Lietuvos ketvirtinis BVP smuko pirmąkart nuo 2009 m.

To meto kainomis ketvirčio nominalus BVP siekė 12,0 mlrd. Eur.

Tai pirmasis rodiklio įvertis. 2018 m. detalesnį trečiojo ketvirčio BVP įvertį ST skelbs 2018 m. lapkričio 30 d.

BVP sumažėjimo nesureikšmina

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, pirmą kartą nuo 2009-ųjų metų, Lietuvos BVP ketvirtinis pokytis (pašalinus sezoniškumą) buvo neigiamas.

„Daug neigiamos įtakos augimui turėjo prastas žemės ūkio derlius, miškininkystės veikla bei laikina Vokietijos automobilių pramonės stagnacija, palietusi ir Lietuvos eksportuotojus. Laikinos neigiamos įtakos galėjo turėti ir investicijų augimo sulėtėjimas. Tikėtina, kad patikslintas BVP augimo įvertis bus padidintas, o ketvirtas ketvirtis bus geresnis. Todėl kol kas šio skaičiaus per daug sureikšminti ir teigti, kad „krizė prasideda“, dar nereikėtų“, - komentuoja ekonomistas.

[infogram id="209a1107-6686-41db-bbd0-1fc23915c2e1" prefix="WYg" format="interactive" title="BVP realūs pokyčiai, metų ketvirčiais"]

Eksporto lėtėjimą atsvėrė vidaus prekyba

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, komentuoja, kad prastas derlius ir vangiau augantis eksportuojantysis sektorius prislopino Lietuvos ūkio plėtros tempą, tačiau šį nepalankų poveikį iš dalies atsvėrė suaktyvėjusi mažmeninės prekybos veikla.

„Ją labiausiai skatino dėl augančių gyventojų pajamų ir nuosaikesnės infliacijos didėjęs namų ūkių vartojimas“, - sako p. Imbrasas.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas teigia, kad prastesnis grūdinių kultūrų derlius nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį. 

„Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė dėl sezoniškumo trečią ketvirtį sudaro beveik 6% BVP, tad akivaizdu, kad smarkiai smukęs derlius daro vis dar nemažą įtaką ekonomikos pokyčiams“, - teigia p. Povilauskas. 

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai, atkreipia dėmesį, kad nors šiemet situacija išorės rinkose nebėra tokia palanki Lietuvos eksportuotojams kaip pernai, su eksporto rinkomis susiję sektoriai šiemet „auga stabiliai“.

Per šių metų devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys išaugo 6,5%; per visus 2017 m. apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys padidėjo 6,7%, tad kol kas, anot p. Izgorodino, Lietuvos pramonė nelėtina plėtros apsukų.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be tabako ir naftos gaminių) šiemet padidėjo 9%, tame tarpe eksportas į ES rinką šiemet ūgtelėjo 7,5%.

„Nemaža dalimi spartesniam lietuviškos kilmės prekių eksporto bei apdirbamosios gamybos augimui koją kiša beveik maksimaliai išnaudojami pramonės gamybos pajėgumai ir vangios investicijos į pajėgumų didinimą“, - kalba p. Izgorodinas. Pavyzdžiui, šiemet lietuviškos kilmės tekstilės prekių eksportas į ES rinką susitraukė 3,1%, o tarp visų pramonės sektorių būtent tekstilės pramonė šiemet yra lyderė pagal gamybos pajėgumų panaudojimo lygį, kuris siekia beveik 82%. Dėl ribotų gamybos pajėgumų per visus 2018 m. darbužių siuvimo segmento gamybos apimtys padidėjo tik 1,7%.

IV ketvirtį tikisi augimo

Ponas Povilauskas prognozuoja, kad ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP.

„Be to, paskutinį metų ketvirtį vidaus vartojimas visada būna sezoniškai didžiausias, tad, jeigu nebus netikėtų neigiamų ekonominių staigmenų, kalėdinis prekybos sezonas Lietuvoje vėl bus rekordinis“, - tęsia p. Povilauskas.

Kita vertus, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti derybų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES atomazga, prekybos karų pasekmės, jo teigimu, „verčia konservatyviau žvelgti“ ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą.

Pirmąjį pusmetį šalies BVP paaugo 3,7%, per devynis - 3,2%. Kitų metų Lietuvos banko prognozė iš esmės nesikeičia – ūkis augs gana sparčiai, tačiau tempas lėtės.

Centrinio banko vertinimu, šiemet Lietuvos ūkis išaugs 3,4%, 2019 m. – 2,8%.  SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4%, kitąmet 3%.

„Yra nemažai rizikų, kurios gali nulemti kitokią ūkio raidą – tai neapibrėžtumas dėl galimai mažesnio, nei tikimasi, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimo, sietino su prekybos karais, neaiškumais dėl „Brexit“ derybų baigties, griežtėjančių finansinių sąlygų pasaulyje, taip pat nežinia, ar pastaruoju metu padidėjusi migracija į Lietuvą tokia išliks ir ateityje“ - apibendrina p. Imbrasas.