„Kesko Senukai“: sėkmės istorija tęsiasi
Šiandien tikrai nerastume nė vieno, nežinančio „Senukų“ vardo. Verslas, kurį 1992 metais pradėjo Augustinas Rakauskas ir jau dešimtmetį tęsia jo sūnus Artūras Rakauskas, užaugo į veiklą, apimančią ne tik mažmeninę, didmeninę ir internetinę prekybą, bet ir nekilnojamojo komercinio turto valdymą, energetiką, finansus.
Vis dėlto verslo flagmanas ir vizitinė bendrovės kortelė – prekyba statybos, remonto ir buities prekėmis. Šioje srityje pastaruoju metu vyko daug reikšmingų permainų, ženklinančių naują, ryškų tarptautinį atspalvį turintį „Senukų“ istorijos etapą. Iš savo strateginio partnerio ir akcininko „Kesko“ perėmusi „K-Rauta" parduotuvių Latvijoje ir Estijoje tinklą, dabar bendrovė trijose kaimyninėse Baltijos šalyse valdo net 101 parduotuvę, dar 27 prekybos taškai veikia Baltarusijoje.
Šį svarbų žingsnį įprasminantis naujasis, globalius pokyčius atitinkantis vardas „Kesko Senukai“ šiandien žymi didžiausią statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą Baltijos šalyse.
Stiprėjanti lyderystė Latvijoje bei Estijoje
Su naujomis parduotuvėmis kaimyninėse šalyse „Kesko Senukai“ sieja lyderystę užtvirtinančius darbus - didinamas ir naujomis prekėmis papildomas asortimentas, o kai kurios parduotuvės visiškai rekonstruotos. Pokyčių iniciatoriai įsitikinę, kad stiprus statybinių prekių rinkos ženklas „K-Rauta“ ir Lietuvoje seniai rinkos lyderio pozicijas išsikovoję „Senukai“ drauge sukurs naujos kokybės parduotuves, pritrauksiančias dar daugiau pirkėjų.
„Didžiuojamės, kad per 25-erius veiklos metus „Senukų“ parduotuvės užsitarnavo savo pirkėjų lojalumą Lietuvoje. Dabar mūsų tikslas – sustiprinti tinklo lyderystę visose Baltijos šalyse ir visose parduotuvėse užtikrinti vienodus aukščiausios kokybės aptarnavimo standartus bei gausų prekių asortimentą, o pirkėjams suteikti galimybę patogiai apsipirkti moderniausiose parduotuvėse,“ – plėtros strategiją atskleidžia ilgametis „Kesko Senukų" grupės prezidentas Artūras Rakauskas, prieš metus į savo rankas perėmęs ir parduotuvių tinklo Latvijoje, Estijoje bei Baltarusijoje vairą.
Pasak jo, šiandien „Kesko Senukai“ stiprina lyderio pozicijas, o ateities planai su juose įrašytais didėjančiais rodikliais rodo, kad tai – tik pradžia.
„Didžiuojamės mūsų ilgamečiais strateginiais Lietuvos partneriais, stiprinančiais „Kesko Senukų“ tinklo lyderystę Baltijos šalyse”, - sako „Kesko" koncerno viceprezidentas Tommi Kasurinen.
„Ir Latvijoje, ir Estijoje dirbame jau senokai, tačiau „Senukų“ įsitvirtinimas šiose rinkose neabejotinai džiugina. Manau, kad šios kompanijos vadybinės kompetencijos – kur kas aukštesnio lygio nei perimtojo tinklo, todėl galimybių išvystyti šių parduotuvių veiklą ir ženkliai padidinti jų apyvartą „Kesko Senukai“ tikrai turi,“ – naująjį bendrovės žingsnį sveikina Sigitas Gailiūnas, bendrovės „Lietkabelis“ vadovas.
„Senukai“ yra didžiausias bendrovės gaminamų instaliacinių laidų pirkėjas Lietuvoje, o dviejų kompanijų partnerystė prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus, kai buvo atidaryta pirmoji „Senukų“ parduotuvė Kaune. Ponas Gailiūnas prisimena, kad jau per pirmąjį derybinį susitikimą su „Senukų“ įkūrėjais jam didelį įspūdį paliko kompanijos savininkų nuostata dirbti ranka rankon su Lietuvos gamintojais – ji, beje, nesikeičia iki šių dienų.
