Į pagalbą vis sunkiau apsisprendžiančiam jaunimui – Užimtumo tarnyba

„Daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje registruoto jaunimo neturi arba dar neturi aukštojo arba profesinio išsilavinimo. Dalis jų priklauso 16–24 m. jaunuolių grupei, tačiau netrūksta ir 24–29 m. niekur nesimokančių ir nedirbančių žmonių. Kone dvigubai padaugėjo jaunuolių, neapsisprendžiančių dėl profesinės krypties. Tai nėra vien Lietuvos tendencijos, jaunimas tiek Europoje, tiek pasaulyje aktyviai ieško savęs ir leidžia sau tai daryti ilgiau. Reikia pripažinti šią realybę ir ieškoti geriausių būdų atliepti jauno žmogaus poreikius“, – Z kartos darbo rinkoje portretą brėžia Brigita Blavaščiūnienė, Užimtumo tarnybos (UŽT) Paslaugų organizavimo departamento direktorė.

Ko ieško jaunimas?

Ne paslaptis, kad jauni žmonės dažnai neturi pakankamo pasirengimo darbo rinkai, o darbdaviai linkę rinktis jau patyrusius kandidatus, tad tai apsunkina jaunimo integraciją į darbo rinką. Visgi jaunuoliams trūksta ir motyvacijos bei laiko savianalizei, informacijos paieškai, trūksta ir praktinių įgūdžių, kad galėtų įvertinti, kokios profesijos jiems tiktų.

Paradoksalu, bet gausybė lengvai prieinamos informacijos internete nebūtinai palengvina pasirinkimą – dažnai tik sukelia pasimetimą ir neapibrėžtumą, teigiama Užimtumo tarnybos metinėje ataskaitoje.

Neįsidarbinimą lemia ir pernelyg dideli lūkesčiai. Būdingas noras greitai pasiekti aukštas pareigas ir didelį atlyginimą dažnai skatina atsisakyti žemesnio lygio darbo pasiūlymų, kurie leistų sukaupti patirtį. Ne paskutinį vaidmenį sukuriant atotrūkį tarp įsivaizdavimo ir tikrosios realybės vaidina socialiniai tinklai, kuriuose dalijamasi įspūdingais profesiniais laimėjimais ir retai kada atspindimas sunkus kelias iki jų.

Jauni žmonės svajoja apie laisvą grafiką, darbą iš savos aplinkos ir pačių nusistatytomis taisyklėmis, dėl to savarankiška veikla jiems patrauklesnė. Tai rodo ir skaičiai: per metus savarankišką veiklą planuojančių 16–29 m. kiekis ūgtelėjo šiek tiek daugiau nei trečdaliu.

„Norime parodyti, kad už gražaus fasado iš tiesų slypi daug sunkaus darbo. Rengiame seminarus, pasakojame apie privalomas finansines ataskaitas, buhalteriją, mokesčius ir kitus darbo sau aspektus, kad jie susidarytų pilną vaizdą“, – sako B. Blavaščiūnienė.

Dar viena stebima tendencija neša svarbią žinią darbdaviams: jaunimas darbo vietą renkasi pagal tai, kokia komanda dirbs kartu ir kokia bus atmosfera organizacijoje. Vadovas jiems taip pat yra lygiavertis komandos narys.

„Kai jauni žmonės ateina registruotis, dažniausiai išėjimo iš buvusio darbo priežastis būna ne tik piniginis klausimas, bet nesutapusios vertybės, netikusi atmosfera. Savęs realizavimas jiems yra ne tik tai, ką jie daro, bet ir kaip jaučiasi. Anksčiau svarbiausi klausimai būdavo atlyginimas ir darbo turinys, dabar matome, kad darbo turinys tėra trečioje vietoje, už jį svarbiau organizacijos kultūra, žmonės, lyderis, vadovas. Beje, pastarąjį jaunoji karta regi kaip sau lygų, iš jo tikisi palaikymo ir bendro darbo. Tai – svarbūs pokyčiai, į kuriuos turėtų atsižvelgti darbuotojų ieškančios bendrovės“, – sako B. Blavaščiūnienė.

