Lietuvos pažangai reikia daugiau verslo kuriamos pridėtinės vertės

Publikuota: 2018-03-08
Linas Dičpetris, Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Ryčio Galadausko (VŽ) nuotr.
Linas Dičpetris, Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Ryčio Galadausko (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Lietuva gali tapti pirmaujančia šalimi, jei tinkamai išnaudos pokyčius, o Lietuvoje veikiančiam verslui pavyks kurti vis didesnę pridėtinę vertę ir ja dalintis.

Matuoti šią vertę profesinių paslaugų įmonė „EY“ kartu su „Verslo žiniomis“ sukūrė pridėtinės vertės kūrimo ir dalinimosi ja indeksą, kuris taip pat rodo, kaip gerai verslas pasirengęs pokyčiams.

Pokyčių, kuriuos dabar išgyvename, greitis - neįtikėtinas. Tai gali gąsdinti, bet iš tiesų turėtų džiuginti, nes jei išmoksime mėgautis pokyčiais ir keistis greičiau negu kiti, išsiveršime į priekį. Nusprendėme imtis pridėtinės vertės kūrimo ir dalinimosi ja indekso, kuris ne tik vertina verslui svarbius rodiklius, bet ir matuoja pasirengimo pokyčiams temperatūrą. Tai labai svarbu Lietuvos pažangai, prie kurios norime prisidėti.Valstybės gerovė tiesiogiai priklauso nuo versle kuriamos pridėtinės vertės – kuo verslas daugiau vertės sukuria, tuo geriau šalies žmonės gyvena, jei verslas ta sukurta pridėtine verte dalijasi.

Pridėtinės vertės studija leidžia pasilyginti su didžiausiais ir sėkmingiausiais Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, suprasti jų sėkmės receptus, kad Lietuvos verslas ir visuomenė pasiektų užsibrėžtus tikslus ir taptų lyderiaujančia šalimi. Tačiau užimti aukštą vietą reitinge neturėtų būti tikslas savaime. Tikslas – mokytis ir ieškoti kelių, kaip kurti didesnę vertę pokyčių apimtoje epochoje. Kokie artimiausiais metais laukia pokyčiai verslo ir visuomenės Lietuvoje, verslo lyderiai diskutavo Lietuvos šimtmečio išvakarėse.

Pokyčiai versle iki 2025 m.: skaitmeninės platformos mažmeninėje prekyboje, o elektriniai automobiliai – pagrindinė transporto priemonė

„Kai pasaulis išgyveno interneto revoliuciją, Lietuva kūrė nepriklausomybę, todėl tuometinių pokyčių nenukreipė proveržio kūrimui. Dabartiniai virsmai mums padėti ant lėkštutės, ir nepasinaudoti jais būtų gėda“, – „EY“ organizuotoje verslo lyderių diskusijoje sakė verslininkas Vladas Lašas, kartu su kitais Lietuvos verslo pasaulio autoritetais paprašytas pasidalinti savo įžvalgomis apie ateinantį šimtmetį.

Kokių pokyčių tikėtis versle Lietuvoje iki 2025 m., balsuodami išsakė per 300 į diskusiją susirinkusių verslo lyderių. Daugiausia prognozuota, kad iki 2025 m. skaitmeninės platformos taps pirminiu pasirinkimu mažmeninės prekybos rinkoje (27 proc.), elektriniai automobiliai taps kasdienybe ir pirmu pasirinkimu renkantis transporto priemonę (23 proc.), robotika ir automatizuoti procesai pakeis didžiąją dalį dabartinių paprastesnių/nesudėtingų darbų (22 proc.).

Anot diskusijoje dalyvavusios lietuviško mažmeninės prekybos flagmano „Maxima LT“ generalinės direktorės Kristinos Meidės,daug dramatiškų pokyčių vyksta net ir tradiciniuose versluose: robotai keičia tiekimo, gamybos, logistikos procesus. „Žmogus gali nebesikišti į prekių užsakymą. Tą daug geriau padaro automatas įvertindamas istorinius pardavimus, sezoną, temperatūrą. Programinė įranga geba analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir suprasti, ko, pavyzdžiui, reikia antradieniais parduotuvėje“.

SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius diskusijoje kalbėdamas apie skaitmenines platformas prekyboje sakė, kad jos suteikia galimybę siekti naujų rinkų: „Gaminti didelius kiekius efektyviai ir mažais kaštais jau išmokome. Dabar galime pasiekti naujus pirkėjus, nes pardavimo kanalai vis labiau keliasi į elektroninę erdvę“.

