Turkijos ekonomika keliasi iš pučo sukeltos krizės – augo 11%

Anksčiau šiemet šalies ūkis stiebdavosi maždaug po 5% per ketvirtį. Prognozuojama, kad Turkijos BVP metinis augimas 2017 m. sudarys apie 7%, tai yra maždaug du kartus daugiau, nei prognozuota metų pradžioje.

„Tai yra tvirtas atsigavimas po sudėtingų 2016-ųjų, įrodantis Turkijos ekonomikos atsparumą. Tai jau antras kartas po pasaulinis ekonomikos krizės, kai Turkija įrodo savo tvirtumą“, – „Financial Times“ sakė Hatice Karahan, prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ekonomikos patarėja.

Augimo tempas per paskutinius tris mėnesius buvo ypač didelis, nes prieš 12 mėnesių, iš karto po nesėkmingo mėginimo nuversti prezidentą Erdoganą, šalies BVP ėmė trauktis.

Ekonomikos plėtrą daugiausiai skatino namų ūkių vartojimas ir investicijų atsigavimas. Eksportas taip pat pastebimai augo, tačiau jo įtaka buvo nedidelė, nes kilo ir importas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="d890bbd0-328f-409e-83db-90c1ace9e637" prefix="Ovp" format="interactive" title="Turkijos metinis ekonomikos augimas 2006-2017* m."]

Vis dėlto, ekonomistai vis dar turi abejonių dėl šalies ekonomikos augimo tvarumo.

Atilla Yesilada, „GlobalSource Partners“ konsultantas, teigia, kad privataus sektoriaus investicijos atsitiesė nuo labai žemo lygio. Todėl, pasak jo, atsigavimas yra, tačiau jis neįrodo fakto, kad verslas prisitaikė prie nepaprastosios padėties Turkijoje, kuri buvo įvesta po nesėkmingo pučo. Jos metu valdžia iš verslo konfiskavo bent 11 mlrd. USD vertės turto.

Inanas Demiras, dirbantis investicijų banke „Nomura“, „Financial Times“ teigė, kad augimo varomoji jėga buvo skolinimasis, kuris pakėlė ir vietinę paklausą. Tačiau tai yra didelis disbalansas ekonomikoje.

Ankara šiemet ėmėsi iniciatyvos skatinti smulkų ir vidutinį verslą, garantuodama 65 mlrd. USD paskolų fondą. Tiesa, tik nedidelė dalis šios sumos iš tiesų buvo panaudota.

Ponoa Karahan teigia, kad vyriausybė planuoja naujas iniciatyvas, skirtas pritraukti investicijas į strategiškai svarbius sektorius, kurie sukurtų darbo vietas ir garantuotų Turkijos augimą, o taip pat mažintų šalies priklausomybę nuo importuojamų energetikos išteklių. Jos teigimu, detalesnė programa bus pristatyta 2018-ųjų pradžioje.

Paskelbus ketvirčio ekonomikos rezultatus, Turkijos lira JAV dolerio atžvilgiu pabrango 1%. Vis dėlto, šalies valiuta vis dar yra 10% pigesnė nei buvo šių metų rugsėjį ir daugiau nei 25% pigesnė, lyginant su pernai balandžiu.