Pagalba visais karjeros ir persikvalifikavimo klausimais

Daugėjant dėl savo ateities neapsisprendžiančių jaunų žmonių, svarbų vaidmenį įgauna nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje veiklą pradėję Regioniniai karjeros centrai. Juose teikiamos individualios konsultacijos, pagalba rengiant CV ir motyvacinius laiškus ar pasirengiant darbo pokalbiui, informacija apie darbo rinką ir paklausias profesijas, taip pat galimybes dalyvauti įvairiose mokymų programose, kurios yra bendrai finansuojamos ESF lėšomis.

Į Regioninį karjeros centrą KARJERAS gali kreiptis bet kuris šalies gyventojas nuo 15 metų. Jaunam žmogui šios konsultacijos gali tapti tikru atspirties tašku ieškant savo kelio.

Norint pasinaudoti karjeros centro paslaugomis registracija UŽT nebūtina – į konsultaciją paprasta registruotis per Karjerastau.lt puslapį arba tiesiog atėjus į Regioninį karjeros centrą, kurių Lietuvoje veikia 15. Konsultacijos teikiamos ir gyvai, ir nuotoliu, o kiek ir kokiomis temomis jų reikės, įvertinama per pirmą susitikimą. Kartais pakanka vienos, o kai situacija sudėtingesnė, konsultacijos gali tęstis ir kelis mėnesius ar net pusę metų.

„Džiugiausia būna tada, kai po ilgos konsultacinės kelionės gaunu kliento žinutę, kad po savaitės pradeda dirbti“, – šypsosi Justina Juodvalkė, Vilniaus regiono karjeros planavimo skyriaus karjeros konsultantė.

Visgi ji sako iš jaunimo dažnai išgirstanti nerealius lūkesčius – nuo noro, kad juos tuoj pat įdarbintų, iki prašymo pasakyti, kokioje įmonėje jam bus geriausia dirbti. Tad per pirmą susitikimą visada stengiamasi nusibrėžti pasiekiamus tikslus: pokalbis su klientu prasideda nuo karjeros konsultavimo poreikių klausimyno, kuris leidžia įvertinti situaciją ir rasti geriausias priemones ją gerinti.

„Kviečiame dalyvauti ir grupiniuose seminaruose, kuriuose nagrinėjame įvairias temas – nuo mokestinių aspektų iki motyvacijos, įsidarbinimo gebėjimų stiprinimo, įvaizdžio kūrimo. Bendradarbiaujame su partneriais, kitomis jaunimo organizacijomis, organizuojame renginius, karjeros dienas, profesines muges. Susipažinti su konkrečiomis veiklomis, profesijomis galima pasinaudojus profesinio veiklinimo paslauga, kai su grupe vykstama į įmonę ir stebimas jos darbas iš labai arti. Darbo rinka greitai keičiasi, tad norime būti ta vieta, kur žmogus randa visą reikalingą ir naujausią informaciją bei sulaukia palaikymo“, – kalba J. Juodvalkė.

Vienas iš unikalių įrankių, kurį pasitelkia karjeros konsultantai, padėdami surasti tinkamiausią veiklos sritį – „Pažink save“ testas. Itin išsamus skaitmeninis klausimynas, sukurtas Užimtumo tarnybos, suteikia galimybę per įvairius pjūvius išanalizuoti asmenybę.

Nors atlikti jam gali prireikti ir kelių valandų, tačiau rezultatas – išties solidus: 27 puslapių knyga, kurią galima skaityti ir pačiam, tačiau dar didesnę vertę suteiks gautos informacijos aptarimas su karjeros konsultantu.