E. Valentinavičius prognozavo skaitmeninių virtualios realybės sprendimų poreikio augimą, nes žmonės nori baldą pamatyti erdvėje: „Baldų prekyboje pastebima klientų poliarizacija į dvi dalis: vieni visai nenori skirti laiko baldų pirkimui ir nori paruošto interjero sprendimo. Kiti pasiruošę investuoti daug savo kūrybinės energijos“.

Virsmai vyksta ir telekomunikacijų srityje, pasakojo „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. „Anksčiau telekomunikacijos orientavosi į tai, kad vartotojas galėtų parsisiųsti kuo daugiau duomenų. Šiandien vartotojai nori nebe parsisiųsti, o išsiųsti“.

Pasaulyje populiari filmų ir serialų platforma „Netflix“ atspindi kitą įdomų pokytį: „Tokios platformos neturi jokios fizinės infrastruktūros, tiesiog naudojasi telekomunikacijos tiekėjų„vamzdžiais“ duomenų siuntimui jiems nieko nemokėdami. Tokie žaidėjai įtakoja mūsų verslo sritį, ir mes, žinoma, duodame jiems atkirtį kurdami dar geresnius produktus“.

Pokyčiai visuomenėje iki 2025 m.: sveikatos srityje tikslesnės diagnozės, bet pokyčiai švietime dar neprognozuojami

Verslo lyderiai taip pat diskutavo apie tai, ką reikia keisti savo visuomenėje, kad Lietuva kitą šimtmetį galėtų pradėti tvirtai ir konkurencingai. Prognozuodami labiausiai iki 2025 metų tikėtinus pokyčius visuomenėje, daugiausia verslo lyderių (24 proc.) pasisakė, kad nešiojami technikos ir sensoriniai įrenginiai bus pritaikyti sveikatos apsaugos sistemoje suteikiant galimybę išsamesnėms ir tikslesnėms diagnozėms ir ligų prevencijai, ir kad atsinaujinantys energijos šaltiniai taps pagrindiniu konkurentu iškastinei kuro energijai (23 proc.).

Tik nedidelė verslo lyderių dalis (8 proc.), balsuodami už labiausiai tikėtinus pokyčius visuomenėje iki 2025 m., prognozavo, kad Lietuvos švietimo sistemos atitinkamai paruoš žmones dirbtinio intelekto, robotikos pasauliui ir kitiems pokyčiams.

Tačiau būtent švietimas turi keistis, akcentavo diskusijos viešnia dr. Austėja Landsbergienė. Ir pradėti reikia nuo mokytojų rengimo: „Niekas geriau negali paruošti mokytojų XIX a. pabaigai nei mūsų šiuolaikiniai universitetai“.

Kokią kryptį turime pasirinkti, kad švietimo sistema tinkamai ruoštų šiems pokyčiams? Dr. A. Landsbergienė pastebi: technologijų įtaka trumpajame laikotarpyje pervertinama, o ilgame laikotarpyje – neįvertinama.

„Kartą diskusijoje vienas vaikas pasakoja: mano tėtis mano, kad būtinai reikia mokėti programuoti. Pasiūliau jam pažaisti žaidimą – kas greičiau atsakys daugybos lentelę: vaikas ar skaičiuotuvas? Vaikas sako, taip nesąžininga, – skaičiuotuvas kaip robotas, o aš turiu pagalvoti. Aš jam: ateityje robotai programuos daug greičiau negu tu. Tuomet vaikas man sako: aš manau, kad verta būti kūrybingu. Taigi, devynerių metų mokinys geriau negu mokslo daktarai žino, ko iš tiesų jam reikės: kai ateityje daug ką padarys robotai arba dirbtinis intelektas, mums ypač reikės kūrybiškumo, prisitaikymo prie pokyčių, kritinio mąstymo, gebėjimo tas pačias problemas pamatyti kitaip“.

Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius, prognozavo, kad pasaulis dar labiau mažės ir žmonės dar laisviau galės rinktis, kur gyventi. „Aviacijoje prognozuojama, kad 2030 m. keleivių skaičius oru padvigubės. Tai reiškia, kad galėsiu visiškai laisvai gyventi Vilniuje, bet dirbti Berlyne”.

V. Lašas prisiminė prieš šimtą metų buvusias transporto prognozes: „Praeito šimtmečio pradžioje Niujorke buvo skaičiuojama, kiek ateityje bus arklių transporto ir kaip reikės išvalyti miestą. Todėl ar galime prognozuoti pokyčius transporto sistemoje remdamiesi dabartinėmis transporto priemonėmis? Galbūt esamą sistemą pakeis revoliucinis „Hyperloop“?

Atsiradusi skaitmeninių technologijų valdžia daugelyje sričių viską taip pakeičia, kaip anksčiau būtų atrodę neįmanoma“.

