Lietuvos pažangai reikia daugiau verslo kuriamos pridėtinės vertės

Publikuota: 2018-03-08
Linas Dičpetris, Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Ryčio Galadausko (VŽ) nuotr.
Linas Dičpetris, Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris. Ryčio Galadausko (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Lietuva gali tapti pirmaujančia šalimi, jei tinkamai išnaudos pokyčius, o Lietuvoje veikiančiam verslui pavyks kurti vis didesnę pridėtinę vertę ir ja dalintis.

Matuoti šią vertę profesinių paslaugų įmonė „EY“ kartu su „Verslo žiniomis“ sukūrė pridėtinės vertės kūrimo ir dalinimosi ja indeksą, kuris taip pat rodo, kaip gerai verslas pasirengęs pokyčiams.

Pokyčių, kuriuos dabar išgyvename, greitis - neįtikėtinas. Tai gali gąsdinti, bet iš tiesų turėtų džiuginti, nes jei išmoksime mėgautis pokyčiais ir keistis greičiau negu kiti, išsiveršime į priekį. Nusprendėme imtis pridėtinės vertės kūrimo ir dalinimosi ja indekso, kuris ne tik vertina verslui svarbius rodiklius, bet ir matuoja pasirengimo pokyčiams temperatūrą. Tai labai svarbu Lietuvos pažangai, prie kurios norime prisidėti.Valstybės gerovė tiesiogiai priklauso nuo versle kuriamos pridėtinės vertės – kuo verslas daugiau vertės sukuria, tuo geriau šalies žmonės gyvena, jei verslas ta sukurta pridėtine verte dalijasi.

Pridėtinės vertės studija leidžia pasilyginti su didžiausiais ir sėkmingiausiais Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, suprasti jų sėkmės receptus, kad Lietuvos verslas ir visuomenė pasiektų užsibrėžtus tikslus ir taptų lyderiaujančia šalimi. Tačiau užimti aukštą vietą reitinge neturėtų būti tikslas savaime. Tikslas – mokytis ir ieškoti kelių, kaip kurti didesnę vertę pokyčių apimtoje epochoje. Kokie artimiausiais metais laukia pokyčiai verslo ir visuomenės Lietuvoje, verslo lyderiai diskutavo Lietuvos šimtmečio išvakarėse.

Pokyčiai versle iki 2025 m.: skaitmeninės platformos mažmeninėje prekyboje, o elektriniai automobiliai – pagrindinė transporto priemonė

„Kai pasaulis išgyveno interneto revoliuciją, Lietuva kūrė nepriklausomybę, todėl tuometinių pokyčių nenukreipė proveržio kūrimui. Dabartiniai virsmai mums padėti ant lėkštutės, ir nepasinaudoti jais būtų gėda“, – „EY“ organizuotoje verslo lyderių diskusijoje sakė verslininkas Vladas Lašas, kartu su kitais Lietuvos verslo pasaulio autoritetais paprašytas pasidalinti savo įžvalgomis apie ateinantį šimtmetį.

Kokių pokyčių tikėtis versle Lietuvoje iki 2025 m., balsuodami išsakė per 300 į diskusiją susirinkusių verslo lyderių. Daugiausia prognozuota, kad iki 2025 m. skaitmeninės platformos taps pirminiu pasirinkimu mažmeninės prekybos rinkoje (27 proc.), elektriniai automobiliai taps kasdienybe ir pirmu pasirinkimu renkantis transporto priemonę (23 proc.), robotika ir automatizuoti procesai pakeis didžiąją dalį dabartinių paprastesnių/nesudėtingų darbų (22 proc.).

Anot diskusijoje dalyvavusios lietuviško mažmeninės prekybos flagmano „Maxima LT“ generalinės direktorės Kristinos Meidės,daug dramatiškų pokyčių vyksta net ir tradiciniuose versluose: robotai keičia tiekimo, gamybos, logistikos procesus. „Žmogus gali nebesikišti į prekių užsakymą. Tą daug geriau padaro automatas įvertindamas istorinius pardavimus, sezoną, temperatūrą. Programinė įranga geba analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir suprasti, ko, pavyzdžiui, reikia antradieniais parduotuvėje“.

SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius diskusijoje kalbėdamas apie skaitmenines platformas prekyboje sakė, kad jos suteikia galimybę siekti naujų rinkų: „Gaminti didelius kiekius efektyviai ir mažais kaštais jau išmokome. Dabar galime pasiekti naujus pirkėjus, nes pardavimo kanalai vis labiau keliasi į elektroninę erdvę“.

E. Valentinavičius prognozavo skaitmeninių virtualios realybės sprendimų poreikio augimą, nes žmonės nori baldą pamatyti erdvėje: „Baldų prekyboje pastebima klientų poliarizacija į dvi dalis: vieni visai nenori skirti laiko baldų pirkimui ir nori paruošto interjero sprendimo. Kiti pasiruošę investuoti daug savo kūrybinės energijos“.

Virsmai vyksta ir telekomunikacijų srityje, pasakojo „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. „Anksčiau telekomunikacijos orientavosi į tai, kad vartotojas galėtų parsisiųsti kuo daugiau duomenų. Šiandien vartotojai nori nebe parsisiųsti, o išsiųsti“.

Pasaulyje populiari filmų ir serialų platforma „Netflix“ atspindi kitą įdomų pokytį: „Tokios platformos neturi jokios fizinės infrastruktūros, tiesiog naudojasi telekomunikacijos tiekėjų„vamzdžiais“ duomenų siuntimui jiems nieko nemokėdami. Tokie žaidėjai įtakoja mūsų verslo sritį, ir mes, žinoma, duodame jiems atkirtį kurdami dar geresnius produktus“.

Pokyčiai visuomenėje iki 2025 m.: sveikatos srityje tikslesnės diagnozės, bet pokyčiai švietime dar neprognozuojami

Verslo lyderiai taip pat diskutavo apie tai, ką reikia keisti savo visuomenėje, kad Lietuva kitą šimtmetį galėtų pradėti tvirtai ir konkurencingai. Prognozuodami labiausiai iki 2025 metų tikėtinus pokyčius visuomenėje, daugiausia verslo lyderių (24 proc.) pasisakė, kad nešiojami technikos ir sensoriniai įrenginiai bus pritaikyti sveikatos apsaugos sistemoje suteikiant galimybę išsamesnėms ir tikslesnėms diagnozėms ir ligų prevencijai, ir kad atsinaujinantys energijos šaltiniai taps pagrindiniu konkurentu iškastinei kuro energijai (23 proc.).

Tik nedidelė verslo lyderių dalis (8 proc.), balsuodami už labiausiai tikėtinus pokyčius visuomenėje iki 2025 m., prognozavo, kad Lietuvos švietimo sistemos atitinkamai paruoš žmones dirbtinio intelekto, robotikos pasauliui ir kitiems pokyčiams.

Tačiau būtent švietimas turi keistis, akcentavo diskusijos viešnia dr. Austėja Landsbergienė. Ir pradėti reikia nuo mokytojų rengimo: „Niekas geriau negali paruošti mokytojų XIX a. pabaigai nei mūsų šiuolaikiniai universitetai“.

Kokią kryptį turime pasirinkti, kad švietimo sistema tinkamai ruoštų šiems pokyčiams? Dr. A. Landsbergienė pastebi: technologijų įtaka trumpajame laikotarpyje pervertinama, o ilgame laikotarpyje – neįvertinama.

„Kartą diskusijoje vienas vaikas pasakoja: mano tėtis mano, kad būtinai reikia mokėti programuoti. Pasiūliau jam pažaisti žaidimą – kas greičiau atsakys daugybos lentelę: vaikas ar skaičiuotuvas? Vaikas sako, taip nesąžininga, – skaičiuotuvas kaip robotas, o aš turiu pagalvoti. Aš jam: ateityje robotai programuos daug greičiau negu tu. Tuomet vaikas man sako: aš manau, kad verta būti kūrybingu. Taigi, devynerių metų mokinys geriau negu mokslo daktarai žino, ko iš tiesų jam reikės: kai ateityje daug ką padarys robotai arba dirbtinis intelektas, mums ypač reikės kūrybiškumo, prisitaikymo prie pokyčių, kritinio mąstymo, gebėjimo tas pačias problemas pamatyti kitaip“.

Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius, prognozavo, kad pasaulis dar labiau mažės ir žmonės dar laisviau galės rinktis, kur gyventi. „Aviacijoje prognozuojama, kad 2030 m. keleivių skaičius oru padvigubės. Tai reiškia, kad galėsiu visiškai laisvai gyventi Vilniuje, bet dirbti Berlyne”.

V. Lašas prisiminė prieš šimtą metų buvusias transporto prognozes: „Praeito šimtmečio pradžioje Niujorke buvo skaičiuojama, kiek ateityje bus arklių transporto ir kaip reikės išvalyti miestą. Todėl ar galime prognozuoti pokyčius transporto sistemoje remdamiesi dabartinėmis transporto priemonėmis? Galbūt esamą sistemą pakeis revoliucinis „Hyperloop“?

