Gausėja progresinių mokesčių variantų – radosi trečias, bus daugiau
Keturi tarifai
Pernai į opoziciją pasitraukę socialdemokratai įregistravo ir pirmadienį pristatė savąjį progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) variantą. Pagal jį, 14% mokesčio tarifu būtų apmokestinama metinių pajamų dalis, neviršijanti 18.000 Eur, arba 1.500 Eur per mėnesį. 19% tarifas būtų taikomas 18.000–30.000 Eur per metus (1.500 – 2.500 Eur per mėn.) pajamoms, 24% – 30.000–42.000 Eur metinėms (2.500–3.500 Eur per mėn.) pajamoms, 29% – virš 42.000 Eur per metus (3.500 Eur per mėn.).
Šie tarifai, anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovų, turėtų būti taikomi visų gyventojų gaunamų apmokestinamų pajamų atžvilgiu, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.
„Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) siūlome prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), be to, siūlome sugrąžinti papildomą NPD už vaikus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Rasa Budbergytė, Seimo LSDP frakcijos narė.
Ji skaičiuoja, kad pradėjus taikyti šį pasiūlymą mokestinė našta didėtų tik 1.900 Eur ir didesnes pajamas per mėnesį gaunantiems gyventojams: „Ir tai tik, jeigu nebūtų pagrindo taikyti PNPD.“
Gintautas Paluckas, LSDP pirmininkas, aiškino, kad tokiu būdu bandoma „pagelbėti dabartinei Vyriausybei, kuri progresinius mokesčius yra įrašiusi į savo programą“.
„Tenka pripažinti, kad, deja, mūsų partijos dominuojama ankstesnė Vyriausybė nesugebėjo įvesti diferencijuoto pajamų mokesčio visoms pajamoms. Tai laikome klaida, kuri turi būti ištaisyta“, – sakė p. Paluckas.
Svarstys pavasarį
Siūlomą GPM įstatymo pataisų projektą socialdemokratai žada pateikti Seimui pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo viduryje.
Tačiau pavasario sesijoje jau turėtų būti atnaujintos Seimo diskusijos dėl jau pateiktų kelių skirtingų GPM įstatymo pataisų, numatančių progresinių mokesčių įvedimą Lietuvoje. Konservatoriai pasiūlė nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, dalis buvusių ir esamų socialdemokratų – keturis. Abiem variantams lapkričio viduryje Seime pritarta po pateikimo, numatyta juos toliau svarstyti pavasarį, iki to laiko sulaukus ir Vyriausybės išvados dėl teikiamų projektų.
Tęsinys po grafiku[infogram id=“ad5ee974-f370-4027-aed9-9a6b6679deb9“ prefix=“ckF“ format=“interactive“ title=“Trys pasiūlymai dėl progresinių mokesčių įvedimo“]
Galimi dar kitokie variantai
Vilius Šapoka, finansų ministras, yra sakęs, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje nepasiteisintų, nes šalyje per mažai daug uždirbančiųjų. Kita vertus, ir jis, ir premjeras Saulius Skvernelis pripažino, kad 2018-aisiais Vyriausybėje bus įvertinti visi pateiktieji pasiūlymai dėl progresinių mokesčių įvedimo.
Be to, Vyriausybės vadovas neatmetė, kad ministrų kabinetas irgi gali pateikti savąjį progresinių mokesčių variantą, jeigu būtų nuspręsta tokį pradėti taikyti nuo 2019 m. pradžios. Galimi ir nauji Seimo politikų pasiūlymai šiuo klausimu.
Dalis ekonomistų neprieštarauja progresinio GPM taikymui, atkreipdami dėmesį, kad kaimyninė Latvija nuo š. m. pradžios jau įvedė tokius mokesčius. Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje reikėtų svarstyti ir kitus mokesčių pertvarkos elementus, pvz., pradėti taikyti „Sodros“ įmokų lubas.
Šiuo metu Lietuvoje galioja vieningas 15% GPM tarifas, tačiau, kaip atkreipia dėmesį Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, yra ir tam tikrų „progresyvumo“ detalių, pvz., taikomas NPD.
[infogram id=“17558b9b-0253-4894-b657-c9d5aa087ce9“ prefix=“Kee“ format=“interactive“ title=“Copy: Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje pagal darbo užmokestį, vnt“]