Taigi, vieno pridėtinės vertės kūrimo recepto nėra, kiekvienai įmonei reikia atrasti savąjį ir atsižvelgti į įvairius dalykus: tikslines rinkas, produkto ar paslaugos pozicionavimą, veiklos efektyvumą, verslo modelį, inovatyvumą ir kt. Tačiau yra keli bendri dalykai, į ką verslui reikėtų orientuotis: augimo ambicija ir dideli tikslai, veiklos modelis, jo architektūra, privalu galvoti apie kliento potyrį, jo poreikį, naudoti duomenų analitiką, versle būtina taikyti platesnį ekosisteminį požiūrį, formuoti kompetenciją, – tiek įmonės viduje, tiek už jos ribų.

Ilgalaikė sėkmė verslui ir Lietuvai yra labiau pasiekiama laikantis tokių pridėtinės vertės kūrimo receptų, negu pasikliaujant mažų kaštų ir mažos kainos strategija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po rinkimų egzamino – išmėginimas valdžia

Poryt rinksime naują Lietuvos prezidentą – abu kandidatai, pasak kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės,...

VŽ paaiškina: kokias galias turi Lietuvos prezidentas

Anot teisės ekspertų, Lietuva galėtų būti apibūdinta kaip parlamentinė respublika su tam tikrais pusiau...

Į standartus netelpanti mokykla: „Skatiname atsisakyti „normalumo“ Verslo tribūna

Prieš daugiau kaip dešimtmetį sėkmingų verslininkų Vilniuje įkurtas savarankiškas ir verslias asmenybes...

Paslaugos
06:00
Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Metai su BDAR: reikalavimai gerai įgyvendinti dokumentuose, ne tikrovėje Premium

Per metus, praėjusius nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo 2018 m. gegužės 25 d.,...

Naujojo Ukrainos prezidento pasirinkimai kelia nerimą Premium

Naujasis Ukrainos prezidentas savo sprendimais jau supurtė šalies politinę padangę. Pirmiausia tik prisiekęs...

Didėja spaudimas Th. May, atideda „Brexit“ balsavimą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) premjerės vyriausybė atidėjo savo planus pateikti balsavimui savo...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Vilniuje ir Kaune konkursą  2

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovą skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje...

Paslaugos
2019.05.23
9 politikai siekė prezidento posto ne po vieną kartą

Šįkart į prezidento rinkimų antrąjį turą pateko du politikai, prieš tai niekad nedalyvavę valstybės vadovo...

Verslo aplinka
2019.05.23
Indijos premjeras pakeliui į triuškinančią pergalę parlamento rinkimuose

Narendra Modi, Indijos premjeras, ketvirtadienį užsitikrino dar vieną penkerių metų kadenciją jo partijai...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Valstiečiai“ ragina per antrąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už G. Nausėdą 46

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per antrąjį prezidento rinkimų turą ragina balsuoti...

Verslo aplinka
2019.05.23
„Baltijos tyrimų“ vadovė: rinkimų lyderis akivaizdus, bet galimi ir netikėtumai Premium 6

Gitano Nausėdos šansai antrajame ture geresni nei Ingridos Šimonytės, bet tokie politiniai procesai kaip...

Verslo aplinka
2019.05.23
Kur vairuos Europą naujasis Parlamentas? 4

Šiandien prasideda balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – paskutinės balsadėžės ES valstybėse bus...

Verslo aplinka
2019.05.23
Įdomiau nei anksčiau: Europa pradėjo rinktis atstovus į Europos Parlamentą Premium

Nors įprastai Europos Parlamento (EP) rinkimai sulaukdavo mažai visuomenės dėmesio, šiais metais visoje...

Verslo aplinka
2019.05.23
Austrijos „McDonald's“ restoranai padės pasus pametusiems JAV piliečiams 2

Nuo šiol amerikiečiai, kurie lankydamiesi Austrijoje praras pasus ar kuriems kils kitų problemų, dėl kurių...

Verslo aplinka
2019.05.22
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
Prokuratūra sustabdė Sausio 13-osios tyrimą

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą...

Verslo aplinka
2019.05.22
Th. May atnaujintas „Brexit“ planas ir vėl sutiktas kritiškai

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė, pristačiusi savo atnaujintą „Brexit“ planą, vėl susiduria su skeptiškomis...

Verslo aplinka
2019.05.22
Naujojo EP projekcijos rodo, kad Lietuvoje sėkmė lydės konservatorius 7

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei...

Verslo aplinka
2019.05.22
R. Vilpišauskas: kandidatai akcentuoja panašias ekonomines problemas, o detalesnių siūlymų nepateikia Premium

Abu kandidatai į prezidentus — tiek Ingrida Šimonytė, tiek Gitanas Nausėda identifikuoja beveik tokias pačias...

Verslo aplinka
2019.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau