Valstybės duomenų ežeras: skaidrumas, vertė ir atsakomybė

„Mums žinomos dvejonės ir klausimai, kaip tvarkomi valstybės duomenys, kur ir kodėl jie vienaip ar kitaip panaudojami. Norime pabrėžti, kad mūsų veiklos ir apskritai valstybės duomenų politikos baziniai principai – skaidrumas ir atsakomybė“, – teigia Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.

Iki šiol Valstybės duomenų agentūra į valstybės duomenų ežerą jau yra integravusi virš pusės tūkstančio valstybės informacinių išteklių – pagrindinių šalies registrų, informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių įmonių, mokyklų, ligoninių ir kt. šaltinių – duomenų kopijas. Jų pagrindu atverta daugiau nei 900 lentelių ir sukurta analitinių erdvių valdysenos uždaviniams spręsti, kuriose dirba atstovai iš daugiau nei 100 įstaigų.

Tačiau toks integracijos tempas ir duomenų naudojimo apimtis bei praktiškai neribotos duomenų jungimo galimybės visuomenėje sukelia klausimus – ar tikrai tai nekelia grėsmės privatumui, ar galima pasitikėti, kad jautriausiais duomenimis naudojamasi atsakingai ir skaidriai?

Kaip visa tai veikia, galima pamatyti pasitelkus du agentūros įrankius: vienas iš jų leidžia stebėti, kaip naudojami duomenų šaltiniai, kitas atskleidžia, kaip agentūros sukurtose analitinėse erdvėse vyksta duomenų mainai tarp institucijų. 

„Mūsų darbų apimtis milžiniška, o tarp integruojamų duomenų yra ir jautrių – pavyzdžiui, sveikatos ar administracinių nusižengimų duomenys. Todėl siekiame dirbti itin atsakingai, kad darbas su valstybės duomenimis nebūtų kažkas mįslingo, kad nekiltų asociacijų, esą veikiame kažką neteisėto. Visi gali įsitikinti, kaip tvarkomi, integruojami, atveriami ir kur panaudojami valstybės duomenys, tam ir skirti minėti įrankiai“, – patikina dr. J. Petrauskienė.

Valstybės duomenų agentūros tikslas – įveiklinti duomenis viešąjį interesą atitinkančiais tikslais. Visa tai vyksta, pasitelkus skaidrumo principus: visuomenei turi būti aišku, kad valstybės institucijos duomenis tvarko ir jais dalijasi atsakingai, aiškiai ir viešai, taip pat užtikrinami duomenų apsaugos bei privatumo principai.

Jei kyla užklausų dėl duomenų tvarkymo ar panaudojimo – agentūros specialistai visuomet pasirengę atsakyti į klausimus.

Beje, matomumas ir skaidrumas duomenų valdysenos srityje skatina žmones, organizacijas ar mokslo tyrėjus dar dažniau naudotis jau inventorintais duomenimis.  

Skaidrumą užtikrinantys įrankiai

Vainius Indilas, Valstybės duomenų valdysenos grupės projekto vadovas, detaliau paaiškina, kaip veikia minėtieji įrankiai, padedantys visuomenei matyti, kaip tvarkomi valstybės duomenų ištekliai.

Vienas iš įrankių skirtas visiems integruotiems duomenims: yra išvardyti duomenų tiekėjai, aprašyta, kokios jų informacinės sistemos yra integruotos. Matomos Valstybės duomenų agentūros turimos lentelės, kur jos panaudojamos.

„Visuomenei gali kilti klausimų, kaip elgiamasi su asmens duomenimis. Naudojantis įrankiu suteikiama galimybė matyti, kam, kokius ir kokiais tikslais teikėme duomenis. Pavyzdžiui, nuėję prie duomenų šaltinio EPSBI (e. Sveikatos) matome, kad priėjimas prie dalies šių duomenų suteiktas sprendžiant įvairius uždavinius, tokius kaip Vyriausybės kanceliarijos analitikų vykdyta pacientų eilių analizė. Svarbu pažymėti, kad duomenys, perduodant kitai įstaigai, yra apsaugomi, sumažinant jų apimtį iki tokio lygio, kokio reikia įstaigos užduočiai atlikti. Su duomenimis įstaigos dirba mūsų sukurtose saugiose analitinėse erdvėse, prie kurių prisijungti gali tik ribotas skaičius įvardytų, prie konkrečios užduoties dirbančių, specialistų.“, – pasakoja V. Indilas.

Jis priduria, kad kiekvienas duomenų rinkinys turi tikslą ir aiškų naudotoją, duomenys niekuomet nepasklinda neapibrėžtoje erdvėje. Žinoma, yra ir apibendrintų atvertų duomenų rinkiniai, kuriais gali naudotis visi, tokie duomenys yra visiškai nuasmeninami. Taip pat užtikrinama, kad visi duomenų panaudojimo atvejai būtų dokumentuoti ir viešai prieinami.

Antrasis įrankis, arba švieslentė, primena matricą, kurioje matyti, kurios valstybės institucijos duomenis naudoja daugiausia. Tarp jų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė ligonių kasa,  Nacionalinė švietimo agentūra, „Sodra“, kitos valstybės institucijos.

„Ši švieslentė padeda suprasti, kurios įstaigos aktyviausiai naudojasi duomenų ežeru, kas yra duomenų tiekėjai, o kas naudotojai“, – pasakoja V. Indilas.

Abu įrankiai atnaujinami realiu laiku ir leidžia sužinoti daugiau detalių apie konkrečius duomenų panaudojimo atvejus.

Duomenų naudojimo proveržis

Agentūros specialistai teigia, kad duomenų naudojimo proveržis jau įvyko. Pasak jų, institucijos, įgudusios pasitelkti Valstybės duomenų agentūros analitines erdves ir kitas galimybes, duomenis naudoja labai aktyviai, nes jie padeda efektyviai priimti kasdienius sprendimus. Tiesa, kartais institucijoms pristinga kompetencijos formuluojant užduotis ar ieškant būdų, kaip panaudoti duomenis, tačiau agentūra pabrėžia, kad tokiu atveju teikiamos konsultacijos.

Valstybės duomenų agentūros vadovė dr. J. Petrauskienė patikina, kad dabartinėje duomenų „apykaitoje“ procesai yra struktūruoti, skaidrūs; kiekvieno duomenų panaudojimo atvejo tikslas yra aiškus ir pagrįstas.

„Mūsų turimi įrankiai išsklaido mitą, kad duomenys gali būti tvarkomi neskaidriai ar kad Valstybės duomenų agentūra „nežinia, ką veikia su ta gausybe duomenų“. Viskas labai aišku: kaip tarpinstituciniu lygmeniu keičiamasi duomenimis, ką turi agentūra, kaip tai naudojama, kas atveriama, ką dar įmanoma atverti. Nėra jokių slaptų misijų. Mes puikiai suprantame, kad valstybės duomenys – ne tik informacijos šaltinis, bet ir įrankis teigiamiems pokyčiams įgyvendinti. Galime užtikrinti – duomenys tvarkomi atsakingai ir skaidriai“, – pabrėžia dr. J. Petrauskienė.