Pigiausia karta: nereikia nei būsto, nei automobilio

Reikėtų iš karto pasakyti, kad tokia tendencija Lietuvoje pastebima gan menkai ir labiau būdinga didmiesčiams. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose mažėjantis jaunų žmonių noras įsigyti nuosavą būstą ir automobilį yra gerokai ryškesnis.

Nuo pat Y kartos prisijungimo prie suaugusiųjų gretų automobilių pramonė nuolat ieško rinkodaros sprendimų, kurie padėtų su ja susikalbėti. Tačiau nemaža jų dalis lūkesčių nepateisino ir tai pastebima jau kelerius metus. Pavyzdžiui 2010 m. JAV 21-34 m. amžiaus žmonės įsigijo 27% visų šalyje parduotų automobilių. Tuo tarpu jų tėvai 1985 m., būdami to paties amžiaus pirko 38% visų šalyje tuo metu parduotų automobilių. Taip pat krito ir nuvažiuojamų kilometrų skaičius. Sumažėjo netgi teises vairuoti išsilaikiusių paauglių skaičius. 2008 m., palyginti su 1998 m., jis smuko 28%.

Beje, kuo toliau, tuo skirtumai ryškesni.

Automobilių pramonė stengiasi šiuos skaičius pagerinti ir netgi samdo darbuotojus iš jaunimo dėmesį jau prikausčiusių bendrovių, nepriklausomai nuo jų veiklos srities.

„Netikiu, kad jauniems pirkėjams nerūpi įsigyti automobilį. Mes tiesiog manome, kad kol kas jų niekas nesupranta“, – kalba Johnas McFarlandas, 31 metų „General Motors“ strateginės rinkodaros vadovas, kurį cituoja „The Atlantic“.

Tuo tarpu „Subaru“ šią kartą mėgina suvilioti ekologija ir individualizmu, kurie yra priskiriami y kartai. Už bendrovės pateikiamą turinį atsakingas Dougas O‘Reilly sako, kad taip siekiama užmegzti „teisingą emocinį ryšį“. Kita automobilių gamintoja „Ford“ aktyviai veikia socialiniuose tinkluose ir taip mėgina būti kuo arčiau jaunuolių, kad galėtų jiems pasiūlyti savo produkciją.

Visos šios bendrovės, bent jau kalbėdamos viešai, tikisi, kad joms pavyks rasti raktą į Y kartos širdis ir jų pardavimai atsistatys, o dabartinis jaunimas pradės pirkti automobilius ir butus bei namus taip, kaip tai darė jų tėvai ir seneliai. Tokiu atveju tai būtų palaikyta tiesiog šiek tiek vėliau atsirandančiu noru tiems patiems dalykams.

Tačiau gali būti, kad tai nėra laikinas ir finansų krizės nulemptas efektas. Tikėtina, kad jaunų žmonių įpročiai yra tiesiog kitokie ir jie net būdami vyresni neskubės pirkti automobilių bei nekilnojamojo turto.

Žinoma, dabartinį Y kartos elgesį iš dalies galima paaiškinti ir dėl ekonominių sąlygų. Juk buvo pastebimas ryškus degalų kainų augimas, dar didesnė urbanizacija ir menkai augantys atlyginimai. Prie to prisidėjo ir naujosios technologijos bei skirtingi vartojimo būdai.

Pavyzdžiui, 2000 m. JAV įsikūrė bendrovė „Zipcar“, kuri pasiūlė trumpalaikę automobilių nuomą pasivažinėjimams mieste. Nuo tada degalų kainos šoktelėjo dvigubai, o klientams tapo patogiau nuomotis automobilį ir mokėti už jame praleistą laiką dėl išmaniųjų telefonų atsiradimo. Per kelis metus „Zipcar“ užaugo iki 6 mrld. USD rinkoje vertinamos bendrovės. Be to, įmonės su tokiu verslo modelio pradėjo kurtis daug kur. Taip ir Lietuvoje atsirado „City Bee“ bei „Spark“.

Tokios įmonės dažnai primena, kad 23 valandas per parą jūsų įsigytas automobilis nenaudojamas tūnos stovėjimo aikštelėje. Todėl verta neapkrauti savęs rūpesčiais, o mokėti už važiavimo automobiliu paslaugą. Tada prisijungė ir dalijimosi ekonomikos pažiba „Uber“, kuri automobilių savininkams pasiūlė aktyviau juos naudoti ir laisvu laiku uždarbiauti pavežant žmones. Tiesą sakant, idėja aktyviau naudoti daiktus tapo tokia svarbi, kad iškilo ne viena bent 1 mlrd. USD vertinama bendrovė, kuri tiesiog pasiūlė dalintis ir sukūrė tam platformą. Lietuvoje jau žinome dalijimosi būstu milžinę „AirBnB“.

Vyresniems žmonėms toks dalijimasis daiktais galėtų pasirodyti kaip grįžimas į hipių laikus, o ne revoliucija. Tačiau technologijos dalijimosi ekonomiką sparčiai užaugino ir leido jai pradėti generuoti itin stambias sumas. Dėl to automobilių gamintojai taip pat pradėjo flirtuoti su joje veikiančiomis bendrovėmis. „General Motors“ investavo į „Uber“ konkurentą „Lyft“, o „Ford“ tapo „Zipcar“ automobilių tiekėju daugiau nei 250 koledžų studentų miestelių.

Sheryl Connelly, „Ford“ pasaulinių vartotojų tendencijų skyriaus vadovė, sako, kad jauni žmonės renkasi prieigą prie daiktų, o ne jų turėjimą.

„Nemanau, kad automobilio įsigijimas Y kartai kada nors bus tiek aktualus, kiek buvo pokario jaunimui. Tačiau mes žinome, kad jeigu jie turi galimybę pasivažinėti su „Ford“, nusprendę įsigyti automobilį, greičiausiai jie pasirinks šį“, – „The Atlantic“ kalba p. Connelly.

NT rinkoje jauni žmonės dažniau prabyla apie tai, kad jie galiausiai norėtų turėti nuosavą būstą. JAV taip teigia 9 iš 10 jaunuolių, rodo paskolų būstui bendrovės „Fannie Mae“ atlikta apklausa. Tačiau šie žmonės susiduria su sudėtingesne aplinka: atlyginimai yra žemesni, santaupos mažesnės, o finansinių bendrovių prievaizdai vis griežtina atsakingo skolinimo reikalavimus.

Tačiau nepamirškime, kad žmonėms vis tiek reikės kuo nors važiuoti ir kur nors gyventi. Taigi, tokie pokyčiai, nors ir mažina pardavimus, kuria aktyviau turtą naudojančią visuomenę.

Į tai optimistiškai žvelgia Perry Wong, ekonomikos tyrimus atliekančio „Milken Institute“ instituto tyrimų direktorė. Anot jos, svarbesnė sritis išlaidoms Y kartai atrodo išsilavinimo siekimas. Anot jos, nėra taip, kad dabartinis jaunimas nenorėtų savo automobilių ir namų, tiesiog jie teikia prioritetą studijoms. Jie įsitikinę, kad ateityje žinios bus gerokai vertingesnės nei jų įsigytas nekilnojamasis turtas.