BASF vadovas Baltijos šalyse: labiausiai pasiteisinęs metodas – vadovavimas vaikščiojant

„Šis verslo ciklas, ypač žemės ūkio srityje, buvo daug labiau priklausomas nuo orų, tačiau tai nereiškia, kad mes ir toliau neinvestuojame į inovacijas, nekuriame naujų produktų. Tiesą sakant, priešingai. Kaip tik dabar reikia remti žemės ūkį, kad jis taptų efektyvesnis“, – interviu VŽ teigia R. Salmito.

Nuo vasario Lietuvoje gyvenantis ir kitose Baltijos šalyse dažnai viešintis R. Salmito siekia užmegzti ryšį ne tik su klientais, bet ir darbuotojais.

„Svarbiausias veiksnys, padedantis sėkmingai vadovauti komandai, yra aktyvus klausymasis. Mokykloje išmokstame rašyti, skaičiuoti, taisyklingai kalbėti, bet neišmokstame klausytis. Ypač kai esi svetimoje šalyje ir nemoki kalbos, neturi kito pasirinkimo kaip tik klausytis“, – atvirai kalba BASF vadovas Baltijos šalyse.

Jis interviu dalinasi įžvalgomis apie hibridinį darbo modelį, darbuotojų lojalumą ir verslo ciklus.

Kaip tapote BASF vadovu Baltijos šalyse? Ar tai buvo iš anksto suplanuotas žingsnis? Juk BASF dirbate jau 14 metų.

Nueitas ilgas kelias nuo tada, kai pradėjau dirbti įmonėje Vokietijoje, finansų ir kontrolės srityje. Iš tikrųjų karjerą pradėjau Liudvigshafene esančioje pagrindinėje būstinėje, žemės ūkio sprendimų srityje. Ėjau įvairias pareigas įvairiuose skyriuose: pradėjau finansų ir kontrolės srityje, vėliau gavau pirmąją užduotį užsienyje, kur toliau dirbau kontrolės srityje, bet labiau operatyvinėje, buvau atsakingas už veiklą šalyje. Iš finansų srities, kurioje labai daug dėmesio skiriama skaičiams, perėjau į pardavimų sritį, kur teko patirti, sakyčiau, vieną iš labiausiai akis atveriančių patirčių mano gyvenime. Tiesiog įsimylėjau pardavimų sritį, kurioje praleidau maždaug 4 metus ir kuri galiausiai atvedė mane į šalies vadovo pareigas Vengrijoje. Ten dirbau sprendimų žemės ūkiui vadovu, juo buvau pastaruosius 4 metus. O dabar esu vykdomasis direktorius ne tik žemės ūkio, bet ir kitų BASF padalinių Baltijos šalyse.

Kokius sau kaip vadovui keliate reikalavimus ir tikslus dirbdamas čia, Baltijos šalyse?

Mes norime ir siekiame augti, padėti savo partneriams sėkmingai dirbti, sakyčiau, augančioje ekonomikoje. Vien tik pažvelgus į Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių skaičius, matyti, kad ekonomikos augimo tempas yra tiesiog neįtikimas. Šiose trijose valstybėse daug kas vyksta. Ir, be abejo, norime būti parama savo partneriams, gamintojams šiose trijose šalyse. Be to, siekiame pasitelkti motyvuotą komandą, kuri turi ne tik labai gerą portfolio, bet ir įrankių bei džiaugsmo daryti tai, ką daro.

Visgi pakalbėkime labiau apie jus kaip vadovą. Atvykote su savo komanda ar ji buvo sukurta čia, Baltijos valstybėse? Siekiate būti visiems draugiškas ar labiau kontroliuoti?

Pirmasis mano tikslas atvykus į naują šalį buvo susipažinti su žmonėmis – darbuotojais ir klientais. Manau, kad svarbiausia užduotis buvo suprasti šalių kultūrą ir žmones. Todėl vienas pirmųjų mano veiksmų buvo asmeninis susitikimas su kiekvienu darbuotoju. Turėjome valandos trukmės pažintinį susitikimą, kurio metu kalbėjome ne apie verslą, o apie tai, kas kolegas motyvuoja, skatina. Manau, kad tai buvo smagus būdas susipažinti su žmonėmis, padėjęs ir suprasti kitą kultūrą.

