Elektros energijos dilema: svarstyklės užtikrintai svyra link biržos kainų
Elektros kaina yra daugelio veiksnių sąveikos padarinys, tačiau didžiausią įtaką jai daro keli dalykai: vartojimas, elektros energijos gamyba bei importuojama elektra. „Žiūrint į svarbiausias dedamųjų eilutes, labiau tikėtina, kad elektros energijos kaina ateinantį pusmetį bus mažesnė nei šiuo metu“, – sako Romas Urbonas, bendrovės „Enefit“ verslo segmento vadovas.
Šią prognozę jis argumentuoja turimu elektros energijos gamybos pajėgumų paveikslu, kuris šiandien atrodo pakankamai optimistiškai.
Jei prieš dvejus metus Lietuva pati gaminosi apie 30 proc. reikalingos elektros energijos, šiandien šis dydis jau siekia beveik tris ketvirtadalius. Žinoma, periodais, kai nešviečia saulė ir nėra vėjo, būtina užtikrinti elektros energiją iš kito šaltinio. Tokiu tiekimo garantu tampa gamtinės dujos. Jų saugyklos visoje Europoje užpildytos praktiškai 100 proc., o tai leidžia teigti, kad žiemą atsiradus poreikiui gaminti elektrą iš dujų, tai daryti nebus brangu. Nejuntamas ir vandens trūkumas Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose – dar vienas kritinis veiksnys, turintys įtaką elektroms kainoms.
„Visa tai rodo, kad artimiausiu laikotarpiu nėra pagrindo baimintis, jog rinkoje formuosis labai aukštos, neprognozuojamos elektros kainos. Vienintelė rizika – temperatūros faktorius: jei stotų itin šalti orai, kainos gali smarkiai kilti. Ši rizika visada išlieka, nepaisant to, kad pastarieji du metai pasižymėjo itin šiltomis žiemomis. Tačiau kainų šuoliai dėl orų visgi yra labiau trumpalaikiai svyravimai nei tendencijos“, – kalba R. Urbonas.
Fiksuokite ne kainas, o maržą
Įprastai įmonės, perkančios elektros energiją biržos kainomis, su tiekėju pasirašo neterminuotas sutartis. Kai prieš du metus prasidėjo elektros kainų krizė, smarkiai išaugo balansavimo kaštai, dėl to rinkoje nuvilnijo sutarčių perrašymo banga. Tiekėjai keitė turimas sutartis, ženkliai didindami taikomos maržos dydį. Tačiau šiandien situacija vėl pasikeitusi: per šiuos du metus marža reikšmingai smuko – net trigubai.
„Ką tai reiškia verslui? Kad šiandien jie gali kreiptis į tiekėją, vėl peržiūrėti sutartis ir persirašyti jas taikant mažesnę maržą. Tai jau savaime sumažins perkamos elektros energijos kainą. Tačiau reikia turėti omenyje, kad po naujų metų balansavimo kaštai vėl gali šauti aukštyn, ir situacija kartosis“, – aiškina R. Urbonas.
Prielaidas balansavimo kaštų augimui sudaro vasario pradžioje planuojamas Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo BRELL sistemos ir sinchronizavimas su Europos tinklais. R. Urbono teigimu, neatmestina, kad šiandien pasirašius neterminuotą sutartį su itin palankia marža, po keleto mėnesių tiekėjas inicijuos jos peržiūrą ir marža didės.
Tiems, kas norėtų apsidrausti nuo tokių svyravimų, „Enefit“ siūlo galimybę sutartam laikui užfiksuoti maržą prie biržos kainos. Pasirašius terminuotą sutartį, maržos dydžio niekaip nepaveiks augantys balansavimo kaštai – jis liks toks, koks buvo sutartas. Laikotarpis, kuriam marža bus fiksuojama, gali būti įvairus, nuo metų iki kelių. „Tai – mūsų pasižadėjimas ir įsipareigojimas ilgalaikei partnerystei su klientu“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ atstovas.
Pasinaudokite rinkos svyravimais
R. Urbonas atkreipia dėmesį, kad mažesnės ir vidutinės įmonės yra kur kas lankstesnės kalbant apie elektros energijos vartojimą. Todėl joms pirkti elektros energiją biržoje būtų išties pravartu ne tik dėl mažesnės kainos, bet ir papildomų galimybių sutaupyti patiems aktyviai sekant rinkos svyravimus ir imantis atitinkamų veiksmų.
Reaguoti galima ne tik į aukštas kainas, kaip daugeliui žinomas didžiųjų prekybos tinklų pavyzdys, kai kainų piko metu buvo išjungiamas parduotuvių išorinis apšvietimas. Lygiai taip pat galima prisiderinti ir prie biržoje nukritusių elektros kainų: tuo metu įjungti imlius elektrai prietaisus, krauti elektromobilius ir panašiai. Stebėti biržos kainas nesudėtinga, tikina R. Urbonas, jos prieinamos viešai ir skelbiamos kitai dienai. Rinkos dalyvius „Enefit“ edukuoja papildomai: dalinasi kainų apžvalgomis, atkreipia dėmesį į tendencijas ir prognozes.
R. Urbonas įsitikinęs: bent jau ateinančiam pusmečiui verslui elektros energijos kainos fiksuoti neverta. Jei visgi pasirodys, kad birža – ne jūsų verslui, užfiksuoti elektros energijos kainą išmintingiausia bus šiek tiek vėliau, kai ji, tikėtina, bus kur kas mažesnė. Kita vertus, įmonės, itin kruopščiai valdančios verslo rizikas, kurioms nepriimtina visą elektrą pirkti tik biržoje, gali rinktis „Enefit“ siūlomą sprendimą fiksuoti ne visą, o tik dalį reikiamos elektros energijos kainos.
„Visgi bendrovėms, ypač mažesnėms paslaugų ar gamybos įmonėms, labai rekomenduočiau dabar pabūti biržoje. Pastebėti situaciją po susijungimo su Europos tinklais, „pasimatuoti“ kintančias kainas savo versle. Jei visgi nuspręsite, kad kintančios kainos netenkina, po kurio laiko pereikite prie fiksuotos kainos. Tačiau greičiausiai biržoje likti apsimokės labiau – juolab pasirašius fiksuotos maržos sutartį“, – apibendrina „Enefit“ verslo segmento vadovas.