„Tai profesionalūs, pozityviai mąstantys, plataus akiračio žmonės, turintys neišsenkančių minčių, idėjų ir uždegantys savo tikėjimu kitus,“ – apie partnerius atsiliepia p. Gailiūnas.
Nauja koncepcija pasiteisino
Prekybos tinklo Latvijoje bei Estijoje atnaujinimas pradėtas 2016 metais, o pirmoji po rekonstrukcijos duris atvėrė parduotuvė Rygoje, Lucavsaloje. Jos rezultatai džiuginantys: apyvarta išaugo 60 procentų, apsilankė kone triskart daugiau žmonių.
„Mes iš esmės atnaujinome visą koncepciją – dabar tai yra visai šeimai skirtas moderniausias prekybos centras, kuriame siekiame, kad pirkėjus pasitiktų aukščiausio lygio skandinaviškas aptarnavimas ir lanksčios lietuviškos prekių kainos“, – atidarydamas pirmąją „K-senukų“ parduotuvę Rygoje pabrėžė Artūras Rakauskas, kartu trumpai nusakydamas ir vykdomos rekonstrukcijos esmę.
Buvusios statybinių prekių „Pasidaryk pats“ tipo parduotuvės virsta moderniais prekybos centrais visai šeimai. Statybinių medžiagų asortimentą papildo namų dekoro, buities, apšvietimo, laisvalaikio prekės, buitinės technikos skyriai, reikmenys augintiniams bei žaislai vaikams. Atsiranda ir naujos, šeimoms aktualios paslaugos: siuvamos užuolaidos, apsiuvami kilimai, nuomojami įrankiai, konsultuoja interjero dizaineriai. Tačiau tuo pat metu nepamirštama ir stiprioji „K-senukų“ pirmtakių pusė: išlieka speciali parduotuvės dalis verslo klientams, kurioje pirkėjus aptarnaus profesionalūs konsultantai. Daug dėmesio skiriama ir parduotuvių interjero bei įrangos atnaujinimui.
„Pirkėjams svarbi kiekviena detalė – nuo šviesių, modernių patalpų erdvių iki pilno spektro produktų ir paslaugų. Atidarytos naujosios koncepcijos parduotuvės Rygoje patvirtino, kad einame teisingu keliu – jų rezultatai viršijo ne tik mūsų, bet ir klientų lūkesčius,“ – tvirtina „Kesko Senukų“ generalinis direktorius Arvydas Šapola.
Šių metų balandžio mėnesį duris atvėrė dar dvi pagal naujųjų savininkų viziją pakeistos parduotuvės Rygoje ir Taline. Tiesa, „K-Rauta“ ženklas Estijoje turi itin stiprias rinkos pozicijas, tad čia nuspręsta palikti pripažintą parduotuvių vardą, kartu išlaikant bendrą pokyčių kryptį.
Į visų parduotuvių rekonstrukciją Latvijoje bei Estijoje „Kesko Senukai“ investavo daugiau nei 6 mln. eurų, kiekvienoje jų sukurta ir po keliasdešimt naujų darbo vietų.
Didina ir gamintojų pardavimus
Didžiausio prekybinio tinklo plėtros į kaimynines rinkas poveikį neabejotinai pajus ir Lietuvos gamybos bendrovės, savo produkcija aprūpinančios „Senukų“ parduotuves. Perimtose kaimyninių šalių parduotuvėse plečiamas asortimentas, tad neišvengiamai didės ir užsakymai Lietuvos tiekėjams. Dažnam jų „Senukai“, visada garsėję tvirtais ryšiais su vietiniais gamintojais, yra tapę pardavimus auginančiu tramplinu.
„Su „Kesko Senukais“ dirbame ilgiausiai, nuo tada, kai jų parduotuvėse tik pradėta prekiauti buitine technika. Kartu augome, įveikėme krizes bei džiaugėmės pasiektais rezultatais. „Senukų“ dėka „Snaigės“ šaldytuvai tapo prieinami Lietuvos pirkėjams net ir atokiausiose šalies vietose, šio tinklo parduotuvėse yra ir didžiausias bei įvairiausias mūsų produkcijos asortimentas. Nors „Snaigės“ šaldytuvai jau seniai parduodami kaimyninėse šalyse, be jokios abejonės, „Kesko Senukų“ plėtra šiose rinkose dar labiau priartins mūsų šaldytuvus prie estų ir latvių pirkėjų,“ – produktyviu bendradarbiavimu džiaugiasi lietuviškų šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ vadovas Gediminas Čeika.