Ne pirmą kartą einate vadovaujamas pareigas. Tiesą sakant, visas jūsų kelias BASF buvo daugiau ar mažiau susijęs su vadovavimu įvairiems skyriams. Ko išmokote per tuos metus? Ir galbūt galite pasidalyti viena skaudžia pamoka?

Svarbiausias veiksnys, padedantis sėkmingai vadovauti komandai, yra aktyvus klausymasis. Mokykloje išmokstame rašyti, skaičiuoti, taisyklingai kalbėti, bet neišmokstame klausytis. Ypač kai esi svetimoje šalyje ir nemoki kalbos, neturi kito pasirinkimo kaip tik klausytis. Todėl man teko klausytis ir iš to aš išmokau daugiausia. Daugiau išmokstame, kai klausomės, o ne kai kalbame, ypač jei tai darome užsienio kalba, tuomet iš tiesų tenka įsiklausyti. Manau, kad tai vis dar yra vienas mano vadovavimo įgūdžių – stengtis daugiau klausytis nei kalbėti. Tačiau tai nėra lengva.

Su kokiais iššūkiais susiduriate vadovaudamas įmonei, kuriai atstovaujama trijose valstybėse? Juk vadovauti tenka ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje bei Latvijoje. Ar prižiūrėti ne tik Lietuvą, bet ir kitas dvi šalis yra iššūkis?

Taip, be abejo. Manau, kad, norint vadovauti trijose skirtingose vietose, visada susiduriama su fiziniais apribojimais. Norėčiau kasdien būti visose trijose šalyse, deja, negaliu. Apskritai mėgstu keliauti, stengiuosi nuvykti į kitas dvi valstybes ir turėti galimybę susitikti su klientais, pabūti su komanda.

Esu išmokęs vieną metodą, kuris iš tiesų pakeitė mano mąstymą, – vadinamąjį „vadovavimą vaikščiojant“ (angl. managing by walking). Stengiuosi vaikštinėti po biurą ir neformaliai bendrauti su kolegomis, užmegzti ryšį. Tai – puikus būdas sužinoti, kas vyksta komandoje. Paprastai tokiu būdu sužinau daugiausia tiesos ir išgirstu įdomiausių nuomonių. Todėl vertinu galimybę neformaliai praleisti laiką su komanda ir klientais.

Minite bendravimą ir buvimą biuruose. Koks jūsų požiūris į hibridinį darbo modelį? Ar žmonės turi būti biure tam tikrą dienų skaičių per savaitę, o gal gali laisvai rinktis?

Manau, kad vienas šių laikų pranašumų yra galimybė dirbti įvairiais kanalais. Galbūt vienas teigiamų COVID-19 dalykų buvo tai, kad labai sparčiai mokėmės ko nors naujo – kaip bendradarbiauti, kooperuotis pasitelkiant internetines priemones. Pasibaigus pandemijai, iškart buvome įmesti į dar kitokią realybę, kur vien nuotoliu dirbti nebereikia. Man atrodo, puiku yra tai, kad radome pusiausvyrą tarp abiejų šių būdų. Ir tai atitinka mano požiūrį. Manau, kad efektyvios komandos gali subalansuoti savo veiklą. Yra veikla, kurią daug geriau vykdai, kai esi vienas, turėdamas ramybę. Tačiau yra veiklų, kurioms reikia kūrybiškumo, o jį darbas nuotoliu riboja. Todėl daug veiksmingiau gyvai dirbti prie idėjų generavimo, diskutuoti.

Todėl mes bandome balansuoti, pritaikome hibridinį modelį. Paprastai stengiuosi suderinti savo vizitus ar keliones į kitas dvi šalis, kai į biurus gali ateiti ir kiti komandos nariai.

