Dūmai išsisklaidė – liko valdžios abejingumo padariniai
Gaisras įmonės „Ekologistika“ 2.000 kvadratinių metrų ploto naudotų padangų sandėliuose kilo spalio 16 dieną. Ir tik penktadienį, spalio 25 dienos pavakarę, miesto meras Nerijus Cesiulis pranešė – gaisras užgesintas. Apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.
Kol ugniagesiai dieną naktį kovojo su ugnimi ir vis tebesmilkstančiomis padangomis, atitinkamoms ministerijoms ir laiku reaguoti nespėjusioms / nesugebėjusioms tarnyboms labiau rūpėjo valyti savo mundurus nuo „gaisro dėmių“ nei rūpintis gaisro įkaitais tapusiais alytiškiais ar nuo pervargimo ir dūmų krintančiais ugniagesiais. Štai Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, stojęs ginti Ritos Tamašunienės, vidaus reikalų ministrės, penktadienį visus gėdino už tai, kad kaltinamas žmogus, „kuris dirba ministerijoje du mėnesius“. Gal kultūra rūpintis apsiėmęs politikas mano, kad gaisras galėjo palaukti, kol šviežia ministrė įgis daugiau patirties?
Proto „nušvitimu“ pasižymėjo ir Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, negailėjęs priekaištų alytiškiams. „Ir gyventojai galų gale turi išmokti reaguoti. Jeigu jiems yra sakoma, kad „važiuokite iš namų“, tai ne su respiratoriumi po kiemą reikia vaikščioti, o reikia važiuoti iš namų“, – porino „rūpestingasis“ ministras. Gal manote, kad jis dar ir pasirūpino, kur tiems žmonėms važiuoti ir kur gyventi? Anaiptol, pamokslas tuo ir pasibaigė. Nuo dūmų dūstančius Alytaus gyventojus priglaudė Druskininkų viešbučiai, tačiau juk ir jie ne „guminiai“.
Užtai itin „maloningas“ buvo Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, pareiškęs, kad „savivaldybė ir meras padarė daugiau, nei gali. Manau, pirmiausia buvo padaryta tikrai maksimaliai efektyviai ir tikrai susitelkus. Tiekimo ar nežinojimo niuansai – tegul aiškinasi tarnybos viduje. Bet turbūt tai yra pamoka ateičiai“.
Kiek laiko tarnybos aiškinsis „viduje“? Iki kito karto? Sunku patikėti, kad pamoka jau išmokta. Analizuojant gaisro Alytuje veiksmų kroniką, atsakingų institucijų, politikų tarpusavio kaltinimus ir klaidų nepripažinimą, sunku (ir baisu) net įsivaizduoti, kas atsitiktų įvykus rimtesnei problemai Lietuvos pašonėje, Astravo atominėje elektrinėje. Lietuvos civilinės saugos būklė – apverktina: sovietiniais laikais įrengtos slėptuvės sunykusios, apie naujų statybą ir įrengimą neteko girdėti. Ko gero, trūksta ir dujokaukių bei respiratorių, jei vidaus reikalų ministrė, atvykusi į Alytų praėjus penkioms dienoms nuo gaisro pradžios, ne tik neatvežė jų į gaisravietę, bet pati pasiskolino apsaugą iš ugniagesių, kad neįkvėpusi dūmų gražiai papozuotų.
Beje, apie dūmus: tai, kad jie galiausiai išsisklaidys, guodžia mažai – specialistai tikina, kad juose esančios kancerogeninės medžiagos nusėda dirvožemyje ir plinta per daržoves, mėsą ir pieną. Todėl tarša bus ilgalaikė, o didelę žalą patirs regiono žemės ūkis. O žmonių sveikata? Rūta Ustinavičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, BNS aiškino, kad tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama – ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrenginių ar ugnikalnių taršą. „Poveikis gali pasireikšti po dešimčių metų“, – teigia ji.
Kol kas vis dar neaišku, ar žemės ūkio produkcija nėra užteršta pavojingais cheminiais junginiais, kokia yra paviršinių vandenų būklė, galiausiai – ar saugi Alytaus ūkininkų produkcija? VMVT specialistai aiškina, kad pirkti ar parduoti pieno ir kitų žemės ūkio produktų nedraudžiama, tačiau tik tuomet, jei gyvuliai ir jų pašarai nebuvo laikomi lauke – esą kontrolė atliekama visuose etapuose. Kol kas atliekami dirvožemio ir paviršinių vandenų tyrimai, tačiau greitų rezultatų VMVT atstovai nežada – išvadų gali tekti laukti dar mažiausiai savaitę. Prisimenant profesorės prognozes, padėtis optimistiškai nenuteikia – atitinkamos tarnybos turėtų stebėti užterštumą ne vieną dešimtmetį.
VŽ tikisi, kad atsakingos valdžios institucijos, daugiau žodžiais nei darbais prisidėjusios prie gaisro Alytuje likvidavimo, bent dabar padarys išvadas ir imsis taisyti daugybę savo darbo ir pareigų spragų – nesižvalgydamos į praeitį, neieškodamos joje kaltų. Ekstremalios situacijos ateina nekviestos ir neplanuotos.