„Kesko Senukų“ plėtrą jis vadina „natūraliu ir sveikintinu bendrovės, išaugusios vietinę rinką, žingsniu“ ir sako, jog visada žavėjosi savo partnerių drąsa ir užmojais tiek imantis naujų veiklos sričių, tiek vystant bei tobulinant esamą verslą.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
„Lietuviškos įmonės judėdamos naujų rinkų keliu turėtų maksimaliai išnaudoti atsirandančią sinergiją ir papildyti viena kitą, – įsitikinęs dar vieno ilgamečio kompanijos partnerio „Grigeo“ vadovas Robertas Krutikovas. – Lietuvą, Latviją ir Estiją vadiname „namų“ rinka ir turime ilgalaikį tikslą joje pirmauti, todėl „Senukų“ plėtra prisidės ir prie mūsų siekiamo tikslo. Manau kad didžiausias parduotuvių tinklas Baltijos šalyse prekiaujantis „Grite“ higieninio popieriaus lyderio Baltijos šalyse produkcija bus puikus tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys.“
„Kesko Senukai“ neslepia, kad Latvijos ir Estijos rinkose turi didelių planų ir pirmosios trys atnaujintos parduotuvės – tik darbų pradžia. Aštuoniose „Kesko Senukų“ valdomose parduotuvėse Latvijoje bendra apyvarta šįmet turėtų didėti net 40 procentų, daugės ir pačių prekybos vietų. „Kesko Senukai Latvia“ vykdomasis direktorius Marius Šukauskas pažymi, kad jie nėra nusibrėžę jokių tinklo dydžio ribų, o minimalus planas – turėti bent jau dvigubai daugiau prekybos taškų nei dabar.
Nors Estijos rinka ir skiriasi nuo Latvijos bei Lietuvos dėl joje aiškiai juntamos šiaurės šalių įtakos ir aštresnės tarptautinių kompanijų konkurencijos, tačiau augimo galimybių „Kesko Senukai“ mato visose Baltijos šalyse.
Tendencijos rodo, jog tradicinės statybos prekių parduotuvės transformuojasi į savotiškus paslaugų centrus, kuriuose galima ne tik įsigyti medžiagų, bet ir pasikonsultuoti, užsisakyti paslaugų, apsipirkti, kitaip tariant, vienoje vietoje ir vienu apsilankymu susitvarkyti daug reikalų.
Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka ir internetui, nes vis dar pakankamai daug statybos ir buities prekių pirkėjų nėra bandę užsisakyti šių prekių internetu. Tad Latvijoje bei Estijoje „Kesko Senukai“ ne tik pertvarkė parduotuves, bet ir ėmėsi intensyviai vystyti elektroninę prekybą – šių rinkų pirkėjai jau gali patogiai apsipirkti neiškeldami kojos iš namų ar biuro.
Iš viso iki 2020 metų „Kesko Senukai“ planuoja skirti per 100 milijonų eurų investicijų modernioms parduotuvėms Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Baltarusijoje atidaryti. Ir ne tik nuosavoms – kaimyninėse rinkose bus pritaikyta ir Lietuvoje puikiai išvystyta franšizės sistema.
„Kesko Senukai“ valdo didžiausią statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse, kurį sudaro 101 parduotuvė. Dar 27 parduotuvės veikia Baltarusijoje. Pagal strateginį planą, tinklo modernizavimui iki 2020 metų numatyta investuoti per 100 mln. eurų.
Bendra tinklo apyvarta 2016 metais sudarė 598 mln. eurų – 2,6 proc. daugiau nei 2015 metais (583 mln. eurų). Iki 2020 metų planuojama pasiekti 1 mlrd. eurų apyvartą.
Yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų, vien Lietuvoje pernai „Kesko Senukai Litthuania" sumokėjo 50,742 mln. eurų mokesčių.
Suomijos koncernui „Kesko“ priklauso 50 proc. „Kesko Senukai" akcijų. Likusias akcijas lygiomis dalimis valdo „Kesko Senukų" grupės prezidentas Artūras Rakauskas ir tinklo įkūrėjas Augustinas Rakauskas.
„Kesko“ koncernas – vienas iš mažmeninės ir didmeninės prekybos lyderių Europoje, kurio apyvarta praėjusiais metais viršijo 10 mlrd. eurų. Koncerno įmonėse dirba apie 45 tūkst. darbuotojų.