Jūs pats esate lojalus BASF darbuotojas, nes dirbate įmonėje jau 14 metų. Ar to paties tikitės iš savo darbuotojų? Viliatės, kad jie ilgai dirbs įmonėje ir kils karjeros laiptais? Pavyzdžiui, galima pastebėti, kad jaunesnės kartos dažniau keičia darbo vietą, o vyresni asmenys vienoje įmonėje kartais praleidžia ir 30 metų. Gal lojalumui įtaką daro kartų skirtumai?

Manau, kad tai dviejų priežasčių derinys – kartų skirtumai ir įmonės požiūris. Nors BASF Lietuvoje veikia tik 20 metų, bet turime kolegų, kurie pas mus dirba dar ilgiau. Ir aš tikiu, kad ilgametis buvimas įmonėje yra geras signalas apie ją pačią – kaip ji įtraukia savo darbuotojus? Ar bendrovė yra gera darbo vieta, kokių suteikia tobulėjimo galimybių? Žvelgiant į BASF, manau, galime džiaugtis, kad esame tarptautinė bendrovė, turinti įvairių verslo padalinių, todėl ir tobulėjimo galimybės yra daug platesnės.

Ar aš tikiuosi, kad darbuotojai įmonėje dirbs ilgai? Na, tai tikrai yra mano siekiamybė. Tačiau, žinoma, negalime nė vieno priversti pasilikti... Nemanau, kad vertimas pasilikti yra teisingas kelias. Daug geresnis būdas – motyvuoti darbuotojus likti su mumis. Atvirai kalbant, didžiausias mūsų turtas yra ne mūsų turimų gamyklų ir gamybinių patalpų skaičius, o geri, motyvuoti ir žinių turintys darbuotojai – štai kas stumia šią įmonę į priekį.

Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria chemijos ir žemės ūkio pramonė Baltijos šalyse?

Kaip ir viskas gyvenime, mes einame per ciklus. Išgyvenome labai pigių pinigų ciklą, kai palūkanų normos buvo labai mažos. Iškart po pandemijos kilo paklausos bumas, todėl pildėme sandėlius. O dabar atsidūrėme daug neaiškesnėje situacijoje nei anksčiau, kai klientai susiduria su daug netikėtesniais iššūkiais. Pavyzdžiui, jų veiklos refinansavimas, tiesiogiai susijęs su palūkanų normomis. Taip pat gebėjimas diegti naujoves, nes pinigai yra brangesni. Prie viso to prisidėjo... Nenoriu sakyti, kad nesaugumo jausmas, bet visa geopolitinė aplinka, kuri yra labai sudėtinga. Verslui sunku planuoti šešis mėnesius į priekį dėl galimų netikėtų įvykių, kurie šiuo metu vyksta daug intensyviau nei anksčiau.

Kas pasiekta ir kas dar laukia BASF Baltijos valstybėse?

Pirmiausia, švenčiame juridinio asmens Baltijos šalyse 20 metų jubiliejų ir tuo labai didžiuojamės. Trijose valstybėse dirba kiek daugiau nei 50 darbuotojų, o mūsų apyvarta siekia apie 180 mln. Eur, dirbame labai įdomiose ekonomikos srityse: tiek statybų, tiek baldų, tiek žemės ūkio. Kalbant konkrečiai apie žemės ūkį, manau, kad atlikome gerą darbą skatindami inovacijas ūkiuose, siūlydami produktus, kurie padeda didinti produktyvumą grūdų derliaus ir kokybės požiūriu. Taip prisidedame prie maisto sektoriaus, kuris Baltijos šalyse yra svarbus. Kartu kuriame inovacijas, padėsiančias labiau saugoti aplinką, nepalikti tokio anglies pėdsako.

O kas dar laukia? Kokie jūsų ateities planai? Minėjote, kad sunku planuoti į priekį, bet kokių turite tikslų artimiausioje ateityje?

Esame inovacijomis besiremianti įmonė. Nepriklausomai nuo srities, atrandame save iš naujo, ypač kalbant apie tvarumą. Pavyzdžiui, šių metų balandį kartu su partneriais SABIC ir „Linde“ savo gamykloje Liudvigshafene, Vokietijoje, pastatėme bandomąjį, elektrą naudojantį reaktorių ir iš esmės pakeitėme pagrindinių cheminių medžiagų gamybos procesą, kuris yra taršus.

Mes transformuojame savo įmonę ir žengiame į priekį, kad padidintume pelningumą ir pasiektume poveikio klimatui neutralumą. Siekdami dar labiau sumažinti CO2 išmetimą, taip pat kuriame visiškai naujas technologijas, skirtas netaršiai ir mažai teršalų išmetančiai gamybai. 

Kokie buvo šie finansiniai metai čia, Baltijos šalyse? Ir kokie jūsų tikslai kitiems metams?

Nemaža dalis mūsų verslo yra susijusi su žemės ūkio sprendimais. 2023 m. buvo labai sunkūs šių trijų valstybių žemės ūkiui dėl oro sąlygų. Tam mes negalime daryti įtakos.

Per pastaruosius metus turėjome gana daug gamtos reiškinių, kai kritulių buvo per daug ar per mažai arba kai augalai neišgyveno dėl sudėtingų žiemos sąlygų, pavyzdžiui, dėl per mažo sniego sluoksnio. Ir tai labai apsunkina žemės ūkį. Žinoma, nemaža dalis mūsų verslo yra su tuo susijusi, tad nebuvo lengva. Kaip sakiau, manau, kad mes pereiname per ne vieną verslo ciklą. Šis verslo ciklas, ypač žemės ūkio srityje, buvo daug labiau priklausomas nuo orų, tačiau tai nereiškia, kad ir toliau neinvestuojame į inovacijas, nekuriame naujų produktų. Tiesą sakant, priešingai. Kaip tik dabar reikia remti žemės ūkį, kad jis taptų efektyvesnis.

Patyrėte nuostolį praėjusiais metais?

Ne, nepatyrėme. Dabartinės ekonominės sąlygos, kurias dar labiau sustiprino griežtesnė pinigų politika, skirta kovai su nuolatine infliacine aplinka, nebuvo naudingos vietos pramonės gamybai. Todėl mūsų klientai susiduria su daugybe iššūkių, valdydami sumažėjusią paklausą, kartu su didelėmis apyvartinių lėšų ir padidėjusiomis pinigų sąnaudomis.

Kaip suprantu, šiuo metu daugiausia investuojate į aplinkosaugą?

Dalis mūsų įmonės strategijos – integruoti naujoves į aplinkosaugą. Pateiksiu jums vieną pavyzdį. Esame lyderiai apskaičiuojant kiekvieno mūsų gaminamo produkto anglies dioksido pėdsaką. Užtikriname, kad, gaminant produktą A arba B ir turint anglies pėdsaką X arba Y, naudojant BASF produktą – cheminę medžiagą, kuri yra pirmtakas, bus daug geresnis nei gaminant su kuo nors, kas pagaminta už ES ribų, arba iš konkurento. 

Kas, jūsų nuomone, yra geras lyderis? Galbūt pats esate turėjęs puikių vadovų, iš kurių daug išmokote?

Jei reikėtų prisiminti gerus vadovus, su kuriais teko susidurti ir dirbti, sakyčiau, kad visi jie turi tam tikrų bruožų. Vienas jų – gebėjimas įtraukti visus ir išgirsti visų, ne tik aukštesnio lygio vadovų, nuomonę. Taip pat jau kalbėjome apie aktyvų klausymąsi – manau, kad jis labai svarbus. Ir trečias bruožas – gebėjimas dideles problemas paversti mažesnėmis, kad būtų galima lengviau rasti sprendimus. Tai gebėjimas sumažinti problemų sudėtingumą ir tokiu būdu sukurti gerą aplinką sprendimams priimti. Tai trys dalykai, kuriuos išskirčiau kaip labai svarbias gerų vadovų, su kuriais man teko dirbti, savybes.