Šis testas parodo žmogaus profesinius interesus, asmenybės tipą, vaidmenį grupėje, polinkį į bendradarbiavimą, ryškius bruožus. Atskleidžia, ar žmogus yra jautrus, emocionalus, ar labiau vadovaujasi racionalia logika, ekstravertas ar intravertas. Gali būti įvertinamas ir loginis analitinis mąstymas, atidumas, verbaliniai gebėjimai ir panašiai.

„Tai tikrai savo efektyvumą įrodęs įrankis, kuris iš mūsų klientų sulaukia daug gerų atsiliepimų, – sako J. Juodvalkė. – Žmogus įvertinamas visapusiškai, tad vadovaudamiesi „Pažink save“ rezultatais galime parinkti sritis ar konkrečias veiklas, kuriose, tikėtina, mūsų klientas jausis geriausiai.“

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2970?placement=

Moderniausias Baltijos šalyse

J. Juodvalkė konsultuoja moderniame Vilniaus Regioniniame karjeros centre, kurio oficialus atidarymas įvyko kovo viduryje.

Karoliniškių rajone įsikūręs KARJERAS ypatingas tuo, kad tai – pirmoji Baltijos šalyse skaitmenizuota erdvė planuojantiems karjerą. Pažangiausiame šalies karjeros centre pažinti save ir įvairias profesijas siūloma interaktyviose edukacinėse zonose, pasitelkiant technologijas, patyrimines veiklas ir inovatyvius sprendimus.

Pavyzdžiui, simuliaciniuose darbo pokalbiuose lankytojai galės įsivertinti ne tik savo atsakymus, bet ir kūno kalbą interviu metu. Transformuojamo interaktyvaus baro erdvėje galima išmėginti koordinaciją ir reakciją, o „Beribių galimybių” erdvėje – karjeros tyrinėtojo įrankius, skatinančius vaizduotę. Žinoma, pageidaujantiems išsamesnio vertinimo ir patarimų teikiamos ir individualios konsultacijos.

Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė, Vilniaus KARJERO atidarymo renginyje atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją – nors jaunimas iki 24 metų yra bene labiausiai su technologijomis draugaujanti klientų grupė, tačiau sunkiausiai apsisprendžia, ką norėtų dirbti ateityje. Tokie patrauklūs inovatyvūs centrai turėtų tapti gerais pagalbininkais renkantis profesiją.

„Tradicinė darbo rinka pamažu traukiasi, užleisdama vietą inovatyvioms ir technologiniais sprendimais paremtoms profesijoms, kurioms reikia specifinių žinių. Transformacijos darbo vietose jau nebe ateities prognozė, o adaptavimosi ir mokymosi reikalaujanti kasdienybė. Ir tai parodyti senais būdais jaunimui nebeužtenka, tad pasitelkę technologijas ir žaidimų formas pasirinkome į ateitį projektuoto profesinio orientavimo ir karjeros planavimo pateikimą. Tikiuosi, sulauksime mokinių ir mokytojų dėmesio visoje šalyje“, – įsitikinusi Užimtumo tarnybos direktorė.

Užimtumo tarnyba savo teikiamomis paslaugomis siekia ne tik padėti žmonėms surasti savo profesinį kelią, bet ir užtikrinti, kad jis būtų tvarus. Jei reikia tobulinti turimas kompetencijas, įgyti naują kvalifikaciją, stažuotis konkrečioje įmonėje ir gauti tam finansavimą, galima dalyvauti Užimtumo tarnybos įgyvendinamame projekte „Kita stotelė – darbas“, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

Projekto „Kita stotelė – darbas“ veiklos įgyvendinamos visoje Lietuvoje, jose gali dalyvauti Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai ir įgyti reikiamų įgūdžių ir patirties, padedančių sėkmingai integruotis į darbo rinką.

Dėl dalyvavimo projekte prašome kreiptis į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių arba skambinti bendruoju konsultacijų telefonu +370 5 250 0883.

Projektas „Kita stotelė – darbas“