – pasiūlyti aplinkai draugiškų sprendimų. Antraip šalis nesugebės laikytis žaliojo Europos kurso ir neteks investicijų, kurias ES žada skirti aplinkosauginiams įsipareigojimams vykdyti.

Žaliųjų viešųjų pirkimų vertė ir skaičius Lietuvoje metai iš metų mažėja.
Organizacijos žaliųjų pirkimų vengia, nes stokoja kompetencijos ir bijo įsipainioti į teisminius ginčus.
ES užsibrėžus tapti klimatui neutralia ekonomika Lietuvai teks išmokti prekes, darbus ir paslaugas pirkti atsižvelgiant į aplinkosauginius kriterijus.
Verslas taip pat turi būti pasirengęs siūlyti žaliuosius sprendimus.

2018 m., palyginti su 2017 m., bendra žaliųjų pirkimų vertės dalis sumažėjo nuo 7,6 iki 4,5% bendros pirkimų apimties: 2017 m. ji siekė 286,4 mln. Eur, 2018 m. – 191,4 mln. Eur. Traukėsi ir žaliuosius pirkimus vykdžiusių perkančiųjų organizacijų (PO) skaičius. Produktų, kurių pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, numatyti specialiuose sąrašuose, įsigijimo vertė 2018 m. siekė 158,4 mln. Eur ir jų dalis sumažėjo nuo 19,1% (2017 m.) iki 9,3% visų tokių produktų pirkimų.