Atsiradusi skaitmeninių technologijų valdžia daugelyje sričių viską taip pakeičia, kaip anksčiau būtų atrodę neįmanoma“.

Taigi, vieno pridėtinės vertės kūrimo recepto nėra, kiekvienai įmonei reikia atrasti savąjį ir atsižvelgti į įvairius dalykus: tikslines rinkas, produkto ar paslaugos pozicionavimą, veiklos efektyvumą, verslo modelį, inovatyvumą ir kt. Tačiau yra keli bendri dalykai, į ką verslui reikėtų orientuotis: augimo ambicija ir dideli tikslai, veiklos modelis, jo architektūra, privalu galvoti apie kliento potyrį, jo poreikį, naudoti duomenų analitiką, versle būtina taikyti platesnį ekosisteminį požiūrį, formuoti kompetenciją, – tiek įmonės viduje, tiek už jos ribų.

Ilgalaikė sėkmė verslui ir Lietuvai yra labiau pasiekiama laikantis tokių pridėtinės vertės kūrimo receptų, negu pasikliaujant mažų kaštų ir mažos kainos strategija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 5

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Kinijos ekonomika – prekybos karo gniaužtuose Premium 21

Kinijos ekonomika auga lėčiausiai per devynerius metus, rodo naujausi oficialiai paskelbti duomenys, kurie...

Verslo aplinka
2018.10.19
LAT: stabdomas Nacionalinio stadiono statybos konkursas 10

Vilniaus valdžia turės priimti iš Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkurso pašalintos bendrovės...

Statyba ir NT
2018.10.19
Turkija tikina, kad turi įrodymų, kas kaltas dėl dingusio žurnalisto 3

Turkija penktadienį įspėjo Saudo Arabiją, kad turi įrodymų, kurie paaiškintų, kas yra atsakingas už Saudo...

Verslo aplinka
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 16

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Gitanas Nausėda pasirinko komunikacijos partnerius prezidento rinkimams 2

Sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose priėmęs ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda...

Rinkodara
2018.10.19
Karbauskis sutinka, kad Seimas patyrinėtų žemės ūkio reikalus 2

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) turėtų per ateinančius metus ištirti ir pateikti atsakymus dėl padėties...

Verslo aplinka
2018.10.19
Pasaulio žiniasklaidos akiratyje – griežti D. Grybauskaitės žodžiai Londonui 38

Prezidentės Dalios Grybauskaitės griežti žodžiai, nukreipti į Londono vyriausybę, ES viršūnių susitikime...

Verslo aplinka
2018.10.19
Kinijos ūkis praranda tempą: augo lėčiausiai per 9 metus

Kinija penktadienį paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos ekonomika auga lėčiausiai nuo 2009 m. finansų krizės.

Verslo aplinka
2018.10.19
Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio vicepirmininkių 12

Seimo narė Aušrinė Armonaitė traukiasi iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo pavaduotojų, ji...

Verslo aplinka
2018.10.19
Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 12

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Verslo aplinka
2018.10.19
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 2

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Teismas: Vilniaus valdžia gali leisti statyti aukštesnius ar didesnius pastatus 2

Vilniaus valdžia turi teisę suteikti išskirtines sąlygas kai kuriems nekilnojamojo turto (NT) projektams,...

Statyba ir NT
2018.10.18
Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai 5

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos...

Verslo aplinka
2018.10.18
Rusijos milijardierių turtams sankcijos – nė motais 15

Vidutiniam rusui didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, tačiau šalies milijardieriai pasaulio...

Verslo aplinka
2018.10.18
May Europos lyderiams užsiminė apie pereinamojo laikotarpio pratęsimą 3

ES ir JK kol kas nepavyko pasiekti reikšmingo progreso derybose dėl skyrybų sutarties, vis dar išlieka...

Verslo aplinka
2018.10.18
Teismas nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo Pakso ir Vainausko byloje

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nepriėmė pakeisto prokuroro kaltinimo buvusio „tvarkiečių“ lyderio...

Verslo aplinka
2018.10.18
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 13

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 3

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Nuo naujųjų metų pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai

2019 m. sausio 1 d. pasikeis dviejų ministerijų pavadinimai – Ūkio ministerija taps Ekonomikos ir inovacijų,...

Verslo aplinka
2018.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau